Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Andora

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Principat d'Andorra
Flag of Andorra.svg Coat of arms of Andorra.svg
(Detaliau) (Detaliau)
Andora žemėlapyje
Valstybinė kalba katalonų
Sostinė Andora
Didžiausias miestas Andora
Valstybės vadovai Jaume Bartumeu Cassany
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
464464 km²
46,400 ha
179.15 mi²
km² (177)
nėra
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
86 823 (181)
187.12187.12 žm./km²
1.871 žm./ha
484.641 žm./mi²
žm./km² (47)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2005
2,77 mlrd. $ (166)
38800 $ (7)
Valiuta Euras (€)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+1
UTC+2
Nepriklausomybė
Susitarimas

1278 m.
Valstybinis himnas Andoros himnas
ISO kodas AD
ISO3 kodas AND
ISO skaitmeninis kodas 020
FIPS kodas AN
GeoName kodas 3041565
Interneto kodas .ad
Šalies tel. kodas 376
Commons-logo.svg Vikiteka: AndoraVikiteka

Andoros kunigaikštystė – labai maža pietvakarių Europos šalis, esanti rytinėje Pirėnų kalnų pusėje, tarp Prancūzijos ir Ispanijos. Sostinė – Andorra la Vella.

1993 m. paskelbta nauja konstitucija. Tais pačiais metais Andora tapo pilnateise Jungtinių Tautų Organizacijos nare.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Andoros istorija.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Andoros politinė sistema

Valdymo forma – parlamentinė demokratija.

Administracinis suskirstymas

Andorra parishes all-LT.svg

Pagrindinis straipsnis: Andoros parapijos

Andora suskirstyta į 7 parapijas (parròquia; skliausteliuose nurodyti administraciniai centrai):

Geografija

Andorramap.png
Pagrindinis straipsnis – Andoros geografija.

Andora yra rytinėje Pirėnų kalnyno dalyje tarp Ispanijos ir Prancūzijos, Madriu-Perafita-Claror slėnyje įsikūrusi valstybė. Vidutinis aukštis virš jūros lygio – 1996 m. Aukščiausia viršukalnė Coma Pedrosa (2946 m). Žemiausia vieta – Riu Runer (840 m). Andora yra tarp kalnų, iš visų pusių ją supa stačios uolos. Prancūzijos pasienyje yra Envaliros perėja 2400 m aukštyje. Žemiausias Andoros taškas yra Riu Runer Katalonijos pusėje 838 m virš jūros lygio. 2/3 teritorijos dengia miškai. Ilgiausia šalies upė yra Valira, ilgis siekia 33 km. Katalonijoje ji susilieja su Segrės upe. Didžiausias ežeras yra Juclar. Aukščiausia viršukalnė Coma Pedrosa siekia 2946 m aukštį. Valstybė yra šilto kalnų klimato zonoje: žiemą vidutinė temperatūra siekia -2 °C, o vasarą +24 °C.

Šiaurėje ribojasi su Prancūzija (56,6 km ilgio siena), o pietuose su Ispanija (63,7 km).

Klimatas panašus į aplinkinių regionų, tačiau dėl padėties kalnuose žiemą iškrenta daugiau sniego, o vasaros kiek vėsesnės. Andorra la Vella – aukščiausiai įsikūrusi sostinė (1055 m virš jūros lygio).

Madriu-Perafita-Claror slėnis 2004 m. įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Andoros ekonomika.

Andora – populiarus slidinėjimo kurortas. Turizmas sudaro 80 % viso šalies biudžeto.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Andoros demografija

Dominuojanti religija – Romos katalikybė. Etninė sudėtis (1998 m. duomenys):[2]

Vyresnių nei 15 m. gyventojų raštingumas – 100 %. Vidutinė gyvenimo trukmė viena ilgiausių pasaulyje – 82,51 m. (moterų – 84,84 m., vyrų – 80,33 m.). Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apsk.)[2] :

  • 0-14 metų: 15,5 %
  • 15-64 metų: 72,2 %
  • virš 65 metų: 12,3 %

Oficiali kalba – katalonų, bet taip pat yra paplitusios ispanų, portugalų ir kastilų kalbos.[2]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1990 m. ir 2012 m.
1990 m. 1990 m. 1993 m. 1998 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m.
54 507 54 507 61 599 65 877 67 159 72 320 76 875
2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2012 m.
78 549 81 222 83 137 84 484 84 082 85 015 86 823

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Andoros kultūra.

Šaltiniai

Andoros profilis:

Žemėlapiai:



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: