Antalieptė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Antalieptė
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   120px   
Antaliepte.jpg

Antalieptė
55°39′36″N 25°51′54″E / 55.660°N 25.865°E / 55.660; 25.865 (Antalieptė)Koordinatės:55°39′36″N 25°51′54″E / 55.660°N 25.865°E / 55.660; 25.865 (Antalieptė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Zarasų rajono savivaldybė
Seniūnija: Antalieptės seniūnija
Gyventojų: 278 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Antãlieptė
Kilmininkas: Antãlieptės
Naudininkas: Antãlieptei
Galininkas: Antãlieptę
Įnagininkas: Antãliepte
Vietininkas: Antãlieptėje
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: AntalieptėVikiteka

Antalieptė – miestelis Zarasų rajono savivaldybėje, 10 km į pietus nuo Dusetų, prie kelio  178  BradesiaiDusetosDaugailiai , Šventosios aukštupio dešiniajame krante. Seniūnijos centras, Antalieptės seniūnaitija. Miestelio planas radialinis.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Šventosios slėnyje stovi Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, pastatyta 1763 m.
Legenda pomnik.svg Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas – Nepriklausomybės kryžius, pastatytas 1928 m. miestelio aikštėje priešais bažnyčią. 1949 m. paminklas sovietų sunaikintas, jo vietoje įrengtos sovietų kaprių kapinės. Atgavus nepriklausomybę, paminklas atstatytas.
Vandens malūnas yra dešiniajame Šventosios krante, pastatytas 1855 m. iš skaldytų ir apvalių lauko akmenų, raudonų plytų ir kalkių skiedinio, stačiakampis ir vienaaukštis. 1924 m. malūne įrengtas elektros generatorius, tiekęs elektrą miesteliui ir dviem kaimams. Malūnas veikė iki 1966 m.
  • Pėsčiųjų tiltas per Šventąją (nuo 1986 m., medinis ant metalinių lynų, nuo 1999 m. istorijos ir technikos paveldo objektas).
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Antalieptės pagrindinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Antalieptės biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-32013)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Kultūros rūmai
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Į pietryčius nuo miestelio telkšo Antalieptės tvenkinys (1911 ha ploto), antrasis pagal dydį Lietuvoje vandens jėgainės tvenkinys, susidaręs pastačius Antalieptės HE. Rytuose telkšo Liedis. Apylinkėse stūkso Antalieptės akmuo su „dubeniu“ (archeologijos paminklas).

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png DUSETOS – 10 km Blank-50px.png
Padustis – 1 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Daugailiai – 8 km Baibiai – 7 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Antalieptė OpenLayers žemėlapyje
Antalieptė TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4].


Istorija

Gyvenvietė žinoma nuo XVI a. vidurio. Antalieptėje į Šventąją įteka Šavaša, prie kurios yra XVII a. pagonių šventyklos liekana – Lūžų akmuo su dubeniu. Tai vienintelė Rytų Lietuvoje išlikusi nesugriauta pagonių šventykla. Antalieptės vietovė pradedama minėti nuo 1600 m. Ukmergės pavieto teismų knygose.

1620 m. priklausė grafams Berlič-Strutinskiams (lenk. Berlicz Strutyński), kilusiems iš Strutynės (ukr. Нижній Струтинь, lenk. Strutyń Niżny) dvaro dabartinėje Vakarų Ukrainoje, į pietryčius nuo Lvovo. Nuo 1675 m. Antalieptė turėjo miestelio teises, turgaus ir prekymečio privilegijas. Tuo metu pastatyta ir pirmoji Antalieptės bažnyčia. XVIII a. pradžioje apsistojo basieji karmelitai, 17321734 m. pastatę vienuolyną. 17321760 m. Livonijos kašteliono J. M. Strutinskio lėšomis pastatyta vėlyvojo baroko Antalieptės bažnyčia. 17901810 m. Antalieptė ir Balčių dvaras pagal palikimą priklausė bajorams Korsakams, 18101831 m. grafui J. Tiškevičiui.

18461850 m. pagal architekto T. Tišeckio projektą perdirbta į stačiatikių cerkvę, ji įgijo dabartinį vaizdą. Bažnyčios kriptoje palaidoti bažnyčios fundatoriai. XIX a. pabaigoje vienuolynas atiteko stačiatikiams, po I pasaulinio karo – katalikams. 1865 m. įsteigta valdiška mokykla.[5] XX a. tarpukariu vienuolyne įkurdinta mergaičių žemės ūkio mokykla, tarpmokyklinis gamybinio mokymo kombinatas. 1924 m. vandens malūne įrengta elektros stotis, kurios energija naudojosi keli miesto gyventojai. 19201962 m. buvo vaikų namai (iškelti į Antazavę), 19581976 m. veikė žemės ūkio technikumas. 1934 m. nutiestas tiltas per Šventąją, 1937 m. įsteigta vandens matavimo stotis.

Nuo 1949 m. buvo Padusčio kolūkio centrinė gyvenvietė. 1958 m. gegužės 15 d. Antalieptei suteiktas miesto tipo gyvenvietės statusas, panaikintas 1976 m. rugsėjo 29 d. 1959 m. užvenkus Antalieptės marias, pastatyta Antalieptės hidroelektrinė.

2000 m. patvirtintas Antalieptės herbas, miestelis turi ir savo vėliavą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18681919 m. Antalieptės valsčius Novoaleksandrovsko apskritis Kauno gubernija
19191950 m. Antalieptės valsčiaus centras Zarasų apskritis
19501953 m. Antalieptės apylinkės centras Dusetų rajonas Vilniaus sritis
19531958 m.
19581959 m. miesto tipo gyvenvietė, Antalieptės apylinkės centras
19591976 m. Zarasų rajonas
19761995 m. Antalieptės apylinkės centras
1995 Antalieptės seniūnijos centras Zarasų rajono savivaldybė Utenos apskritis


Pavadinimo kilmė

Заантолепцы vardu gyvenvietė minima maždaug nuo 15801620 m. Konstantinas Jablonskis 1934 m. sudarydamas leidinį „XVI amžiaus Lietuvos inventoriai“ patalpino „Užantalieptėnų ūkininkų sarašą“. Tai dokumentas, kuriame pirmą kartą paminėta Antalieptė. Pagal naujai surastus duomenis, Antalieptė pirmą kartą paminėta 1600 m. Ukmergės pavieto teismo knygose. Manoma, kad ankščiau gyvenvietė vadinta Lieptine. Dabartinis pavadinimas Antalieptė sudarytas iš lietuvių kalbos šiaurės rytų tarmėms būdingo priešdėlio anta- ir šaknies liept-. Tai leidžia manyti, kad kaimas kūrėsi prie liepto. Ši versija pakankamai įtikinama, kadangi Antalieptė yra prie Šventosios upės, paupyje, kur kažkada tikriausiai galėjęs būti lieptas.[6] Todėl medinis lieptas yra pavaizduotas ir Antalieptės herbe.

Liaudies etimologija byloja, kad čia gyvenęs darbštus vienuolis Antanas, kuris per upę pastatęs lieptą. Žmonėms buvę labai patogu ir jį ėmė vadinti Antano lieptu. Vėliau taip imta vadinti vienuolių sodybą, pagaliau ir vietovę.

Kita legenda pasakoja, kad kadaise čia žygiavęs kareivių būrys. Išalkę ir pavargę kariai sustoję pailsėti, o ši vieta jiems labai patikusi. Tada nurta apsistoti čia kelioms dienoms. Jie nukirtę keletą medžių ir per Šventąją pasidarę lieptą, kuriuo pereidavę į kitą krantą, kur žvejodavę. Grįžusius į būrį karius kiti klausdavę, kur jie buvę. „Ant to liepto“ – atsakydavę paklaustieji. Taip ir kilęs gyvenvietės vardas.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2011 m.
1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur. 1974 m.[8]
554 581 836 636 700
1979 m.sur. 1984 m.[9] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
379 657 421 359 278

Šaltiniai

  1. Antalieptė. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. Antalieptė maps.vlasenko.net
  4. Antalieptė loadmap.net
  5. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas // Sudarytojai: Eugenijus Manelis ir Antanas Račis. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011. 59 psl.
  6. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 22–23 psl.
  7. Antalieptė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 69 psl.
  8. Antalieptė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis. - 242 psl.
  9. Antalieptė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 73 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 122–123 psl.

|Straipsnis=Antalieptė |Žodynas=Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas |Žodyno sąvoka=Antolepty |Žodyno tomas=T. I. |Žodyno puslapis=41 psl. }}


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: