Andrius Vaišnys

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Andrius Vaišnys
Vaisnys.jpg
Andrius Vaišnys .... m.

Gimė 1963 m. liepos 17 d. (56 m.)
Vilnius

Sutuoktinis(-ė)
  • Daiva Vaišnienė
  • 19.. m. sausio 1 d., Kaunas
  • 19.. m. sausio 1 d., Kaunas
Vaikai

  • Vardas Pavarde
  • 19.. m

Sritis ----
Pareigos

Išsilavinimas
  • 1970-1981 ... vidurinė mokykla, moksleivis

  • 1984-1989 Vilniaus universitetas <> fakultetas, studentas

  • 19..-19.. Vilniaus universitetas <> fakultetas, aspirantas

Kvalifikacija
  • 2003 Socialinių mokslų kandidatas

Andrius Vaišnys (g. 1963 m. liepos 17 d. Vilniuje) – žurnalistas, istorikas, socialinių mokslų daktaras, profesorius, Vilniaus universiteto fakulteto dekanas.

Turinys

Kilmė ir šeima

Tėvai - A. Vašnys (...), .... ♦ A. Vaišnienė (...), ... .
Broliai, seserys - ...

Šeima – žmona (nuo ...) Daiva Vaišnienė, Tėvardis (Aite, g. ...), ....

Moksleivio ir studijų metai

1970 m. Andrius pradėjo lankyti ... vidurinę mokyklą...

Profesinė karjera

...

Faktai

1989 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete baigė žurnalistikos studijas. 2003 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Spaudos ir valstybės santykiai Lietuvoje 1918–1940“.

Nuo 1989 m. VU Istorijos fakulteto Spaudos žurnalistikos katedros, nuo 1991 m. Komunikacijos fakulteto (KF) Žurnalistikos instituto mokslo darbuotojas, dėstytojas. 1993–1996 m. Varšuvoje dirbo vertėju Lietuvos ir Lenkijos oficialiuose dvišaliuose politikos, teisės, ekonomikos delegacijų susitikimuose. 1997-2006 m. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo ryšių su visuomene skyriaus vadovas. 2006-2008 m. VU KF Žurnalistikos instituto direktorius. 2007 m. gruodį išrinktas VU Komunikacijos fakulteto dekanu. Nuo 2003 m. Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos sekretorius.

Mokslinė ir pedagoginė veikla

Tyrinėja valstybės ir spaudos santykių raidą Lietuvoje. Vilniaus universitete skaito žurnalistikos įvado, politinės komunikacijos, žurnalistikos istorijos, reklamos (iki 2003), kritikos teorijos paskaitas; nuo 2005 m. VU KF docentas. 2008 m. Vilniaus universiteto mokslo žurnalo „Žurnalistikos tyrimai/Journalism Research“ tarptautinės redakcinės kolegijos pirmininkas.[1] 1993–1996 m. Varšuvos universitete baltistikos ir žurnalistikos studentams skaitė paskaitas Lietuvos kultūros ir politikos istorijos (1918–1940) tema, vedė seminarus. Nuo 2004 m. mokslo darbų žurnalo „Parlamento studijos“ mokslinis redaktorius, nuo 2009 m. – redakcinės kolegijos pirmininkas.[2] Nuo 2006 m. – VU žurnalistikos bakalauro studijų programos vadovas, 2006-2008 – ir VU žurnalistikos magistrantūros studijų programos komiteto pirmininkas; 2006–2007 m. vadovavo VU darbo grupėms iš esmės atnaujinant šias studijų programas (įgyvendinamas nuo 2007-09-01).

Žurnalistinė veikla

Spaudoje bendradarbiauja nuo 1986 m. 1988-1989 m. redagavo mokomąjį laikraštį „Universiteto žurnalistas“, 1989-1990 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Vilniaus tarybos laikraščio „Vilniaus balsas“ redaktoriaus pavaduotojas. 19931996 m. gyvendamas Varšuvoje bendradarbiavo dienraštyje „Lietuvos rytas“, žurnale „Kultūros barai“, „Katalikų pasaulis“ ir Lenkijos radijuje; paskelbė publikacijų apie Lenkijos tarptautinę ir vidaus politiką, kultūros reiškinius, interviu su žymiais Lenkijos visuomenės veikėjais. [3]

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto direktorius

Bibliografija

  • Naujosios Romuvos fotografija. T. 1-2, Vilnius, 2007, 2008,
  • Komunikacijos ir informacijos politika. Studijų programa. Vilniaus universitetas, 2005. – 72 p.
  • Žurnalistikos studijų įvado programa. Vilniaus universitetas, 2002. – 16 p.
  • Spaudos ir valstybės santykiai. V.:1999. II leid., iliustr.
  • Lietuvos Seimas: Iliustruota parlamento istorija (XX a.). Sudarytojas Andrius Vaišnys. Vilnius: Valstybės žinios, 2001. – 111 p.: iliustr.
  • Tėvynės sargas. Redakciniai straipsniai. Sudarytojas Andrius Vaišnys. Vilnius, 2006. – 228 p., iliustr.

KITA LITERATŪRA

  • Konstitucijos istorija vaikams. Iliustr. Agnes Indre. Vilnius, 2003.

Nuorodos, šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: