Andrius Bulota (1907)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Andrius Bulota

Gimė 1907 m. rugsėjo 22 d.
Putriškiai, Padovinio valsčius
Mirė 1974 m. spalio 28 d. (67 m.)
Druskininkai

Veikla
teisininkas
Partija 1958 m. SSKP

Alma mater 1960 m. Vilniaus universitetas
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Andrius Bulota (1907 m. rugsėjo 22 d. Putriškiuose, Padovinio valsčius1974 m. spalio 28 d. Druskininkuose) – Lietuvos teisininkas.

Biografija

Dėdė visuomenės veikėjas Andrius Bulota.

1925 m. įstojo į Lietuvos universitetą. 1929 m. dalyvavo pasikėsinime į ministrą pirmininką Augustiną Voldemarą. Po to per Lenkiją emigravo į Čekoslovakiją, 1931 m. persikėlė į Vieną. 1934 m. dalyvavo antinaciniame judėjime Austrijoje. 19361939 m. Ispanijos pilietinio karo dalyvis.

19401941 m. dirbo LSSR užsienio reikalų komisariate, Valstybinėje plano komisijoje. 19431944 m. antinacinės pogrindinės organizacijos „Lietuvos išlaisvinimo sąjunga“ narys. Su Juozu Vitu redagavo pogrindinį laikraštį „Tėvynės frontas“ ir atsišaukimus.[1]

19451956 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijoje. 19481954 m. Vilniaus pedagoginio instituto, nuo 1954 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, 19611973 m. Valstybinės teisės katedros vedėjas. 1962 m. teisės mokslų kandidatas, nuo 1965 m. docentas. 1965 m. LSSR nusipenęs kultūros veikėjas.

Bibliografija

  • Nuo baltojo žirgo iki svastikos (istorinė apybraiža), 1962 m.
  • Ten, už kalnų, Ispanija (atsiminimai), 1974 m.
  • Limuzinas Nr. 4 (dokumentinė apysaka), išl. 1977 m.[2]

Šaltiniai

  1. Andrius Bulota (1907). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 305 psl.
  2. Andrius Bulota (1907). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 608 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: