Amarna

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

{Sen miestas | pavadinimas = Amarna

| senovinis pavadinimas =
N27
X1 O1
M17X1
N35
N5

| vaizdas =Small aten temple 03.JPG | vaizdo plotis = 260 | vaizdo info = Atono šventykla | herbas = | herbo plotis = | herbo info = | žeml = Egiptas | žeml plotis = 240 | žeml info = |PL=27|PM=39|PS=42|NS=N|IL=30|IM=54|IS=20|EW=E | pilnas pavadinimas = | vieta = Egiptas, Minjos muchafaza | regionas = Aukštutinis Egiptas | administracinis vienetas = Unet (15-as nomas) | plotas = | statytojas = Echnatonas | medžiaga = plaušaplytės | pastatytas = 1348 m. pr. m. e. | sugriautas = XIV a. pr. m. e. | laikotarpis = senovė | tauta = egiptiečiai | valdovai = | dievas = Atonas | kasinėjimai = 1890–1970 m. | žvalgytas = | tirtas = | vikiteka = Category:Amarna | UNESCO id = }} Amarna (arab. العمارنة = al-‘amārnah) – senovės Egipto miesto griuvėsiai Nilo dešiniajame krante, apie 280 km į pietus nuo Kairo, 58 km nuo Minjos. Senovės Egipto laikais miestas vadintas Achetatonu („Atono horizontu“) ir kurį laiką buvo valstybės sostinė.

Istorija

Terminas hieroglifais
Aḫt-itn
Achet-Aten
N27
X1 O1
M17X1
N35
N5
Atono horizontas
Arabų k. al-‘amārnah (العمارنة)

Achetatoną apie 1348 m. pr. m. e. įkūrė faraonas Amenchotepas IV (Echnatonas). Jis čia įkūrė naują sostinę vietoje Tėbų ir pastatė dievo Atono svarbiausią šventyklą. Po faraono mirties 1332 m. pr. m. e. sostinė grąžinta į Tėbus, o Achetanonas apleistas ir sugriautas. 18901970 m. (su pertraukomis) jį tyrė archeologai.

Miestas išsidėstęs 3 x 1,55 km teritorijoje, jo centre rasta Atono šventykla (730 x 275 m) ir faraono rūmai. Miestas buvo pastatytas iš plaušaplyčių, sienų tapyba dažniausiai vaizduoja scenas iš faraono šeimos gyvenimo. Amarnos šiaurinėje ir pietinėje dalyse rasti nekropoliai su uolose iškaltomis 25 kapavietėmis, o rytuose – Echnatono šeimos kapas su sudaužytu Echnatono sarkofagu. Amarnoje taip pat rastas svarbus archeologinis radinys – ~300 Amarnos lentelių – faraonų Amenchotepo III ir IV bei jiems pavaldžių Asirijos, Babilonijos, Sirijos ir kt. valdovų laiškai. Skulptoriaus Tutmozio dirbtuvėse rasta daug Amarnos stiliaus skulptūrų, tarp jų – Nefertitės biustas[1].

Šaltiniai

  1. Amarna. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. ISBN 978-5-420-01654-1.
Viena Amarnos lentelių


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: