Amsterdamas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Amsterdamas
(kirč. Ámsterdamas)
ol. Amsterdam
   Wapen van Amsterdam bewerkt.PNG      Flag of Amsterdam.svg   
RijksmuseumAmsterdamMuseumplein2.50,1.jpg

Amsterdamas
52°22′23″N 4°53′32″E / 52.373055555556°N 4.8922222222222°E / 52.373055555556; 4.8922222222222 (Amsterdamas)Koordinatės:52°22′23″N 4°53′32″E / 52.373055555556°N 4.8922222222222°E / 52.373055555556; 4.8922222222222 (Amsterdamas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2
Valstybė: Vėliava Nyderlandai
Gyventojų: 762 057 (2009 m.)
Plotas: 219 km²
Tankumas (2009): 3 480 žm./km²
Altitudė: 2 m
Kirčiavimas: Ámsterdamas
Pašto kodas: 1011 – 1109
Tinklalapis: www.amsterdam.nl
GeoName kodas 2759794
Commons-logo.svg Vikiteka: AmsterdamasVikiteka

Turinys

Amsterdamas – uostamiestis prie Šiaurės jūros, Nyderlandų sostinė (nors šalies vyriausybė reziduoja Hagoje).

Istorija

Miestas įkurtas apie 1275 m. XV a. Amsterdamas tapo didžiausiu ir įtakingiausiu Nyderlandų miestu. Per Aštuoniasdeštmetį karą, kai 1585 m. Belgijos uostą Antverpeną užėmė ispanai, į Amsterdamą persikėlė daug pirklių, amatininkų. Tai lėmė miesto ekonominį vystymą.

Pavadinimo kilmė

Miesto pavadinimas kilęs nuo Amstelio (Amstel) upės užtvankos (Amstelredamme), prie kurios susikūrė miestas.

Ekonomika

Yra jūrų uostas (krovinių apyvarta virš 20 mln. tonų per metus), tarptautinis oro uostas. Mieste išvystyta mašinų pramonė (aviacijos, laivų, elektronikos), chemijos, naftos apdirbimo, poligrafijos, vaistų pramonė. Nuo seno Amsterdamas garsėja juvelyrikos ir deimantų apdirbimo pramone. Mieste yra metropolitenas.

Švietimas ir kultūra

Amsterdame įsikūrę 2 universitetai, šalies ir miesto muziejai, Rembranto namas. Daugiau nei 50 kanalų, virš 500 tiltų ir tiltukų. 1928 m. čia vyko vasaros olimpinės žaidynės.

Vienas žinomiausių pramogų taškų mieste – Raudonųjų žibintų kvartalas.

Amsterdamą puošia Šv. Antano vartai (XV–XVII a.; dabartinis istorijos muziejus), gotikinė Senoji bažnyčia (XIII a.), Naujoji bažnyčia (XV–XVI a.), Šiaurinė ir Rytinė bažnyčios (abi iš XVII a.).

Sportas

1928 m. mieste vyko IX vasaros olimpinės žaidynės, 2000 m. vyko XI Europos futbolo čempionatas..

Futbolas

Galerija



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.