Alminas
Kitos reikšmės – Alminas (reikšmės).
Alminas, Almenas, Algminas (vok. Aleman) – XIII a. vidurio žemaičių, galbūt Karšuvos žemės, kunigaikštis. Eiliuotojoje Livonijos kronikoje vadinamas šauniu kariu.
Biografija
Kai Lietuvos valdovas Mindaugas 1253 m. ir 1257 m. Livonijos ordinui perleido didumą Žemaitijos, Alminas ėmėsi organizuoti tam pasipriešinimą. Žemaičių kunigaikščių taryba 1255 m. jį išrinko savo vadovu, vadovavo Žemaičių žemių konfederacijai. Pagal jo planą žemaičiai ėmė puldinėti Kuršą, kuriame Mindaugas turėjo interesų, siekė priversti kuršius sukilti prieš Livonijos ordiną ir taip įtraukti į karą Mindaugą. Alminas nepritarė Mindaugo krikštui. Planas iš esmės buvo įgyvendintas 1261 m., kai Mindaugas patenkino žemaičių prašymą tapti jo valdiniais ir pradėjo karą su Livonijos ordinu.[1] Istorikės I. Baranauskienės nuomone, Alminas vadovavo žemaičiams Durbės mūšyje.[2]
Šaltiniai
- ↑ Edvardas Gudavičius. Alminas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. - 376 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- ↑ Baranauskienė, Inga. „Kas vadovavo žemaičiams Durbės mūšyje?“. Voruta (2010-10-18). ISSN 1392-0677.
| Lietuvių ir žemaičių kunigaikščiai XIII a. I pusėje | |
|---|---|
| Deltuva: Juodkys (1219) | Pukeikis (1219) | Bikšys (1219) | Ligeikis (1219) Lietuva: Žvelgaitis | Daugirutis | Stekšys | Živinbudas (1219) | Dausprungas (1219) | Mindaugas (1219, 1248) Nalšia: Daujotas (1219) | Viligaila (1219) | Gerdenis (1248) | Lengvenis (1248) | Daumantas | Gotartas | Liumbis | Milgerinas Neris: Parbus | Upytė: Ruškaičiai (1219) | Alšėnai: Alšis, Bunis Žemaitija: Gerdvilas (1219) | Vykintas (1219, 1248) | Alminas | Treniota | Šiauliai: Bulaičiai (1219) | |
| ||||||