Anastasio Somoza García
| Anastasijus Somosa | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Anastasijus Somosa | |
| Somosos | |
| Gimimo vardas | Anastasio Somoza García |
|
| |
| Gimė | 1896 m. vasario 1 d. San Markosas, Nikaragva |
| Mirė | † 1956 m. rugsėjo 29 d. Panamos kanalo zona Somosų mauzoliejus, Managva |
| Palaidotas | Somosų mauzoliejus, Managva |
|
| |
| Tėvai | Anastasio Somoza Reyes, Julia García |
| Sutuoktinis(-ė) | Salvadora Debayle |
| Vaikai |
Luis Somoza, Anastasio Somoza Debayle, Lillian Somoza Debayle |
| Nikaragvos prezidentas | |
| Ėjo pareigas | 1937 – 1947 |
| Pirmtakas | Carlos Alberto Brenes |
| Įpėdinis | Leonardo Argüello Barreto |
| Ėjo pareigas | 1950 – 1956 |
| Pirmtakas | Manuel Fernando Zurita |
| Įpėdinis | Luis Somoza Debayle |
|
| |
| Vikiteka | Anastasio Somoza GarcíaVikiteka |
Anastasijus Somosa Garsija (Anastasio Somoza García; g. 1896 m. vasario 1 d. – 1956 m. rugsėjo 29 d.) – Nikaragvos prezidentas (1937–1947 m. ir 1950–1956 m.), faktinis šalies diktatorius (1936–1956 m.). Jis buvo Somosų dinastijos, valdžiusios Nikaragvą 44 metus, pradininkas.
Gimė turtingo kavos plantatoriaus šeimoje, jaunystėje gyveno JAV (Filadelfijoje), ten mokėsi verslo administracijos mokykloje. 1919 m. vedė įtakingos šeimos atstovę Salvadora Debayle.
1926 m. rėmė liberalų sukilimą, palaikiusį Chuanas Bautista Sakasa pretenzijas į prezidento postą. Vėliau buvo Leono gubernatoriumi, konsulu Kosta Rikoje, užsienio reikalų ministru, gavo karinius laipsnius.
1933 m. Anastasijus Somosa paskirtas Nacionalinės gvardijos valdytoju. Jo pavedimu buvo nužudytas kairiųjų jėgų lyderis Augustas Sandino ir dalis jo šalininkų. 1936 m. Somosa privertė atsistatydinti Sakasą ir į prezidento postą paskyrė savo statytinį Karlosą Albertą Brenesą. 1937 m. pats Somosa tapo prezidentu, visos partijos, išskyrus nacionalistų liberalų partiją, faktiškai buvo uždraustos, Somosų šeimai atiteko dideli žemių plotai. Per II-ąjį pasaulinį karą Somosa ir toliau užvaldinėjo žemes (daugiausia užgrobė vokiečių bendruomenių valdytus ūkius).
1944 m. Somosa, spaudžiamas JAV, atsistatydino iš prezidento pareigų. Nauju prezidentu buvo paskirtas Leonardas Argueljas. Jis stengėsi sumažinti Nacionalinės gvardijos įtaką, todėl buvo greit pašalintas ir pakeistas lojaliu statytiniu. 1950 m. Somosa, su JAV pritarimu, grįžo į valdžią.
1955 m. Somosa pakeitė konstituciją, kad galėtų būti perrinktas. 1956 m., tik pradėjęs eiti naują kadenciją, Anastasijus Somosa Leone buvo peršautas poeto Rigoberto Lopeso ir po kelių dienų mirė Panamos kanalo ligoninėje. Šalies valdymas atiteko Somosos sūnums: Luisui Somosai ir Anastasijui Somosai Debailei.