Andrius Butkūnas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Andrius Butkūnas (iki 1933 m. Butkevičius, 1890 m. gegužės 1 d. Gražioniai1975 m. Saint Charles, Misūris) – Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.

Biografija

Pirmojo pasaulinio karo dalyvis. 1916 m. baigė praporščikų mokyklą Žitomyre. 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919 m. pradžioje įsitraukė į partizaninę kovą su bolševikais. 1919 m. kovo mėn. Lietuvos kariuomenės savanoris, paskirtas Antrojo pėstininkų pulko 7-osios kuopos vadu. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su Raudonaja armija, bermontininkais ir Lenkijos kariuomenės daliniais, pasižymėjo Giedraičių mūšyje.

1923 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus, 1931 m. baigė Aukštesniųjų karininkų kursus Kaune. Nuo 1925 m. bataliono vadas, nuo 1929 m. rugsėjo mėn. Ketvirtojo pėstininkų pulko vado padėjėjas (pavaduotojas). 1932 m. pulkininkas. Nuo 1932 m. balandžio mėn. Kauno karo mokyklos bataliono vadas. Nuo 1934 m. rugpjūčio mėn. Aštuntojo pėstininkų pulko vadas ir Šiaulių įgulos viršininkas.

SSRS okupavus Lietuvą, 1940 m. birželio 27 d. atleistas iš kariuomenės. 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. 19411944 m. Pilviškių alaus daryklos direktorius. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. persikėlė į JAV.[1]

Įvertinimas

Šaltiniai

  1. Vytautas Zabielskas. Andrius Butkūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 671 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: