Alnaštyno apskritis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pavadinimas::Alnaštyno apskritis{{#set:Vardininkas=Alnaštyno apskritis}}
Landkreis Allenstein

Flag of Preussen 1701-1918.jpg

1818 – 1945

Flag of Poland.svg

Prusy Wschodnie de.svg

Apskritis Alnaštyno apygardoje po 1905 m.

Administracinis centras: Alnaštynas
1818-1920: Flag of Preussen 1701-1918.jpg Karaliaučiaus apygarda
1920-1945: Flag of Germany (3-2 aspect ratio).svg Alnaštyno apygarda
Gyventojų: 77 612 (1890), 57 919 (1910), 57 077 (1939)

[[Kategorija:{{{genitive}}} istoriniai administraciniai vienetai]] {{#set:Page has default form=Istorinis administracinis vienetas}} Alnaštyno apskritis (vok. Landkreis Allenstein) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos, nuo 1905 m. Alnaštyno apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą. Centras – Alnaštynas.

Turinys

Geografija

Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda

Alnaštyno apskritis apėmė pietvakarinę Varmės dalį, ribojosi su Braunsbergo, Heilsbergo ir Rešliaus apskritimis. Didžiausią dalį gyventojų (92,3%) sudarė katalikai. 1890 m. 53% gyventojų buvo lenkai; 1900 m. jų dalis sumažėjo iki 47%. 63,7% gyventojų pagrindinis užsiėmimas buvo žemdirbystė.

Istorija

1817 m. sujungus Alnaštyno ir Vartenburgo valsčius bei dekanatus įkurta Alnaštyno apskritis. Nuo 1905 m. ji priklausė Karaliaučiaus ir Gumbinės apygardų pietinių apskričių pagrindu įkurtai Alnaštyno apygardai.

Gyventojai [1]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m.
1890 m. 1900 m. 1910 m. 1925 m. 1933 m. 1939 m.
77 612 82 486 57 919 55 808 57 003 57 077

Landratai

  • 1818: von Pastau
  • 1824: von Knoblauch
  • 1831: Surkow
  • 1832: von Tucholka
  • 1841: von Lavergne-Pequehen
  • 1841: Martens
  • 1861: Otto Gisevius
  • 1872: Ernst von den Brincken
  • 1878: Kleemann
  • 1899: Felix Krahmer
  • 1907: Walter Pauly
  • 1915: von Stubenrauch
  • 1915: von Baumbach
  • 1917: Friedrich Otto Dilthey
  • 1919: Georg Graf von Brühl
  • 1935: Dr. Geßner
  • 1938: Franke
  • 1939: Heinrich von Bünau

Šaltiniai

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: