Aloyzas Sakalas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Aloyzas Sakalas
Aloyzas Sakalas (1931).jpg
Aloyzas Sakalas 2000 m.

Gimė 1931 m. liepos 6 d. (87 m.)
Jusiškėse, Kavarsko valsčius

Veikla
fizikos mokslai, visuomeninė veikla
Sritis puslapidininkių fizika, LSDP partija
Pareigos
  • 1960-1963 Vilniaus Elektrografijos mokslinio tyrimo instituto inžinierius

  • 1963-1969 VU Puslaidininkių fizikos katedros Probleminės laboratorijos vyresnysis inžinierius

  • 1969-1971 VU Puslaidininkių fizikos katedros vyresnysis dėstytojas

  • 1971-1979 VU Puslaidininkių fizikos katedros docentas

  • 1979-1992 VU Puslaidininkių fizikos katedros profesorius

  • 1990-1992 LR Aukščiausiosios tarybos deputatas



Išsilavinimas

  • 1955-1960 Kauno politechnikos institutas

  • 1969 fizikos ir matematikos mokslų kandidatas

  • 1976 fizikos ir matematikos mokslų daktaras (atitinka habilituotą daktarą)

Žinomas už fizikos mokslinę veiklą, visuomeninę veiklą

Turinys

Aloyzas Sakalas (g. 1931 m. liepos 6 d. Jusiškyje, Kavarsko valsčius, Anykščių raj.) – inžinierius radiotechnikas, fizikas, mokslininkas, visuomenininkas, politikas, politinis kalinys, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras, Europos parlamento narys, laisvės gynėjas.

Anykštėno Biografija

Tėvai: Petras Sakalas – Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, darbininkas, ir Zofija Pociūnaitė-Sakalienė. Augo su vyresniąja seserimi Liudvika – filologė, anglų kalbos dėstytoja.

Tėvams persikėlus, nuo 1934 m. augo Kaune, 19381943 m. mokėsi Kauno 35-ojoje pradinėje mokykloje, 19431949 m. – Kauno "Aušros" berniukų gimnazijoje, paskui – Komjaunimo vidurinėje mokykloje (dabar – Kauno "Aušros" gimnazija).

Nebaigęs mokyklos 1949 m. A. Sakalas buvo areštuotas, apkaltintas antisovietine agitacija ir mėginimu organizuoti antisovietinę grupę. Kalinamas 1950 m. pradžioje jis pareikalavo peržiūrėti bylą peržiūrėti ir paskelbęs bado streiką tris mėnesius badavo, prievarta maitinamas. Nepaisant protesto, Ypatingasis pasitarimas Maskvoje (Rusija) nuteisė A. Sakalą už akių 8 metams priverčiamųjų darbų.

1950 m. rudenį, vežamas į koloniją gyvuliniame vagone, A. Sakalas pabėgo, bet greit buvo sugautas ir 19501952 m. kalintas ypač griežto režimo kolonijos Džezkazgane (Kazachstanas) vidiniame kalėjime, dirbo Kengiro gyvenvietės statybose. Tik po poros metų kalėjimo administracijai išsiaiškinus, kad jam nepriklauso kalėti griežto režimo sąlygomis, jis buvo perkeltas į paprasto režimo koloniją Chabarovsko srityje (Tolimieji Rytai, Rusija), ten 19521954 m. dirbo žemkasiu, betonuotoju, vėliau elektriku, kol buvo paleistas kaip anksčiau laiko atlikęs bausmę.

1954 m. grįžęs į Lietuvą, A. Sakalas 19541955 m. baigė Kauno Komjaunimo vidurinę mokyklą (dabar – Kauno "Aušros" gimnazija) aukso medaliu. Per tą laiką jis sulaukė bausmės sutrumpinimo iki 5 metų ir amnestijos, todėl galėjo studijuoti aukštojoje mokykloje be politinių apribojimų.

19551960 m. A. Sakalas studijavo Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultete, kurį 1960 m. baigė su pagyrimu ir įgijo inžinieriaus radiotechniko išsilavinimą. Studijuodamas 19571960 m. jis dirbo Kauno medicinos institute laborantu.

Nuo 1960 m. iki šiol jis gyvena Vilniuje. 19601963 m. A. Sakalas dirbo Vilniaus elektrografijos mokslinių tyrimų institute inžinieriumi, vyresniuoju inžinieriumi. Negavęs leidimo dirbti su slaptais dokumentais, jis pasitraukė iš šio instituto ir 19631969 m. buvo Vilniaus universiteto Puslaidininkių fizikos probleminės laboratorijos vyresnysis inžinierius.

Siekdamas išlaikyti šeimą, 19601965 m. A. Sakalas taip pat buvo Respublikinės Vilniaus klinikinės ligoninės inžinierius, 19651975 m. – Vilniaus medicinos technikos dirbtuvių elektromechanikas.

19691992 m. jis dirbo Vilniaus universiteto Puslaidininkių fizikos katedroje dėstytoju, 19691971 m. buvo vyresnysis dėstytojas, 19711979 m. – docentas, 19791992 m. – profesorius.

1969 m. Vilniaus universitete jis apsigynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją "Holo efektas nepusiausvyrinėse sąlygose", 1976 m. Vilniaus universitete – fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją "n- ir p- tipo kadmio selenido elektrinės ir fotoelektrinės savybės", 1993 m. nostrifikuotas habilituotas fizinių mokslų, fizikos daktaras.

A. Sakalas tyrinėjo įvairių tipų puslaidininkinių junginių fizikinę chemiją ir jų fizikines savybes: joninį laidumą, defektus, defektų sąveiką, jų įtaką puslaidininkių elektrinėms ir fotoelektrinėms savybėms. Jis taip pat dirbo puslaidininkinės elektronikos, širdies laidžiosios sistemos tyrimų srityje. A. Sakalui priklauso 16 išradimų puslaidininkių fizikos srityje.

A. Sakalas dalyvavo Lietuvos Atgimimo ir Lietuvos Sąjūdžio veikloje. 19881990 m. jis buvo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio tarybos narys, Sąjūdžio Vilniaus miesto tarybos pirmininkas.

Nuo 1989 m. iki šiol jis yra Lietuvos socialdemokratų partijos narys. 19911999 m. jis buvo šios partijos pirmininkas, nuo 1999 m. iki šiol yra Lietuvos socialdemokratų partijos Garbės pirmininkas.

19901992 m. jis buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, išrinktas Vilniaus Antakalnio apygardoje, Mandatų ir etikos komisijos pirmininkas, Prezidiumo narys. A. Sakalas yra Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo akto signataras.

19921996 m. jis buvo Lietuvos Respublikos VI Seimo narys, išrinktas pagal Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą. A. Sakalas buvo Seimo Pirmininko pavaduotojas, vadovavo Socialdemokratų partijos frakcijai.

19962000 m. jis buvo Lietuvos Respublikos VII Seimo narys, išrinktas Vilniaus Antakalnio apygardoje, dirbo Teisės ir teisėtvarkos komitete, vadovavo Socialdemokratų frakcijai.

20002004 m. A. Sakalas buvo Lietuvos Respublikos VIII Seimo narys, išrinktas pagal A. Brazausko socialdemokratinės koalicijos sąrašą. Jis buvo Socialdemokratinės koalicijos frakcijos narys, 20002001 m. – Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys ir pirmininko pavaduotojas, 20012004 m. – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.

A. Sakalas taip pat buvo Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijos narys (20012004 m.), tarpparlamentinių ryšių su Taivanu grupės pirmininkas, tarpparlamentinių ryšių su Kanada grupės narys, Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininko pavaduotojas (2001-2003 m.) ir pirmininkas (2003-2004 m.).

20042009 m. A. Sakalas buvo Europos Parlamento narys, išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše. Jis buvo Lietuvos Socialdemokratų delegacijos Europos Parlamente vadovas, Socialistų frakcijos Europos parlamente narys, Teisės reikalų komiteto narys, Užsienio reikalų komiteto narys, delegacijos ryšiams su Baltarusija narys.

19962004 m. A. Sakalas taip pat buvo Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacijos "Gelbėkit vaikus" pirmininkas, nuo 2004 m. iki šiol yra vicepirmininkas ir Garbės pirmininkas. Nuo 2000 m. iki šiol jis yra Lietuvos tradicinio Aikido federacijos Garbės pirmininkas.

Baigęs kadenciją Europos Parlamente, 2009 m. jis įkūrė Nacionalinį žmogaus teisių gynimo centrą ir yra jo prezidentas.

A. Sakalas parašė monografiją ir paskelbė apie 170 mokslinių ir per 150 kitokios tematikos publikacijų.

A. Sakalas buvo apdovanotas Lietuvos valstybine premija už mokslo darbus (1981 m.), yra Lietuvos Ministrų Tarybos premijos laureatas (1987 m.), Kauno technologijos universiteto Garbės mecenatas (nuo 2011 m.).

Jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (2004 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Kinijos Respublikos Taivanyje medaliu.

Laisvalaikį skiria kalnų ir pėsčiųjų turizmui.

Buvo vedęs apie 1956 m., žmona Bronislava Sakalienė – gydytoja. Išsiskyrė apie 1958 m. Duktė Eglė Sakalaitė-? (g. 1957 m.) – mokslininkė gydytoja.

Vėl vedė 1959 m., žmona Rita Kučinskaitė-Sakalienė (19322014) – muzikė pianistė, muzikos pedagogė. Liko našlys. Vaikai: Rūta Sakalaitė-? (g. 1959 m.) – mokslininkė filologė, Paulius Sakalas (g. 1959 m.) – mokslininkas fizikas. Augino ir žmonos dukterį iš jos pirmosios santuokos Jūratę Landsbergytę (g. 1955 m.) – muzikę vargonininkę.

Vėl vedė 2014 m. rugsėjo 20 d., žmona Daiva Norkienė-Sakalė (g. 1967 m.) – žurnalistė.

Kilmė ir šeima

Tėvai – Petras Sakalas, Gasparo (1900 m. Jūsiškio kaimas, Taujėnų valsčius, Ukmergės apskritis - 1993 m. Kaunas), Nepriklausomybės kovų dalyvis, fabriko „Maistas“ darbininkas, Veterinarijos akademijos laborantas, eksternu baigė gimnaziją ir tapo akademijos buhalteriu, Šaulių sąjungos narys. – Zofija Sakalienė, Petro (iki ... m. Pociūnaitė, 1898 m. Pamūšės kaimas, Taujėnų valsčius, Ukmergės apskritis - 1984 m. Kaunas), niekur nesimokė, namų šeimininkė.
Sesuo – Liudvika Sakalaitė (g. 1928 m.), filologė, anglų kalbos dėstytoja.

Žmona – Daiva Sakalė (Norkienė, g. 1967 m.), žurnalistė (ved. 2014 m. rugsėjo 20 d.); – Rita Sakalienė (iki ... m. Kučinskaitė, 1932 m. – 2014 m. birželio 14 d. Vilniuje), muzikė pianistė, muzikos pedagogė (ved. 1959 m.); – Bronislava Sakalienė (iki ... m. ~aitė), gydytoja. (ved. 1956-1958).
Vaikai – Eglė Sakalaitė (g. 1957 m. Kaune), gydytoja; – Rūta Sakalaitė (g. 1959 m. gruodžio 15 d. Kaune), filologė, mokslininkė; – Paulius Sakalas (g. 1959 m. gruodžio 15 d. Kaune), fizikas (VU Fizikos fak., 1983), mokslininkas (fizikos mokslų daktaras, ). Augino žmonos dukterį iš jos pirmosios santuokos Jūratę Landsbergytę (g. 1955 m. gegužės 30 d. Kaune), muzikę vargonininkę.

Mokslo ir studijų metai

Mokykla

Tėvams persikėlus, nuo 1934 m. augo Kaune.

19381943 m. mokėsi Kauno 35-oje pradinėje mokykloje. 19431945 m. – „Aušros“ berniukų gimnazijoje, 1945-1949 m. Kauno 1-oje berniukų vidurinėje mokykloje.

Po tremtis sugrįžęs 19541955 m. mokėsi Kauno Komjaunimo vidurinėje mokykloje.

Aloyzas nuo jaunų dienų norėjo būti mokslininku, todėl jau mokykloje stengėsi mokytis tik labai gerai. Jo studijų knygelėje nebuvo jokio kito balo, tik aukščiausi. Mokyklą jis baigė aukso medaliu.

Tremties pertrauka

1949 m. mokantis baigiamojoje vienuoliktoje klasėje A. Sakalas buvo areštuotas, apkaltintas antisovietine agitacija ir mėginimu organizuoti antisovietinę grupę. Kalinamas 1950 m. pradžioje jis pareikalavo peržiūrėti bylą peržiūrėti ir paskelbęs bado streiką tris mėnesius badavo, prievarta maitinamas. Nepaisant protesto, Ypatingasis pasitarimas Maskvoje (Rusija) nuteisė A. Sakalą už akių 8 metams priverčiamųjų darbų.

1950 m. rudenį, vežamas į koloniją gyvuliniame vagone, A. Sakalas pabėgo, bet greit buvo sugautas ir pristatytas tardytojui ltn. Molokanovui. Aloyzo paaiškinimas, kad jis bėgo "į Maskvą pasiskųsti dėl neteisėto suėmimo". Nors tai neįtikino tardytojo, tačiau tikriausia jam pagailo paauglio ir jis bylą nutraukė. O už tai grėsė gauti 25 metus...

19501952 m. A. Sakalas kalintas ypač griežto režimo kolonijos Džezkazgane (Kazachstanas) vidiniame kalėjime, dirbo Kengiro gyvenvietės statybose. Tik po poros metų kalėjimo administracijai išsiaiškinus, kad jam nepriklauso kalėti griežto režimo sąlygomis, jis buvo perkeltas į paprasto režimo koloniją Chabarovsko srityje (Tolimieji Rytai, Rusija). Ten 19521954 m. dirbo žemkasiu, betonuotoju, vėliau elektriku. Čia galiojo taisyklė, gamybinį planą įvykdžius 120 proc. užskaitoma už vieną dieną dvi, o 150 proc. net 3. Taip užsidirbęs 3 metus ir 3 mėnesius jis 1954 m. buvo paleistas kaip anksčiau laiko atlikęs bausmę ir sugrįžo į Lietuvą.

Kai Aloyzas sėdėjo lageryje jo tėvas vis rašė skundus TSRS generaliniam prokurorui. Ir po Stalino mirties 1955 m. atėjo iš ten atsakymas, kad Generalinė prokuratūra sumažino bausmės trukmę nuo 8 iki 5 metų pagal galiojančią amnestiją. Visiems paleistiems iš lagerių išduodavo pasus, kuriuose buvo įrašomas specialus sakinys „I položenije o pasportach“. Pateikus prokuratūros amnestijos raštą A. Sakalo pasas buvo pakeistas ir jame neliko to spec. sakinio, kad leido jam stoti į aukštąją mokyklą.

Kalint Rusijos lageriuose Aloyzas toliau svajojo apie mokslą. "Dažniausias mano sapnas ten buvo toks: sėdžiu bibliotekoje prie stalo, ant kurio dega lempa ir guli mokslinė knyga, kurią aš skaitau."

Universitetas

1955-1960 m. studijavo Kauno politechnikos institute (KPI) Elektrotechnijos fakultete, kurį baigė su pagyrimu ir įgijo inžinieriaus radiotechniko išsilavinimą. Tuometinis KPI rektorius K. Baršauskas asmeniškai globojo visus gabiausius studentus. Todėl po KPI užbaigimo jambuvo pasiūlyta stoti į KPI aspirantūrą. Stojamuosius išlaikęs vienais penketais. Aspirantūroje buvo trys vietos ir po egzaminų Aloyzas neabejojo, kad bus aspirantas. Tačiau jį pasivietęs rektorius paaiškino, kad kiti kandidatai yra politiniai aktyvistai, todėl juos turi priimti, o Aloyzui pasiūlė stoti į neakivaizdinę aspirantūrą, ką jis ir padarė, tačiau realiai šioje aspirantūroje nedirbo, nes gavo paskyrimą į Vilniaus Elektrografijos mokslinių tyrimų institutą (EMTI).

Mokslinės studijos

1963 m. negavęs leidimo dirbti su slaptais dokumentais EMTI, Aloyzas pakviestas Fizikos fakulteto docento Algio Smilgos perėjo dirbti į Vilniaus Universitetą (VU).

Dirbdamas VU Fizikos fakultete, A. Sakalas buvo priverstas susipažinti su fizikos mokslais, ir čia pradėjo dirbti mokslinį darbą, rašyti straipsnius ir Lietuvos ir užsienio žurnalams. Neturėdamas didelio bendradarbių būrio jis pats darė eksperimentus. Kadangi gerai sekėsi dirbti mokslinį darbą, tai jį visokeriopai rėmė ir VU rektorius J. Kubilius.

1969 m. birželio 30 d. Aloyzas Sakalas Vilniaus valstybiniame universitete apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – mokslų daktaro) disertaciją tema „Holo efektas nepusiausvyrinėse sąlygose“ (vadovas Jurgis Viščakas), (mokslo kryptis: 02 P).

1976 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus valstybiniame universitete buvo apginta fizikos ir matematikos mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertacija tema „n - ir p - tipo kadmio selenido elektrinės ir fotoelektrinės savybės“, (mokslo kryptis: 02 P).[1].

Darbinė veikla

Studijuodamas 19571960 m. Aloyzas Sakalas dirbo Kauno Medicinos institute laborantu.

19601963 m. jis dirbo Vilniaus Elektrografijos mokslinio tyrimo instituto inžinieriumi, vyresniuoju inžinieriumi. Negavęs leidimo dirbti su slaptais dokumentais, jis pasitraukė iš šio instituto.

19631969 m. A. Sakalas buvo VU Puslaidininkių fizikos katedros probleminės laboratorijos vyresnysis inžinierius.

Siekdamas išlaikyti šeimą, 19601965 m. A. Sakalas taip pat buvo Respublikinės Vilniaus klinikinės ligoninės inžinierius, 19651975 m. – Vilniaus medicinos technikos dirbtuvių elektromechanikas.

19691992 m. jis dirbo Vilniaus universiteto Puslaidininkių fizikos katedros dėstytoju: 19691971 m. - vyresnysis dėstytojas, 19711979 m. – docentas, 19791992 m. – profesorius.

Mokslinė veikla

Aloyzas Sakalas parašė monografiją ir paskelbė apie 170 mokslinių ir per 150 kitokios tematikos publikacijų. 16 išradimų ir 1 atradimo autorius.

1963 m. Aloyzui pradėjus dirbti VU Puslaidininkių fizikos katedroje jos vedėjas, prof. Jurgis Viščakas paprašė jo sukurti aparatūrą, tinkamą Holo efektui tirti didelės varžos (> už 1 gigaomą) puslaidininkiams tirti. Tokios aparatūros analogų nebuvo nei Lietuvoje nei užsienyje.

A. Sakalo sukurta iki 1 teraomo varžos aparatūra leido pastebėti naujus reiškinius tiriamoje medžiagoje - kadmio selenide (CdSe). CdSe kristalai tuo metu buvo perspektyvi medžiaga sparčiai besivystančiai mikroelektronikai. Bendradarbiaujant su R. Baubinu (kuris augino CdSe kristalus) buvo aptiktas pasaulyje dar nežinomas p tipo CdSe. Stebėti jo laidumo tipo iš "n" tipo į "p" tipą ir atvirkščiai inversijas šviesos poveikyje. Tai buvo naujovė puslaidininkių fizikos pasaulyje. Šiam darbui vadovavo ir visaip jį skatino prof. J. Viščakas.

Neturėdamas didelio bendradarbių būrio A. Sakalas pats darė eksperimentus, iš šios tematikos parašė ir apgynė mokslų kandidato ir mokslų daktaro disertacijas.

Aloyzas Sakalas buvo mokslinis vadovas dviejų katedros bendradarbių Zigmo Januškevičiaus ir Zigmo Silevičiaus, kurie jo vadovaujami paruošė ir apgynė mokslų kandidato disertacijas.

Visuomeninė veikla

1988 m. Aloyzas Sakalas tapo VU Sąjūdžio grupės pirmininku. Vėliau jis buvo Sąjūdžio Vilniaus Tarybos pirmininku, Sąjūdžio Seimo nariu.

Nuo 1996 m. – organizacijos „Gelbėkit vaikus“ pirmininkas.

Politinė ir valstybinė veikla

1989 m. – LSDP iniciatyvinės grupės narys, 19891991 m. – LSDP Vilniaus skyriaus pirmininkas, 19911999 m. – LSDP pirmininkas, vėliau Garbės pirmininkas, 2001 m. – nuo LSDP ir LDDP Jungtinio suvažiavimo LSDP tarybos narys.

19901992 m. – LR AT deputatas, prezidiumo narys, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras, 19922004 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys, 19921996 m. – Seimo pirmininko pavaduotojas, 2001 m. – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. 20042009 m. Europos parlamento narys.

Partijos politinės pareigos


Prieš tai:
Kazimieras Antanavičius
LSDP pirmininkas
1991 - 1999 m.
Po to:
Vytenis Povilas Andriukaitis

Įvertinimas

  • 1981 m. - Lietuvos TSR valstybinės premijos laureatas
  • 1987 m. - Lietuvos TSR Ministrų Tarybos premijos laureatas
  • 2000 m. - apdovanotas Kinijos Respublikos Taivanyje medaliu
  • 2011 m. - Kauno technologijos universiteto Garbės mecenatas
  • 2004 m. - apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi

Pomėgiai

kalnų ir pėsčiųjų turizmas.

Bibliografija

Šaltiniai

  1. Lietuvos mokslininkų (registruojamų pagal išduotus mokslo laipsnių diplomus) sąrašas: Fiziniai mokslai. Nuoroda tikrinta 2008-11-29.


Lietuvoje išrinkti 2004-2009 kadencijos Europos Parlamento nariai
Flaga

Laima Liucija Andrikienė | Šarūnas Birutis | Danutė Budreikaitė | Arūnas Degutis | Jolanta Dičkutė | Gintaras Didžiokas | Eugenijus Gentvilas | Ona Juknevičienė | Vytautas Landsbergis | Eugenijus Maldeikis | Justas Vincas Paleckis | Aloyzas Sakalas | Margarita Starkevičiūtė



Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: