Ali I Abdal Hasanas
Ali I Abdal Hasanas (abū al-ḥasan `alīy ben `uθmān, arab.: أبو الحسن علي بن عثمان, g. 1297 m. – m. 1351 m. gegužės 24 d.) – nuo 1331 m. Marinidų dinastijos Maroko sultonas.
Ali I-is Abdal Hasanas buvo Abu Saido Usmano II-jo sūnus.
Istorija
Ali I-is Abdal Hasanas buvo dalykiškas, valingas ir karingas valdovas. 1333 m. Granados valdovo Mahometo IV-ojo prašymu, išsilaipino prie Alchesiraso ir užėmė Gibraltarą. 1335 m. atnaujino karą su Tlemsenu ir beveik po trejų metų miesto apsupties, 1337 m. šturmu Tlemseną užėmė. Alžyro valdovas Abu Tašminas I-is (Abu Tashufin I) žuvo, tad šalis atiteko Marinidams. 1337 m. jis vedė Hafsidų dinastijos (Hafsid dynasty) Tuniso valdovo Abu Jahijos Abu Bakro II-jo dukrą. 1340 m. balandžio 5 d. Ali I-is jūrų mūšyje prie Gibraltaro nugalėjo krikščionis ir apsupo Tarifą, bet spalio 30 d. pralaimėjo mūšį prie Rio Salado[1] (Battle of Rio Salado) jungtinei Portugalijos ir Ispanijos armijai. Po Tuniso valdovo Abu Jahijos Abu Bakro II-jo mirties, 1347 m. rugsėjo 15 d. Ali I-is užėmė Tunisą. Bet 1348 m. balandį vietinės arabų gentys sukilo ir Ali I-is buvo apsuptas Kairuane. Didelių pastangų dėka, jam pavyko jūra pabėgti iš Tuniso į Alžyrą. Čia Ali I-jį pasiekė žinia, kad jo sūnus Abu Inanas Farisas pasiskelbė Maroko sultonu. Neįleistas į šalį Ali I-is Abdal Hasanas apsistojo Sidžilmase. 1350 m. sūnus Farisas pradėjo karą prieš tėvą ir nugalėjo jį prie Um ar-Rbijos krantų. Ali I-is pabėgo į Atlaso kalnus, čia jis atsisakė sosto, o 1351 m. gegužės 24 d. mirė nuo gangrenos.
Nuorodos
Šaltiniai
Prieš tai: Abu Saidas Usmanas II |
Marinidų dinastija 1331-1348 |
Po to: Abu Inanas Farisas |
|