Andrius Navickas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Andrius Navickas
Navickas 01.jpg
Andrius Navickas .... m.

Gimė 1973 m. kovo 9 d.
Vilnius

Sutuoktinis(-ė)
  • Vaida Navickienė
  • 1972 m. sausio 1 d., Kaunas
Vaikai
  • Dominyka Marija Navickaitė
  • 1995 m. liepos 1 d., Vilnius

Veikla
mokslinė, švietėjiška, politinė
Sritis filosojia, žurnalistika, religija
Pareigos
  • 1998-2000 Lietuvos krikščionių demokratų partija, (LKDP) Vilniaus skyrius, sekretorius

  • 2001-2003 Teisingumo ministerija, Registrų departamentas, vyriausias specialistas

  • 2004-2015 Bernardinai.lt redakcija, vyriausias redaktorius


Išsilavinimas
  • 1979-1990 Vilniaus S. Neries vidurinė mokykla, moksleivis

  • 1990-1998 Vilniaus universitetas Filosofijos fakultetas, studentas

  • 2001-2005 Vilniaus universitetas Filosofijos fakultetas, doktorantas

Kvalifikacija
  • 2005 Filosofijos mokslų kandidatas


Žinomas už žurnalistinę veikla
Nuopelnai ...

Andrius Navickas (g. 1972 m. kovo 9 d. Vilniuje) – filosofas, religijotyrininkas, filosofijos mokslų daktaras, pedagogas, žurnalistas, rašytojas, internetinio naujienų portalo Bernardinai.lt direktorius ir vyr. redaktorius.

Turinys

Kilmė ir šeima

TėvasVytautas Navickas, Petro (g. 1936 m. gegužės 25 d., Klaipėdoje), baigė Mažeikių vidurinę mokyklą, dėl savo tėčio biografijos turėjo atsiskyti svajonės tapti mediku, bet sugebėjo įstoti į Kauno politechnikos institutą, kur įgijo inžinieriaus specialybę. Jo tėvas, dirbęs Klaipėdos geležinkelyje, sovietinės valdžios buvo įkalintas, kaip politinis kalinys išsiųstas į Sibirą, kur netrukus mirė. Dėl to, likusi šeima persikėlė į Kretingą, o paskui į Viekšnius, Mažeikių raj. Vytautas 1961 m. Kaune sukūrė šeimą. 1963 m. jis gavo paskyrimą dirbti Vilniuje Centriniame statybininkų mokymo kombinate, tapo šios įstaigos direktoriumi ir išbuvo šiose pareigose iki pat pensijos.
MamaAda Navickienė (Gradauskaitė, g. 1938 m. birželio 21 d. Kaune). Jos tėveliai valdė Šūkių palivarką (Žeimių miestelio apylinkėse). Marijonas Gradauskas buvo baigęs Vytauto Didžiojo universitetą (VDU). Mama sirgo džiova ir būdama VDU studentė mirė, netrukus po pirmagimės dukrelės gimimo. 1949 m. pavasarį M. Gradauskas, kartu su savo broliais ir seserimis bei antrąja žmona buvo ištremti į Sibirą. Ada išsigelbėjo, slapstėsi pas įvairius žmones, vėliau apsigyveno pas vieną iš savo tėčio seserų ir taip pavyko išvengti tremties. Mama mokėsi Žeimių, Kėdainių, Jonavos mokyklose. Pabaigusi vidurinę, sugebėjo įstoti į Kauno medicinos institutą (KMI), nes pažįstamas profesorius padėjo nuslėpti tėvo tremties faktą. Baigusi KMI, kuriame įgijo stomotologo kvalifikaciją, pradžioje dirbo Pabradėje, po santuokos pervažiavo į Kauną, o 1963 m. į Vilnių, kur daugiau nei 40 metų dirbo įvairiose poliklinikose.

BroliaiAlvydas Navickas (g. 1962 metų spalio 4 d. Kaune). Baigė vidurinę mokyklą Vilniuje, įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, įgijo psichiatro specialybę. Dirba Vilniuje, vedęs, su žmona Aušra užaugino sūnų Petrą; – Viktoras Navickas (g. 1964 m. rugsėjo 21 d. Vilniuje). Baigė vidurinę mokyklą Vilniuje, įstojo į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI), kur įgijo inžinieriaus–ekonomisto specialybę. Dirba Vilniuje vienos iš statybos kompanijų padalinio vadovu. Kartu su žmona Violeta užaugino sūnų Marijų ir augina Karolį.

Žmona (1994 m. rugsėjis, Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje) – Vaida Navickienė (Boreikaitė, g. 1972 m. Vilniuje). Baigė Vilniaus universitetą, kur įgijos sociologijos magistro kvalifikaciją. Dirbo Vilniaus darbo biržoje analizės kyriuje, vėliau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdytame ir ES remtame projekte, kurio tikslas sukurti Nacionalinę kvalifikacijų ir kompetencijų įvertinimo sistemą. Pasibaigus projektui, pradėjo dirbti VŠĮ Bernardinai.lt administracinių reikalų vedėja.

Dukra – Dominyka Marija Navickaitė (g. 1995 m. liepos 1 d. Vilniuje). Baigė Vilniaus Jėzuitų gimnaziją, nuo 2014 m. irgi studijuoja Vilniaus universitete Filosofijos fakultete, filosofijos specialybėje.

Mokslo ir studijų metai

1979 m. Andrius pradėjo lankyti Vilniaus S. Neries vidurinę mokyklą, kurią 1990 m. baigė. Mokykloje labai sekėsi humanitariniai mokslai, o techninių disciplinų jis nemėgo. Nors Andrius kaip ir visa klasė buvo pionieriumi, tačiau po to stoti į komjaunimą atsisakė.

Nors mokykloje labiausiai domėjosi istorija ir galvojo apie jos studijas, tačiau kadangi ji buvo labai sovietizuota, VU atgaivinus filosofijos studijas Andrius Navickas 1990 m. tapo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto filosofijos specialybės antros laidos studentu.

1994 m. jis baigė bakalauro studijas ir apsigynė bakalauro darbą tema "Proto ir tikėjimo santykis Tomo Akviniečio darbuose". 1994-1996 m. tęsė filosofijos magistro studijas, kurias baigė apgyndamas magistro darbą "Pragmatinis posūkis šiuolaikinėje filosofijoje".

Po to ketino tęsti studijas doktorantūroje, tačiau nepavyko įstoti ir todėl buvo apsispręsta siekti dar vieno magistro diplomo - religijos studijų srityje. 1998 m. baigė magistro studijas Vilniau universiteto Religijos tyrimų ir studijų centre. Magistro darbo tema buvo "Antgamtė ir sociologija: religijos sociologijos galimybės ir ribos".

Dirbdamas Teisingumo ministerijoje 2001 m. įstojo į neakyvaizdinę doktorantūrą Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete. 2005 m. ... mėn. Andrius Navickas apgynė disertaciją tema "Žmogaus teisių pagrindimo problema šiuolaikinėje politinėje filosofijoje" (vadovas - prof. Evaldas Nekrašas) ir tapo humanitarinių mokslų (filosofijos krypties) daktaru.[1].

Darbinė veikla

1998 m. Andrius Navickas pradėjo dėstytojauti Religijos studijų ir tyrimų centre. Greta to jis koordinavo tarptautinio projekto „Aufbruch“ (proveržis) Lietuvos tyrėjų komandos darbą, kuris tyrė religingumo pokyčius pokomunistinėse valstybėse.

1998 m. Andrius pradėjo dirbti Lietuvos krikščionių demokratų partijos (LKDP) Vilniaus skyriaus sekretoriumi. 1999 m. jis tapo Lietuvos krikščionių demokratų partijos sekretoriato vadovu ir tuo pat metu metus redagavo krikščionių demokratų mėnraštį "Apžvalga". Pasikeitus LKDP vadovybei, baigėsi darbinė veikla šioje partijoje.

2001 m. pradėjo dirbti Teisingumo ministerijoje Registrų departamento vyriausiuoju specialistu. Darbo sfera buvo valstybės ir tradicinių religinių bendruomenių santykiai.

2004 m. pradėjo dirbti LR Seimo narės Irenos Degutienės padėjėju. Čia be to teko dirbti analitinį darbą Tėvynės sąjungos (TS) frakcijai Seime. Bet tai truko tik pusmetį, nes Andrius gavo kvietimą įsijungti į Lietuvos mažesniųjų brolių (pranciškonų) steigiamą interneto dienraštį Bernardinai.lt.

2004 m. sausio 1 d. A. Navickas pradėjo dirbti Bernardinai.lt redakcijoje. Kiek daugiau nei metus jis buvo redaktoriumi, o vėliau, pasitraukus Elvyrai Kučinskaitei tapo vyriausiuoju redaktoriumi.

2007 m. buvo įsteigta Viešoji įstaiga (VĮ) "Bernardinai.lt", kuri tapo kur kas savarankiškesnė nuo steigėjų pranciškonų. Nuo to laiko A. Navickas yra VĮ direktorius ir vyr. redaktorius. 2008 m. pradžioje Bernardinai.lt pradėjo leisti žurnalą "Kelionė su Bernardinai.lt" - Andrius tapo ir jo vyr. redaktoriumi.

Nuo 2000 m. Andrius Navickas dėstytojauja įvairiuose Lietuvos universitetuose. Du metus dėstė Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje, po to Vilniaus Pedagoginio universiteto Tikybos katedroje, po to - trejus metus Mykolo Romerio universitete, kur ėjo docento pareigas. Taip pat jis trejus metus dėstė Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakultete. Jo kursų tematika buvo: "Religijos sociologija", "Krikščioniškas socialinis mokymas", "Naujųjų religinių judėjimų kilmė ir veikla"; "Įvaizdžio vadyba". Nuo 2015 m. rudens A. Navickas pradeda dirbti pusę etato VU Filosofijos istorijos ir logikos katedroje.

Visuomeninė veikla

Andriaus Navicko visuomeninė veikla prasidėjo dar mokykloje, kur jis buvo vienu iš Lietuvos persitvarkymo grupės kūrėjų. Kaip svečiui (nes dar nebuvo nė aštuoniolikos) teko dalyvauti ir Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime.

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, Andrius buvo nusprendęs susitelkti ties akademine veikla. Tačiau po to, kai 1992 m. rudenį ekskomunistai - Lietuvos demokratinė darbo partija triuškinančiai laimėjo Seimo rinkimus, tai suvokė kaip kontrevoliuciją ir resovietizaciją. Dėl to jis apsisprendė jungtis į politinę veiklą. Tuo metu dar Tėvynės sąjungos nebuvo, tačiau buvo Lietuvos krikščionys demokratai, kurių nariu ir tapo A. Navickas. Panašiu laiku į šią partiją buvo įstojęs ir Artūras Vazbys, Žygimantas Pavilonis, Donatas Žiugžda.

Šioje veikloje Andrius nesiekė partinių postų, nesiveržė dalyvauti rinkimuose. Jis buvau vienas iš tų, kurie aktyviai rėmė Felikso Palubinsko kandidatūrą į partijos pirmininkus, kai jis pralaimėjo akademikui Zigmui Zinkevičiui. Po to jis buvo vienas iš partijos skilimo iniciatorių, nors vėliau įvertino, kad tai buvo didelė klaida.

Vėliau A. Navickas buvo vienas iš Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos steigėjų. Pasitraukė iš šios politinės organizacijos, protestuodamas prieš planus jungtis prie LIberalų ir centro sąjungos.

Atrodė, kad galutinai pasitraukta iš politinės veiklos, tačiau po kelerių metų įkalbintas bičiulio, jog prisijungė prie Tėvynės sąjungos ir čia ėmė kurti Krikščionių demokratų frakciją. Iš Tėvynės sąjungos išstojo, kai pradėjo darbą Bernardinai.lt, nes jo nuomone redaktoriaus darbas nėra suderinamas su partiškumu.

Įvairiais laikotarpiais Andrius Navickas priklausė formalioms pilietinėms organizacijoms: "Krikščionių pilietinio veikimo centrui", "Kuršių Nerijos mylėtojų bendruomenei", "Piliečių Santalkos fondui".

Be to jis buvo įsijungęs ir į neformalias organizacijas: „Piliečių Forumą“, „Piliečių Santalką“ ir „Krikščionių pilietinio veikimo forumą, kurio koordinatoriumi yra iki šiol.

Bibliografija

  • Navickas Andrius (Sudarytojas). „Moralė ir politika : neokonservatyvusis požiūris“ – Vilnius, Baltijos kopija, 2005. ISBN 9955-9511-3-3
  • Navickas Andrius (Sudarytojas). „Aštuntoji diena“ – Vilnius, Nestandartiniai sprendimai, 2005. ISBN 9955-9808-0-X

Šaltiniai

  1. Jovilė Kotryna Barevičiūtė,„Epistemiologijos ir politinės filosofijos problemos akademiniame diskurse“ // Problemos, ISSN 1392–1126, 2007 m., 71 tomas

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: