Amenchotepas II

Amenchotepas II (Amenhotepas II, m. 1401 m. pr. m. e.) – septintasis 18 dinastijos Egipto faraonas. Valdė nuo 1427–1401 m. pr. m. e. arba 1414–1388 m. pr. m. e.^[1], minima 25 metai ir 10 mėnesių Maneto Epitomėje. Rasta indas su įrašais, kur vaizduojamas vyno apdirbimas, 26-aisiais faraono valdymo metais.

Manoma, kad Amenchotepas II buvo Tutmozio III ir žmonos Meritrės sūnus. Manoma, kad buvo koregentas prieš tapdamas visateisiu valdovu. Netrukus po Amenchotepo II karūnacijos sukilo dalis Sirijos. Numalšino maištą ir paėmė į nelaisvę septynis princus. Vėliau princai buvo pargabenti į Egiptą, kur beveik visi buvo pamauti ant Tėbų sienų. Vienintelis paliktas gyvas Sirijos princas buvo nugabentas į Nubiją ir pamautas ant Napatos miesto sienų. Tokiomis žiauriomis priemonėmis jis siekė parodyti, kas laukia sukilėlių. Vėliau 1418 m. pr. m. e. vadovavo karo kampanijai į Siriją.

Tačiau Amenchotepas II buvo ir diplomatas. Jis buvo pirmasis faraonas sudaręs taikos sutartį su Mitani karalyste. Palaikė gerus santykius su babiloniečiais ir hetitais. Egiptas buvo pripažintas regiono hegemonija. Užsitikrinęs taiką, Amenchotepas II užsiėmė įvairiais statybų projektais. Įamžindamas taikos susitarimą su Mitani vadais, pastatė koloną tarp ketvirto ir penkto Karnako šventyklos pilonų. Taip pat netoli Sfinkso Gizoje pastatė Horemakhet šventyklą ir praplėtė Karnako šventyklą.

Įrašai nemini nė vienos Amenchotepo II žmonos. Egiptologai mano, kad jis baiminosi sustiprėjusios moterų įtakos (minimų kaip Dievo Amono žmonos). Amenchotepas II tėvo monumente sunaikino Hatšepsutos vardo įrašus ir atvaizdus.

1898 m. Karalių slėnio KV35 kape rastas sarkofagas su Amenchotepo II mumija.