Anelė Bajorienė

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Anelė Bajorienė

    Gimė 1898 m. balandžio 26 d.
    Ažupiečiai, Anykščiai
    Mirė 1988 m. balandžio 7 d. (89 m.)
    Vilniuje

    Veikla
    Pedagogė matematikos mokytoja, liaudies dainininkė (sopranas)

    Anelė Bajorienė (Kairytė, 1898 m. balandžio 26 d., Ažupiečiai, Anykščiai – 1988 m. balandžio 7 d. Vilniuje. Palaidota Anykščių senosiose kapinėse Kairių šeimos kape) – Pedagogė matematikos mokytoja, liaudies dainininkė (sopranas).

    Biografija

    Seneliai: Pranciškus Kairys (17981880) ir Kristina Kiaušaitė-Kairienė (apie 1827 – apie 1900). Tėvai: Feliksas Kairys (18551925) – knygnešys, švietėjas, ir Juozapota Rimkutė-Kairienė (18611947) – žemdirbė, dainininkė. Augo šešių vaikų šeimoje. Seserys: Veronika Kairytė-Kuliešienė (18881944) – dainininkė, Rozalija Kairytė (18921971) – dainininkė, tautodailininkė, Emilija Kairytė-Petronienė (18961981) – dainininkė, Monika Kairytė-Jankauskienė (19041976) – pedagogė ir dainininkė, brolis Pranciškus Kairys (18901956) – emigrantas JAV. Broliai Klemensas Kairys (18831887) ir Jonas Kairys (18861886) bei sesuo Izabelė Kairytė (19001902) mirė vaikystėje. Pusbrolis (motinos brolio sūnus) Antanas Rimkus (18871952) – politikas ir savivaldos organizatorius.

    1898 m. balandžio 30 d. Anykščių bažnyčioje ją pakrikštijo vikaras Kazimieras Grinkevičius, krikštatėviai buvo Mataušas Kairys ir Anelė Kiaušaitė.

    Vieną žiemą kartu su seserimi Emilija mokėsi skaityti privačiai pas daraktorę Zofiją Baltranaitę, rašyti ir skaičiuoti pamokė tėvas. 19081911 m. ji lankė Anykščių rusišką trijų skyrių mergaičių pradžios mokyklą, 19111913 m. baigė Anykščių dviklasę mokyklą.

    Mokydamasi 19121913 m. ji dalyvavo Prano Saladžiaus suburtame dramos būrelyje "Vairas", iš pradžių buvo suflerė, vėliau vaidino Natalką spektaklyje "Natalka Poltavka", Uršę – "Tadas Blinda".

    Jaunystėje A. Kairytė dainuodavo kartu su seserimis. Su Rozalija, Emilija ir Monika mokėjo ir dainavo Antano Baranausko "Anykščių šilelį".

    19131914 m. A. Kairytė dirbo Anykščių liaudies draugijos kooperatyvo arbatinėje ir parduotuvėje kasininke, kartu privačiai mokėsi, ruošdamasi mokytojos egzaminams. 1914 m. pabaigoje persikėlusi pas seserį Veroniką į Švenčionėlius, ten per 5 mėnesius baigė parengiamuosius kursus, bet susirgusi nebegalėjo laikyti egzaminų.

    1915 m. vasarą, artėjant Pirmojo pasaulinio karo frontui, ji išvyko į Voronežą (Rusija), mokėsi ten perkeltoje Vilniaus Martyno Yčo gimnazijoje nuo antrojo kurso, ją baigusi dar gavo ir matematikos namų mokytojos teises, pradėjo studijas Voronežo lietuvių pedagoginiame institute, bet jas tęsti pritrūko lėšų. 19171918 m. ji dirbo mokytoja lietuvių kolonijoje Pacavos kaime (Mogiliovo sritis, Baltarusija).

    1918 m. grįžusi į Lietuvą, A. Kairytė baigė vokiečių okupacinės valdžios organizuotus mokytojų kursus Utenoje ir 19181920 m. gyveno Anykščiuose. Iš pradžių ji dirbo vokiečių okupacinės valdžios atidarytoje pradžios mokykloje (kartu su mokytoju Jonu Puodžiūnu), mokydama jaunesniuosius mokinius, o nuo 1918 m. pabaigos iki 1919 m. pavasario buvo revoliucinės valdžios atkurtos Anykščių pradinės mokyklos mokytoja ir vedėja, atidarinėjo naujus mokyklos komplektus Anykščiuose ir priemiesčio kaimuose: Bičionyse, Pavariuose, Šeimyniškiuose. Nuo 1919 m. gegužės 1 d. iki 1920 m. vasario 15 d. ji buvo Anykščių pradžios mokyklos I eilės mokytoja.

    Nuo 1920 m. vasario iki mokslo metų pabaigos ji dirbo Utenos gimnazijos mokytoja, dėstė matematiką ir istoriją. Kai 1920 m. rudenį buvo atidaryta Anykščių vidurinė mokykla, ji buvo viena iš pirmųjų septynių jos mokytojų. Paskirta 1920 m. rugsėjo 3 d., 19201922 m. ji dėstė matematiką, istoriją, geografiją ir piešimą, buvo pedagogų tarybos sekretorė. Ji vaidino ir dramos mėgėjų spektakliuose.

    Perkelta 1922 m. lapkričio 15 d., ji dirbo mokytoja ir pradžios mokyklos Nr. 1 vedėja Kaišiadoryse, paskui apie 1932 m. mokytojavo Salantų (Kretingos raj.) pradžios mokykloje, Alytuje, o nuo 1935 m. – Kaune. Ji buvo Kauno 28-osios pradinės mokyklos mokytoja, vėliau – Kauno Jono Jablonskio vidurinės mokyklos matematikos mokytoja, kol 1958 m. išėjo į pensiją.

    Dirbdama pedagoginį darbą, A. Bajorienė rašė ir scenos vaizdelius mokiniams, kūrė kupletus, šokius, sueiliavo H. K. Anderseno pasaką "Piemenaitė ir kaminkrėtys", kuriai kompozitorius Viktoras Kuprevičius parašė muziką.

    Pasitraukusi iš pedagoginio darbo, apie 1960 m. A. Bajorienė įsikūrė ir iki gyvenimo pabaigos liko Vilniuje. Senatvėje ji rašė prisiminimus.

    Seserys Kairytės XX amžiuje buvo laikomos talentingiausia Anykščių krašto liaudies menininkų gimine. Jos kartu dainuodavo iki gilios senatvės, jų repertuare buvo daug Anykščių krašto liaudies dainų, sutartinių, taip pat Antano Baranausko, Maironio, Klemenso Kairio dainos ir giesmės.

    Lietuvos konservatorijos parengtame ir išleistame plokštelių rinkinyje "Lietuvių liaudies dainų antologija" (1968 m.) yra keturios seserų Kairyčių dainos: "Rieda ratai rateliukai", "Gegutyte, puiki ponia", "Par mužikų ar par ponų" ir "Tu tu tu sadautoj". Šias dainas 1966 m. A. Bajorienė įdainavo su seserimis Rozalija Kairyte, Emilija Petroniene ir Monika Jankauskiene.

    Ištekėjo 1921 m., vyras Kostas Bajoras (18961934) – vaistininkas, kariškis. Liko našlė. Duktė Aldona Bajoraitė-Januševičienė-Mažulienė (19242017) – filologė, bibliotekininkė, sūnus Feliksas Romualdas Bajoras (g. 1934 m.) – kompozitorius.

    Mirė 1988 m. balandžio 7 d. Vilniuje. Palaidota Anykščių senosiose kapinėse Kairių šeimos kape. Kapą ženklina originalus akmeninis skulptūrinis paminklas su metalinėmis įrašų lentelėmis.

    A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje Anykščiuose saugomas A. Bajorienės prisiminimų rankraščių rinkinys.

    Šaltiniai


    Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+6924-0=6924 wiki spaudos ženklai).