Almantas Liudas Samalavičius

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Almantas Liudas Samalavičius
    Almantas Liudas Samalavičius.jpg
    Almantas Liudas Samalavičius 2013 m.

    Gimė 1963 m. gegužės 21 d.
    Vilniuje

    Veikla
    pedagoginė, kūrybinė
    Sritis filologija, menas, architektūra
    Pareigos
    • 1985-1990 Salininkų vidurinė mokykla, mokytojas

    • 1990-1994 Lietuvos rašytojų sąjunga, sekretorius

    • 1993-1996 Vilniaus pedagoginis universitetas, asistentas

    • 1993-1997 VU Filologijos fakultetas, asistentas

    • 1995-1999 VGTU Architektūros katedra, asistentas

    • 1998-2005 Kultūros, filosofijos ir meno institutas, mokslo darbuotojas

    • 1999-2002 VGTU Filosofijos ir politologijos katedra, asistentas

    • Nuo 1999 “Kultūros barų” žurnalo skyriaus redaktorius

    • Nuo 2002 VGTU Architektūros pagrindų ir teorijos katedra, docentas, profesorius

    • Nuo 2008 VU Filologijos fakulteto Anglų filologijos katedra, docentas, profesorius

    Išsilavinimas
    • 1970-1981 Vilniaus S. Nėries ir Salininkų vidurinės mokyklos, moksleivis

    • 1981-1985 Vilniaus pedagoginis institutas <> fakultetas, studentas

    Kvalifikacija
    • 2006 humanitarinių mokslų (menotyros) daktaras

    Almantas Liudas Samalavičius (g. 1963 m. gegužės 21 d. Vilniuje) - filologas, humanitarinių mokslų (menotyros) daktaras, profesorius.

    Moksleivio ir studijų metai

    1970 m. Almantas pradėjo lankyti Vilniaus S. Nėries vidurinę mokyklą. Mokykloje mokėsi gerai ir labai gerai (išskyrus matematiką ir chemiją). Domėjosi šachmatais (gavo 3-jaunučių atskyrį), daile (kelis metus lankė šios mokyklos mokytojo (ir VDI docento) Vinco Norkaus piešimo būrelį), pusmetį - jojimą žirgu. Privačiai 4 metus lankė pianino pamokas, taip pat pora metų lankė fototechnikos būrelį, dalyvavo sportinėje veikloje (laimėjo kažkurias trumpų distancijų bėgimo varžybas Vilniaus mieste (antra ar trečia vieta), fizinio lavinimo mokytojas ir rašytojas Algimantas Paltarokas akino kultyvuoti rutulio stūmimą, motyvuodamas, kad turi visus tam reikalingus fizinius duomenis. Laimėjo 2-vietą respublikinėje anglistikos olimpiadoje.

    1977 m. Almantas papildomai įstojo į Vilniaus vaikų dailės mokyklą, kurią baigė apgynęs skulptūros diplominį darbą 1980 m. Joje didžiausią įspūdį padarė tapybos mokytojas Vytautas Pečiukonis (italų kilmės dailininkas, puikus pedagogas, vėliau žinomas kaip Agnus Elegrus, palikęs post mortem savo tapybos darbų kolekciją Vilniaus miestui) ir skulptorė, talentinga pedagogė (vėliau VDA profesorė) Dalia Matulaitė.

    1980 m. dėl nesutarimų su viena iš tiksliųjų mokslų mokytojų perėjo mokytis į Salininkų vidurinę mokyklą, kurią 1981 m. ir baigė. Čia didžiulį įspūdį padarė lietuvių literatūros mokytojas ir poetas Tadas Pacelis (skelbė kūrybą vaikams ir suaugusiems periodikoje).

    Baigęs mokyklą Almantas nutarė studijuoti skulptūrą Vilniaus dailės institute, tačiau nesurinkęs reikiamo kiekio stojamųjų egzaminų balų, nutarė tais pačiais metais stoti į VPI, kadangi kitu atveju grėsė tarnyba sovietinėje armijoje. Taip 1981 jis išlaikė stojamuosius egzaminus ir buvo priimtas į anglų kalbos specialybę Vilniaus pedagoginiame institute (VPI).

    Studijuodamas VPI jis laimėjo 2-ją vietą respublikinėje anglų kalbos olimpiadoje. Baigdamas VPI ten surengė savo tapybos kūrinių parodą.

    Studijuodamas VPI jis dar trejetą metų paraleliai studijavo dailės dalykus prof. Dalios Matulaitės ir skulptoriaus Leono Pivoriūno personalinėse studijose.

    Profesinė karjera

    1985 m. Almantas Samalavičius baigęs VPI buvo paskirtas dirbti į Salininkų vidurinę mokyklą, kurioje dėstė dailę ir lietuvių kalbą, vėliau - ir anglų kalbą. Dirbti mokytoju kaimo mokykloje anuomet buvo vienintelis legalus būdas išvengti tarnybos sovietinėje armijoje, nors kasmet tekdavo prisistatyti į respublikinį karinį komisariatą ir gauti pažymą, kad tarnyba atidedama ("otsročka"). Literatūrinėje spaudoje debiutavo 1986 m. Papildomai 1988-1990 dirbo apžvalgininku Lietuvos radijo Užsienio naujienų redakcijoje.

    1989 m. jis buvo įkalbintas papildomai tapti meninio ugdymo žurnalo ,,Etiudai" (išėjo trys numeriai) vyr. redaktoriaus pavaduotoju, kurį leido Švietimo ministerija.

    1990 m. Almantas buvo pakviestas dirbti į naujai formuojamą laikraštį ,,Lietuvos aidas" užsienio skyriaus vedėju.

    Būdamas žinomas kaip jaunas literatūros kritikas ir publicistas, spausdinęs tekstus leidiniuose ,,Literatūra ir menas", ,,Pergalė", ,,Nemunas", ,,Jaunimo gretos" ir kt. be to gerai mokantis anglų kalbą, A. Samalavičius 1991 m. buvo pakviestas dalyvauti konkurse LRS tarptautinių literatūrinių ryšių sekretoriaus pareigoms užimti. Jį laimėjęs čia dirbo iki 1994 m.

    Vėliau dirbdamas pedagoginį darbą, Almantas vertėsi ir kūrybine veikla, pora metų papildomai dirbo savaitraščio ,,Literatūra ir menas" apžvalgininku.

    Be to jis 1998-2005 m. buvo Kultūros, filosofijos ir meno instituto mokslo darbuotojas. Nuo 1999 m. iki dabar - “Kultūros barų” žurnalo skyriaus redaktorius. 2005-2006 m. - LTV 2 laidos ,,Kultūros kodas” vedėjas.

    Akademinė ir mokslinė veikla

    1993 m. Almantas Samalavičius pradėjo pedagoginę universitetinę veiklą. 1993-1996 m. dėstė kultūros istoriją, meno istoriją ir meninio ugdymo teoriją Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU). 1993-1997 m. dėstė Anglijos istoriją anglų kalba VU Filologijos fakultete. Nuo 1995 iki 1999 m. dirbo VGTU Architektūros katedroje, 1999-2002 m. VGTU Filosofijos ir politologijos katedroje. 2002 m. perėjo į VGTU Architektūros pagrindų ir teorijos katedrą (dabar Architektūros pagrindų, teorijos ir dailės katedra), kurioje dirba iki šiol. 1998 m. dirbo kviestiniu šiuolaikinės lietuvių literatūros kurso dėstytoju Vilniaus universiteto lietuvių literatūros katedroje.

    2006 m. sausio 20 d. Almantas Liudas Samalavičius VGTU mokslinėje taryboje apgynė savarankiškai eksternu parengtą darbą ,,Idėjos ir struktūros architektūros istorijoje" ir jam buvo suteiktas humanitarinių mokslų (menotyros) daktaro vardas. Disertacijos konsultantas buvo prof. Rimantas Buivydas. 2011 m. šis mokslo darbas buvo išleistas anglų kalba JAV leidykloje „Wipf and Stock Publishers“ (imprintas: Resource Publications).

    2006-2010 m. A. Samalavičius dirbo VGTU Architektūros fakulteto docentu, o nuo 2010 m. iki dabar - profesoriaus pareigose. 2017 m. suteiktas profesoriaus vardas. VGTU menotyros mokslo tarybos narys.

    2008-2011 m. VU Filologijos fakulteto Anglų filologijos katedroje jis buvo docentu, nuo 2011 m. - profesoriumi. VU Filologijos fakulteto Anglistikos studijų programos komiteto narys.

    Mokslo interesai

    • Baroko architektūra
    • Architektūros idėjų istorija ir estetika
    • Urbanistika
    • Miesto kultūra
    • Atminties tyrimai
    • Lietuvių literatūra
    • Postkolonializmas
    • Socialinė teorija ir kritika

    Dėstyti kursai

    • Meninio ugdymo teorija
    • Kultūros istorija
    • Meno istorija
    • Modernioji lietuvių kultūra
    • Šiuolaikinė lietuvių literatūra
    • Modernioji lietuvių literatūra
    • Anglijos istorija
    • Lietuvos kultūros įvadas
    • Kultūros teorija
    • Šiuolaikinė kultūrologija ir masinė komunikacija
    • Miesto kultūros teorija
    • Architektūra ir utopija
    • Meno filosofija
    • Architektūros estetika
    • Kultūra ir komunikacijos
    • Architektūros kritika
    • Kultūros studijos
    • Postkolonializmo studijos ir literatūra
    • Medijų studijos ir tekstas

    Narystė profesinėse asociacijose

    • Tarptautinė literatūros kritikų asociacija (A.I.C.L., Paryžius)
    • Tarptautinio P.E.N. Klubo lietuvių P.E.N. centras (garbės pirmininkas, vicepirmininkas)
    • Tarptautinio P.E.N. Klubo Kalinamų rašytojų komiteto narys
    • Miestų istorijos asociacija (JAV)
    • Architektūros humanitarinių tyrimų asociacija (Anglija)
    • Architektūros, dvasingumo ir kultūros forumas (JAV)

    Kvalifikacijos tobulinimas

    Mokslinės stažuotės

    Kultūros studijų seminaras, Štutgarto universitetas (vad. prof. Wolfgangas Iseris), 1993

    Dėstymo ir mokslo tiriamojo darbo vizitai

    Helsinkio universitetas (Suomija), 1996
    Ilinojaus universitetas Čikagoje (JAV), 1999, 2002
    Kyungpook nacionalinis universitetas, Daegu, (Pietų Korėja), 2010
    IUAV Venecija (Venecijos architektūros universitetas, Italija), 2012
    Florencijos universitetas (Italija), 2008
    Sevilijos universitetas (Ispanija), 2009, 2011, 2016
    Baskų krašto universitetas San Sebastijane, (Ispanija), 2010
    Alkalos universitetas (Ispanija), 2014
    Romos Sapienza universitetas (Italija), 2015, 2017
    Kašano universitetas (Iranas), 2017, 2018
    Diponegoro universitetas (Indonezija), 2018, 2020

    Grantai, Stipendijos:

    Štutgarto universiteto konkursinė stipendija (1993)
    JAV ambasados Lietuvoje Demokratijos komisijos kolektyvinis grantas (2001)
    Lietuvos mokslo ir studijų fondo kolektyvinis grantas (2000)
    Valstybės stipendija jauniesiems menininkams (1998)
    Aukščiausiojo laipsnio valstybės stipendija meno kūrėjams (2003-2004)
    Baltijos rašytojų ir vertėjų centro Gotlande (Švedija) stipendija kūrybiniam darbui (2004)

    Ekspertinė ir konsultacinė veikla

    Dokumentinio filmo „Lietuva“ (rež.E.Maatanen, Suomijos TV) konsultantas (1994)
    Dokumentinio filmo „Lietuva: istorija ir kultūra“ rež .L. Hellander, Švedijos TV) konsultantas (1996)
    Lietuvos dailininkų sąjungos skulptorių sekcijos konkursų vertinimo komisijos narys (1998, 2001, 2002, 2004)
    Žurnalo „Kultūros barai“ eseistikos konkurso vertinimo komisijos narys (2002, 2003, 2004)
    Žurnalo „Archiforma“ metinio konkurso vertinimo komisijos narys (1997)
    Atviros Lietuvos fondo konkurso „Lietuvos kultūra internete“ vertinimo komisijos narys (2000)
    Lietuvių poezijos antologijos „Rupikonnakultin Jalkia“ (sudarytoja Elisabeth Nordgren, Suomija) literatūrinis konsultantas (2001)
    Tarptautinio tarpdisciplininio Vardo seminaro fondo (Stokholmas) nuolatinis konsultantas (nuo 1994), šio fondo asociacijos narys
    SKVC menotyros ekspertų grupės vadovas (2002)
    Švietimo ir mokslo ministerijos Humanitarinių ir socialinių mokslų plėtros strategijos rengimo grupės narys (2004-2006)
    SKVC aukštųjų mokyklų mokslo produkcijos vertinimo ekspertų grupės (humanitariniai ir socialiniai mokslai) narys (2002-2008)
    SKVC ir Lietuvos Mokslo tarybos ekspertų grupės mokslo žurnalų vertinimui narys (2006)
    Nobelio bibliotekos Stokholme konsultantas (1995)
    Vilniaus dailės akademijos tarybos pirmininkas (2004-2006)
    LR Kultūros ministerijos kultūros ir meno tarybos narys (2010-2012)
    VGTU Menotyros mokslo komisijos narys (nuo 2007)
    Lietuvos mokslo tarybos ekspertas (nuo 2010-2015)
    Lietuvos reformacijos 500-osioms metinėms skirto paminklo konkurso žiuri pirmininkas (2017)

    Darbas mokslo žurnalų redkolegijose:

    Journal of Architecture and Urbanism (Routledge, Anglija, vėliau VGTU Press, įtraukto į Web of Science) vyriausiasis redaktorius (nuo 2012)
    Lituanus: The Lithuanian Quarterly (Čikaga) vyriausiasis redaktorius (nuo 2014)
    Architecture Research (JAV) redkolegijos narys
    Mathematics Interdisciplinary Research (Iranas) redkolegijos narys
    Journal of Architectural Design and Urbanism (Indonezija) redkolegijos narys
    Journal of Civil Engineering Research and Technology, redkolegijos narys
    Journal of Architectural Thought (Iranas) redkolegijos narys
    Czas Kultury (Lenkija) redkolegijos narys
    Postcolonial Europe (Švedija, konsultantas)

    Įvertinimai

    • 1994,1995 m. ,,Literatūros ir meno" savaitraščio premijos už publicistiką
    • 1997 m. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija už eseistikos knygą
    • 1998, 2002, 2004 m. Lietuvos kultūros ministerijos premijos už aktualiausius publicistikos kūrinius
    • 2008 m. Prof. Prano Dovydaičio premija
    • 2014 m. Bronio Savukyno premija
    • 2013, 2014, 2015, 2016, 2018 m. Who's Who in the World
    • 2011, 2016-2017 m. Who's Who in Science and Engineering
    • 2018 m. Life-time Alfred Nelson Marquis Award

    Pomėgiai

    Kelionės, kinas

    Kilmė ir šeima

    TėvaiStasys Samalavičius, Liudviko (1930 m. sausio 1 d. Seirijuose – 1992 m. gruodžio 12 d. Vilniuje), istorikas, menotyrininkas, humanitarinių mokslų (istorijos) daktaras, XVII-XVIII amžių LDK miestų istorijos tyrinėtojas. Stasio Samalavičiaus vardu Vilniuje pavadinta gatvė.
    – Stasė Samalavičienė, Antano (Okunauskaitė, 1926 m. sausio 5 d. Vilkaviškyje - 2004 m. balandžio 20 d. Vilniuje), filologė anglistė, 1960–1985 m. Vilniaus užsienio kalbų kursų direktorė, įsteigusi vienintelę Lietuvoje ir visoje SSSR tris dešimtmečius veikusią anglų kalbos vasaros stovyklą. Abu tėvai buvo nepartiniai. .
    BroliaiRobertas Stasys Samalavičius (g. 1964 m. lapkričio 31 d. Vilniuje), medikas pediatras (VU, 1986), specializuota medicinos magistrantūra Italijoje, Bergame, medicinos mokslų daktaras (VU, 2000), kardioanesteziologas, Santariškių universitetinės ligoninės Reanimatologijos skyriaus vedėjas, Lietuvos mokslo premijos laureatas, apdovanotas ,,Už nuopelnus Lietuvai” ordino Riterio kryžiumi.
    – Narimantas Evaldas Kazimieras Samalavičius (g. 1967 m. sausio 25 d. Vilniuje) chirurgas (VU, 1990), bendrosios chirurgijos rezidentūra (1994), medicinos mokslų daktaras (VU, 1999), Vilniaus universiteto profesorius (2008), Lietuvos nacionalinio vėžio centro kūrėjas, Klaipėdos universitetinės ligoninės chirurgijos departamento vadovas, pasaulio koloproktologų asociacijos prezidentas.

    Žmona – Rūta (vedybos 2013 m., g. 1979 m. Vilniuje), teisininkė
    Sūnus – Povilas Jokūbas Samalavičius.

    Bibliografija

    Monografijos:

    • Vilniaus Šv.Petro ir Povilo bažnyčia (Vilnius: Pilių tyrimo centras, 1998, 216 p., bendraautorius dr. S. Samalavičius)
    • Lietuvių mentalitetai (Vilnius: Gervelė, 2002, 274p., su V.Bereniu, G.Beresnevičiumi, V.Savukynu)
    • Universiteto idėja ir akademinė industrija (Vilnius: Kultūros barai, 2003, 168 p.,)
    • Idėjos ir struktūros architektūros istorijoje (Vilnius: Kultūros barai, 2004, 192 p.,)
    • Universiteto idėja ir akademinė industrija (antras papildytas leid.) (Vilnius: VPU leidykla, 2010, 178 p.
    • Ideas and Structures: Essays in Architectural History. (Eugene, Oregon: Resource Publications, 2011, 130 p.)
    • Miestas ir protas: urbanistinės refleksijos XX a. Vakaruose. (Vilnius: Technika, 2013, 160 p.)
    • Lithuanian Architecture and Urbanism: Essays in History and Aesthetics (Newcastle upon Tyne: CSP, 2019, 195 pp.)

    Studijų leidiniai:

    • Miesto kultūra. (Vilnius: Technika, 2007, 88 p.)
    • Miesto kultūra. (Vilnius: Technika, 2008, 88 p. pakartotinis leidimas)
    • Architektūros kritika (Vilnius: Technika, 2010, 117 p.)

    Eseistikos rinkiniai:

    • XX amžiaus vizionieriai (Vilnius: Tyto alba, 1997, 168 p.)
    • Kaita ir tęstinumas: kultūros kritikos esė (Vilnius: Kultūros barai, 2008, 200 p.,)
    • Lotoso kvapas: kelionių po Aziją apybraižos (Vilnius: VPU leidykla, 2011, 247 p.,)
    • Nuo nekropolio iki akropolio: Vilniaus miestovaizdžio metamorfozės (Vilnius: Kultūros barai, 2017, 192 p.)

    Sudaryti straipsnių rinkiniai, antologijos:

    • Lithuanian Shift: Essays on Culture, Politics and Society (Vilnius: Vaidoto Oškinio leidykla, 1995, p. 142)
    • Forms of Freedom: Lithuanian Culture and Europe after 1990 (Vilnius: Kultūros barai, 2005, 196 p.,)
    • Sacrum in Cultural Space (Stockholm: Vardo-Seminar Foundation, 2005, 88 p.,)
    • Europos kultūros profiliai: atmintis, tapatumas, religija (Vilnius: Kultūros barai, 2007, 262 p.)
    • Europos istorijos: Rytų ir Vakarų patirtis (su Carlu Henriku Fredrikssonu)(Vilnius: Kultūros barai, 2010, 347 p)
    • Bliuzas Ričardui Gaveliui (su N. Gaveliene ir A.A. Jonynu) (Vilnius: Tyto alba, 2007, 337 p).
    • Stasys Samalavičius. Vilniaus miesto kultūra ir kasdienybė XVII-XVIII amžiuose (Vilnius: Edukologija, 2011, 516 p.)
    • Stasys Samalavičius. Vilniaus miestiečiai ir miestų kultūra XVII-XVIII amžiuose (Vilnius: Edukologija, 2013, 235 p.)
    • Dedalus Book of Lithuanian Literature (Sawtry: Dedalus, 2013, 250 p.)
    • Nelaisvės formos: Almanto Samalavičiaus pokalbiai apie ekonomiką, miestokūrą ir krizes (Vilnius: Kultūros barai, 2014, 284 p.)
    • Rethinking Modernism and the Built Environment, edited by Almantas Samalavičius (Newcastle upon Tyne: Cambridge Scholars Publishing, 2017, 225 p.)
    • Neoliberalism, Economism and Higher Education, edited by Almantas Samalavičius (Newcastle upon Tyne: Cambridge Scholars Publishing 2018 m., 172 p.).

    Knygų vertimai:

    • Gerard Delanty “Europos išradimas: idėja, tapatumas, realybė” (Vilnius: LRS leidykla, 2002, 247 p., mokslo monografija)
    • Dalia Janavičius “Betoninė kriauklė” (Vilnius: Vaga, 2004, 94 p., romanas)
    • Zygmunt Bauman “Taki meilė: apie žmonių ryšių trapumą” (Vilnius: Apostrofa,2007, mokslo monografija, 272 p.)
    • Nikos A. Salingaros. "Projektavimo modeliai ir gyvenamoji architektūra" (Vilnius, Kultūros barai, 2019,

    Skyriai knygose:

    • From Ideology of Culture to Cultural Critique: Kulturos barai journal and the Changing Roles of Lithuanian Intellectuals (1989-2019), In: Europe Thirty Years After 1989, ed. by Tomas Kavaliauskas (Leiden/Boston: Brill), 2021, p. 221-240.
    • Introduction: Soviet Way of Life Reconsidered, In: Soviet Fairytales by Gražina Pranauskas, Melbourne: Arcadia/Australian Scholarly Publishing, 2020 xi-xx).
    • Austerity in Disguise: Attempts at Reshaping Lithuanian Higher Education, In: Higher Education in Austerity Europe, edited by Jon Nixon (London: Bloomsbury, 2017, 256 p.) p.143-156.
    • Facing Globalization: Lithuanian Urbanism between Postcommunism and Postmodernity, In: Postcommunism, Postmodernism and the Global Imagination, ed. Christian Moraru. Boulder: EEM/Columbia University Press, 2009, p. 101-106.
    • Ričardas Gavelis, In: Dictionary of Literary Biography. Twenty-First-Century Central and Eastern European Writers, Vol 353, ed. by Steven Serafin, NY: Gale, 2010 p. 81-84.
    • Jurga Ivanauskaitė, In: Dictionary of Literary Biography. Twenty-First-CenturyVol. 353, ed. by Steven Serafin, NY: Gale,2010 p. 125-129.
    • Dalios Matulaitės formų ir vizijų pasaulis, In: Dalia Matulaitė. Skulptūra. Vilnius, 2008, p. 6-11.
    • Lithuanian Prose and Decolonisation: Rediscovery of the Body, In: Baltic Postcolonialism, Amsterdam-New York: Rodopi, 2006, p. 409-428.
    • National Identity, Culture and Globalisation, In: Postcommunist Lithuania: Culture In Transition, ed. Stasys Juknevičius, Vilnius: Culture, Philosophy and Arts Research Institute, 2005, p. 8-15.
    • National Culture and the Challenge of Globalisation: A View from/at Postcommunist Space, In: Cultural Dilemmas During Transitions, ed. Ying- hsiung Chou, Tien-en Kao, Yu-cheng Lee et al. Munchen: LIT Verlag, 2004, p. 141-162.
    • Architektūrologija, In: Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų plėtros problemos, sud. G. Viliūnas, Vilnius: Lietuvos Istorijos Instituto leidykla, 2004, p. 71-77.
    • Between Ideology and Criticism of Culture: the Case of Julijonas Linde-Dobilas, In: Lithuanian Philosophy: Persons and Ideas, ed. J.Baranova, Washington D.C.: Council for Research in Values and Philosophy, 2000, p. 153-166.
    • Lithuania: In: Censorship: A World Encyclopedia, Vol. 3, London-Chicago: Fitzroy-Dearborn Publishers, 2002, p. 1450-1452.
    • D. H. Lawrence, In: Pokalbiai apie anglų rašytojus, sud. A. Petraitytė, Vilnius: Pradai, 1999, p. 289-316.
    • Įvadas. In: Mečislovas Sakalauskas. Šv. Petro ir Povilo banyčia, Vilnius: Margi raštai, 1997, p. 5-25 (lietuvių ir anglų k.)
    • Baltikums forlorade generationer, In: Melan Maastricht och Sarajevo: Samtal om Europa, ed. Pierre Schorri, Stockholm: Tidens Forlag, 1994, p. 151-165.

    Kai kurie svarbesni straipsniai:

    • Ideology as Geometry: A Note on Parametricism and its Theoretical Foundations, Symmetry: Culture and Science, Vol. 31, No 3. 2020, p. 353-364.
    • Pandemic Politics and Lithuanian Elections, in Green European Journal, September 2020 (online).
    • Biofiliška architektūra: galimybės ir trikdžiai, Logos nr. 105, 2020, p. 109-118.
    • Christopherio Alexanderio teorija ir jos priešai, Logos nr. 104, 2020, p. 113-120.
    • Architektūra ir aplinkos kognityviniai aspektai, Logos nr. 99, 2019, p. 156-465.
    • Theory of Proportions, Judgment and Lithuanian Architecture, Symmetry: Culture and Science, Vol. 29, No 3 (2018), p. 409-422.
    • Vandens estetika islamiškojo sodo architektūroje, Logos, Nr. 97, 2018, p. 120-129.
    • Viešosios erdvės: tradicija versus dabartis, Logos, nr. 95, 2018, p. 140-150.
    • The Legacy of Lithuanian Baroque Architecture, Lituanus, Vol. 64 No 4, p. 64-81.
    • Public Memory and Urban Spaces in Vilnius, Lituanus, Vol. 64, No 3, p. 66-82.
    • Vilnius Urbanism and Its Discontents, Lituanus, Vol. 64, No 1 (Spring 2018), p.34-46.
    • Memories of Dependence: Lithuanian Case Revisited, Lituanus, Vol. 63, No 3 (Fall 2017), p. 49-68.
    • Vilnius Versailles: Sic Transit Gloria Mundi, Lituanus, Vol 63, No 2 (Summer 2017), p. 39-62.
    • The Genius Loci, Public Spaces and Transformations of Vilnius' Urban Millieu, Lituanus, Vol.62, No 1 (Spring 2016), p. 40-57.
    • Universitetas, rinkos ideologija ir kultūros disciplinos, Sovijus: tarpdalykiniai kultūros tyrimai, T.3, Nr.2 (2015), p. 40-54.
    • Užkalbėtojų ir šundaktarių vaistai aukštojo mokslo negalavimams gydyti, Kultūros barai, 2015, Nr.11, p. 16-20.
    • Universitetas ir verslas: pavojingi ryšiai? Kultūros barai, 2015, Nr.10, p. 2-6.
    • Universitetas vartotojiškoje monokultūroje, Nepriklausomybės sąsiuviniai, 2015 Nr.1 (11), p. 62-67.
    • Placeless and Faceless: The Obscure Fate of Public Spaces in Vilnius, Architectural Worlds, Vol.28, No 2 (2013), p. 18-19.
    • Dwadiescia lat po wielkym przelome. Dokad zmierzamy? Arcana, No 109 (2013), p. 164-169.
    • Lithuanian Contemporary Fiction, Kafla Intercontinental [Chandigahr], 2012 January-April, 88-94.
    • Public Spaces in Lithuanian Cities: Legacy of Dependence and Recent Tendencies, Urban Studies Research, 2011, Vol. 2011, p. 1-9 (internetinis mokslo žurnalas)(su R.Buivydu).
    • The Vanishing Genius Loci of Vilnius, [Eurozine: Vienna], www.eurozine.com, 2011, p. 1-7.
    • Vilnius City: Urbanism Driven by Consumption, Lituanus, Vol.56, No 2 (Summer 2010),
    • Amorfno Solocnost alebo Po vstupe do ery vrcholnego postkomunizmu, Kritika and Kontext, 2008, Vol.13, no 3, p. 81-93.
    • Kultūros kritika tarpukario Lietuvoje: Julijonas Lindė-Dobilas, Logos, 2008, Nr.54, p. 146-155.
    • Ivano Illicho idėjų archeologija, Logos, 2008 Nr.55-56-57.
    • Reflections on the Role of Intellectuals in Society, Dokad Zmierza Europa: Przywodstwo, Idee, Wartosc, ed.,Halina Taborska, Pultusk: Akademia im A.Gieysztora, 2007, p. 138-148.
    • Akademinės bendruomenės ir universiteto kultūros, Logos, 2006, Nr.46, p. 6-13.
    • Šiuolaikiniai mokslo plėtros instrumentai: pasaulio patirtis ir pamokos, Ekonomika, 2005, Nr.2, p. 24-35 (su L.Čekanavičium).
    • Utbildningsreformen och universiteten i Litauen, Finsk Tidskrift, 2005 Nr.7-8, p. 420-428.
    • Proza Ričardasa Gavelisa a dekolonizacja: odkrycie ciala, Literatura na Swiecie, 2005 Nr.1-2, p. 260-274.
    • Garsas ir architektūra antikoje, Logos, 2005 Nr.1 (41), p. 27-33.
    • Lietuvos universitetai tarp distopijos ir eutopijos, Kultūros barai, 2005 Nr.5, p. 10-13.
    • Propaganda ir visuomenė, Kultūros barai, 2004 Nr.12, p. 2-4.
    • Masinė kultūra ir kultūros kritika, Filosofija. Sociologija, 2004, Nr.3, p. 33-38.
    • National Identity, Culture and Globalisation http://www.eurozine.com/article/2005-03-10-samalavicius-en.html
    • Europe’s East as Spiritual Space http://www.eurozine.com/article/2004-10-28-samalavicius-en.html
    • Memory and Amnesia in a Postcommunist Society http://www.eurozine.com/article/2004-02-27-samalavicius-en.html
    • Intellectuals and Society in Post-Communist Lithuania http://www.eurozine.com/article/2004-06-01-samalavicius-en.html
    • Miestas: erdvė ir vieta, Urbanistika ir architektūra, XXIX t. 1 priedas, 2003, p. 32-36.
    • Architektūros ir garso sąsajos renesanse, Urbanistika ir architektūra, XVII t. 2003 Nr.1, p. 32-36.
    • Globalizacija, nacionalinė kultūra ir tapatumas, Kultūrologija, t.10, 2003, p. 10-20.
    • Humanities and Academic Cultures: Towards Dialogue, In: Dialogue and Universalism Vol.XIII No 1-2, 2003, p. 51-58.
    • Lithuania, In: Censorship: A World Encyclopedia, Vol.3, London-Chicago: Fitzroy Dearborn Publishers, 2002, p. 1450-1452.
    • Universiteto vizijos ir revizijos XX amžiaus aukštojo mokslo teorijoje, Kultūros barai, 2002, Nr.1, p. 8-12.
    • Sztuka. Ku kokakolizacji wyobraznej tworczej, Kartki No 24 (1: 2001), p. 85-87.
    • Architektūra kaip kultūros epitafija, Archiforma, 2001, Nr. 3, p. 71-73.
    • Vilnius SS.Peter and Paul’s Church: the Power of Baroque Imagination, Res Balticae No 6, Universita di Pisa, ECIG 2000, p. 211-224.
    • Postmodernėjančios kultūros nelaisvė, Teatras, 2000 Nr. 2, p. 4-6.
    • Kelios pastabos apie kultūrines studijas ir jų panaudojimą, Metmenys 79, 2000, p. 176-185.
    • Postkolonializmas ir postkomunistinės Lietuvos kultūra, Metmenys 76/1999, p. 151-167.
    • Apie intelektualo atsakomybę, Vidurio Europa: Kultūros kontūrai Nr. 1, 1998, p. 88-93.
    • Culture and Power: Past and Present, Shaking Hands and Making Conflicts – Symposium, Stockholm, 1998, p. 28.
    • Architektūra moderniojo projekto nelaisvėje, Archiforma, 1997 Nr.1, p. 33-39.
    • Struckturbyten i litauisk prosa, Var Losen No 2-3, 1996, p. 142-148.
    • Kritik och bortom kritiker, Kritikin Uutiset No 2, 1996, p. 16-18.
    • Postkomunizmo studijų klausimu, Kultūros barai,1996 Nr. 11, p. 11-14.
    • Remarks on Art and Contemporary Condition, Pictures of Reality III. An Interdisciplinary Seminar of Artists and Scientists. 1994 Gotland. Ed., A.Ekwinski, Stockholm 1995.
    • Letter from Lithuania, Partisan Review No 1, 1995, p. 61-65.
    • Komunikacijos technologijų kaita ir civilizacijos perspektyvos, Kultūros barai, 2005, Nr. 10, p. 2-6.
    • Meno erdvė kultūros tuštumoje, Kultūros barai, 1995 Nr. 2, p. 9-12.
    • Kultūros tautiškumo idėja vakar ir šiandien, Kultūros barai, 1994, Nr. 5, p. 2-6.
    • An Overview of Contemporary Lithuanian Art, Vardo Bulletin, No 3, Stockholm, April 1994, p. 10-12
    • Transformations in Art: From Local to Universal. Pictures of Reality.II. Proceedings. An Interdisciplinary Seminar of Artists and Scientists. August 1992. Marienhamn, Aland and Stockholm. Ed. A.Ekwinski, Stockholm 1993, p. 79-81.
    • Lithuanian Prose and Poetry after the Soviets, Cimarron Review, July 1993, p. 11-14.
    • Antakalnio bažnyčios mįslė, Kultūros barai, 1991, Nr.11, p. 68-71 (su S.Samalavičium)
    • The Realm of Lithuanian Baroque: SS.Peter and Paul, Vilnius (with Stasys Samalavičius) Apollo, July, 1990, p. 17-21.
    • Reviving the Capital: Restoration in Vilnius (with Stasys Samalavičius) Apollo, August 1990, p. 333-335.

    Šaltiniai

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 74% (+21206-81=21125 wiki spaudos ženklai).
    • Almantas Samalavičius – autorius ir redaktorius – 36% (+10162-3194=6968 wiki spaudos ženklai).
    • Vitas Povilaitis – redaktorius – 2% (+519-54=465 wiki spaudos ženklai).