Anaksimandras

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Anaksimandras Miletietis
sen. gr. Ἀναξίμανδρος
Anaximander.jpg

Gimė 610 m. pr. m. e.
Mirė 547 m. pr. m. e.

Veikla
senovės graikų filosofas, priklausęs Mileto mokyklai. Talio mokinys ir pasekėjas.

Vikiteka AnaksimandrasVikiteka

Anaksimandras Miletietis (sen. gr. Ἀναξίμανδρος, apie 610 – m. po 547 m. pr. m. e.) – senovės graikų filosofas, priklausęs Mileto mokyklai. Talio mokinys ir pasekėjas.

Anaksimandras sukūrė pirmąjį graikų filosofijos veikalą „Apie gamtą“. Yra išlikę tik šio veikalo fragmentai. Anaksimandras teigė, jog pasaulis išsivystęs iš apeirono, kuris esąs begalinis, neapibrėžiamas ir neturintis skiriamųjų savybių. Jis manė, jog pirmapradė materija, kurią Anaksimandras vadino Beribe, neturėjusi formos, pavidalo ar kokių kitų išskirtinių savybių. Daiktų įvairovė atsirandanti iš apeirono per priešybių (šilumos iš šalčio, šviesos ir tamsos) kovą.

Žemė, pasak Anaksimandro, nejuda ir stovi pasaulio centre. Tai pradžią dangaus sferų teorijai.

Anaksimandras pirmasis nurodė, kad kryptys aukštyn ir žemyn nėra absoliučios, todėl, anot jo, nebūtina, jog Žemę kas nors laikytų. Taip pat pirmasis iškėlė mintį apie daugybę nuolat gimstančių ir mirštančių pasaulių, pirmasis panaudojo gnomoną ekliptikos posvyriui į pusiaują nustatyti. Pirmasis tuomet žinomo pasaulio žemėlapis, pirmasis saulės laikrodis senovės Graikijoje taip pat buvo sukurti Anaksimandro.

Žmogus, Anaksimandro manymu, išsivystęs iš žuvies, kuri išlipo į sausumą.[1][2][3]

Biografija

Anaksimandras, Praksiado sūnus, gimė Milete (610–547 pr. m. e.), vienas iš ryškiausių jonėnų filosofų. Pirmojo filosofinio traktato „ Apie gamtą“ autorius. Taip pat jis buvo Talio mokinys ir pasekėjas. Yra labai mažai likę žinių apie Anaksimandro gyvenimą. Sakoma, kad jis turėjo didelę iniaciatyvą dalyvauti misijoje Apolonijos kolonijoje ant Juodosios jūros pakrantės. Jis taip pat pirmasis atrado gnomoną (posvyrio į pusiaują nustatymui). Manoma, kad jis buvo keliaujantis žmogus, tai visiškai nestebina, nes Mileto gyventojai buvo žinomi kaip drąsūs jūrininkai. Pasakojama, kad jis buvo labai manieringas ir vilkėjo pompastiškais apdarais. Daugiausiai informacijos apie Anaksimandrą likę iš Aristotelio ir jo mokinio Theoprasto, kurio knyga apie istoriją ir filosofiją buvo naudojama, cituojama daugelio autorių. Jo darbo grafiko nustatymas dabar yra neįmanomas, kadangi joks dokumentas neužsimena apie chronologinių įvykių seką. Įvairi istorija aiškina, kad filosofai kartais taip pat turėjo reikalų su politika. Labai tikėtina, kad Mileto lyderiai nusiuntė Anaksimandrą ten kaip įstatymų leidėją, kad sukurtų konstituciją ar tiesiog palaikytų kolonijoje ištikimybę. Filosofas domėjosi metafizika, astronomija, geografija, geometrija.

Darbai

Parašė pirmąjį graikų filosofijos veikalą „Apie gamtą“. Filosofas teigė, kad pasaulis išsivystė iš apeirono, kuris yra begalinis, neapibrėžiamas ir neturintis skiriamųjų savybių, amžinas, nesenstantis, keičiantis tik savo formą. Anaksimandras aprašė gyvybės atsiradimą ir vystimąsi. Žmogaus atsiradimą susiejo su drėgme. Jis manė, kad visi žemės gyvūnai yra jūros gyvių palikuonys, o kadangi žmonių naujagimiai negali išgyventi be kitų rūpesčio, tai žmogus gimė iš jūros gyvūno, kuriame vystėsi tol, kol pradėjo sugebėti pasirūpinti savimi. Anaksimandras tyrinėjo organines būtybes, bandė įrodyti, kad kontinentiniai gyvūnai yra atsiradę iš jūrinių, o žmonės- iš kitų gyvūnų rūšių. Anaksimandras pirmasis iškelė sąvoką – materija, kurią jis vadino Beribe. Materija išsiskiriasi nuo kitų medžiagų savo beribiškumu, neapibrėžtumu. Anot filosofo, tai nėra vanduo ar ugnis, nėra šilta ir nėra šalta, nėra kieta ar skysta, bet yra visų šių apibrėžtų medžiagų šaltinis. Anaksimandras teigė, kad mūsų pasaulis tėra vienas iš daugelio pasaulių, kurie atsiranda ir išnyksta vadinamojoje „neapibrėžtybėje“. Filosofas manė, jog tai, iš ko viskas sukurta, turi skirtis nuo to, kas sukurta. Anaksimandras pradu laikė ne vandenį ar kurią kitą iš stichijų, o kažkokią kitą neapibrėžtą prigimtį. Filosofas nesutiko su pirminės medžiagos tapatinimu su vandeniu. Anaksimandras bandė įrodyti, kad ir išnykimas, ir prieš tai atsiradimas vyko nuo begalinių amžių, viskam nuolat sukantis ratu. Jis – amžinas. Tik laikantis tokio principo, galima suvokti gamtoje vykstančius procesus.

Nuopelnai

Anaksimandras pirmasis pradėjo mokymą apie daugybę nuolat gimstančių ir mirštančių pasaulių. Manė, kad Žemė nejuda ir stovi pasaulio centre, tuo davė pradžią dangaus sferų teorijai. Sukūrė pirmąją kosmologinę teoriją. Pirmasis filosofas, panaudojęs gnomoną ekliptikos posvyrio į pusiaują nustatymui. Anaksimandras pirmasis sukūrė žemėlapį, pagal tuo metu turimas žinias. Sukūrė pirmąjį visatos geometrinį modelį. Apskaičiavo žvaigždžių nuotolius ir dydžius. Padarė pirmąjį Graikijoje saulės laikrodį. Išrado pirmąją saulės laikrodžiui strėlę, rodančią saulės pasisukimus ir saulėgrąžą. Diogeno iš Laertės teigimu, pirmasis nubraižė žemės ir jūros apmatus ir pagamino gaublį. Anaksimandras pirmasis panaudojo gnomoną ekliptikos posvyriui į pusiaują.

Reikšmė

Anaksimandras buvo pirmasis likęs eilutės Vakarų filosofijos autorius. Jis spėliojo ir teigė apie "Neribotos" visų kilmės buvimą. Jis taip pat dirbo dabartinėse geografijos ir biologijos srityse. Be to, Anaksimandras pirmasis spekuliacinis (spėjimų, teorijų) astronomas. Jis kildino pasaulio vaizdą iš atviros visatos, kuri pakeitė uždarosios Visatos dangaus skliautą. Spekuliuodamas ir teigdamas apie "Neribotą visatą" jis tapo pirmuoju Metafiziku. Tapo pirmuoju geografu, sudarydamas pasaulio žemėlapį ir pirmuoju Vakarų pasaulio vaizdo atradėju.

Šaltiniai


Literatūra

  • W. Tatarkiewicz „Filosofijos istorija“ I tomas, Alma littera, Vilnius 2001 m.
  • R. Ozolas "Pasakojimai apie filosofus ir filosofiją"
  • Evaldas Nekrašas „Filosofijos įvadas”
  • Ernst von Aster "Filosofijos istorija"
  • W. Tatarkiewicz „Filosofijos istorija“ I tomas ir „Filosofijos istorijos chrestomatija antika“

Nuorodos



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+9591-96=9495 wiki spaudos ženklai).