Anhui

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Anhui
安徽省
China Anhui.svg
Laiko juosta: (UTC+8)
Valstybė: Vėliava Kinijos Liaudies Respublika
Centras: Hefėjus
Prefektūros: 17
Gubernatorius: Wang Jinshan
KKP komiteto sekretorius: Guo Jinlong
Gyventojų: 61 350 000 (?)
Plotas: 139400 km²
Tankumas (): 440 žm./km²
ISO 3166-2: CN-34
Tinklalapis: [1]
Akmeniniai vartai Sidi (Xidi) mieste

Anhui (kiniškai: 安徽省; pinyin: Ānhuī Shěng) – provincija rytinėje Kinijos dalyje. Plotas – 139 tūkst. km², 61,3 mln. gyventojų (2009). Sostinė – Hefei.

Administracinis suskirstymas

Anhui padalinta į 17 prefektūrų lygmens miestus:

  • Hefėjus (合肥市 Héféi Shì)
  • Sudžou (宿州市 Sùzhōu Shì)
  • Huaibei (淮北市 Huáiběi Shì)
  • Fujangas (阜阳市 Fǔyáng Shì)
  • Bodžou (亳州市 Bózhōu Shì)
  • Bengbu (蚌埠市 Bèngbù Shì)
  • Huainan (淮南市 Huáinán Shì)
  • Čudžou (滁州市 Chúzhōu Shì)
  • Ma-anšanas (马鞍山市 Mǎ'ānshān Shì)
  • Uhu (芜湖市 Wúhú Shì)
  • Tonglingas (铜陵市 Tónglíng Shì)
  • Ančingas (安庆市 Ānqìng Shì)
  • Huangšanas (黄山市 Huángshān Shì)
  • Lu-anas (六安市 Lù'ān Shì)
  • Čaohu (巢湖市 Cháohú Shì)
  • Čidžou (池州市 Chízhōu Shì)
  • Siuančengas (宣城市 Xuānchéng Shì)

Šie vienetai dalijami į 105 sričių lygmens administracinius vienetus (44 rajonus, 5 sričių lygmens miestus, 56 sritis). Pastarieji – į 1845 savivaldybių lygmens vienetus (972 miestus, 634 savivaldybes, 9 etnines savivaldybes, 230 porajonių).

Geografija

Šiauriniai provincijos regionai yra Šiaurės Kinijos lygumos dalis, šiaurės centrinės vietovės priklauso Huai upės baseinui. Šie regionai yra nekalnuoti, tankiai apgyvendinti. Reljefas banguotesnis toliau į pietus: pietvakarių Anhui išsidėstę Dabie kalnai, kalvų grandinės. Pietinėje provincijos dalyje teka Jangdzė. Aukščiausia viršukalnė – Lotoso viršūnė (1873 m), priklausanti Huangšano kalnams (pietryčiuose). Didžiausios upės: Huai (šiaurėje), Jangdzė (pietuose). Didžiausias ežeras – Čaohu (centre, plotas apie 800 km²).

Šiaurėje klimatas nuosaikesnis, metų laikų ribos ryškesnės. Sausį temperatūros svyruoja nuo -1 iki 2 °C į šiaurę, 0-3 °C į pietus nuo Huai upės. Liepą vidutinė temperatūra yra 27 °C ir daugiau.

Kultūra

Šiaurinių regionų kultūra panaši į kaimyninių provincijų: Henano, Šandongo. Pietinių – į Džedziango, Dziangsi.

Šiaurėje ir centrinėse vietovėse kalbama standartinės kinų (mandarinų) kalbos dialektais. Pietiniai dialektai priskiriami prie U, Gan, Hui dialektų.

Anhui pietvakariams būdinga kinų operos atmaina vadinama Huangmeisi (Huangmeixi). Hui dialektų arealuose pietuose atsirado operos forma Huidziu (Huiju). Centrinės dalies atmaina vadinama Ludziu (Luju).

Anhui nuo seno gaminami kokybiški tradiciniai kaligrafijos įrankiai: Siuančenge – Siuan popierius, Huančenge – Hui tušas, Še srityje – Še tušo akmuo.

Nuorodos

Vikiteka

Kinijos Liaudies Respublikos administracinės teritorijos Flag of the People's Republic of China.svg

Provincijos: Anhui | Činghai | Dziangsi | Dziangsu | Dzilinas | Džedziangas | Fudzianas | Gansu | Guangdongas | Guidžou | Hainanas | Hebėjus | Heilongdziangas | Henanas | Hubėjus | Hunanas | Junanas | Liaoningas | Sičuanas | Šandongas | Šansi | Šensi |

Autonominiai regionai: Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidinė Mongolija

Išskirtieji miestai: Pekinas | Čongčingas | Šanchajus | Tiandzinas

SAR: Honkongas | Makao


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+5617-24=5593 wiki spaudos ženklai).