Antanas Šabaniauskas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Antanas Šabaniauskas (1903 m. gruodžio 20 d. Jurbarke1987 m. vasario 9 d., palaidotas Rokantiškių kapinėse) – Lietuvos estrados dainininkas.

Atminimo lenta Vilniuje, Pilies g. 10

Dainavimo pradėjo mokytis pas Jurbarko katalikų bažnyčios vargonininką Joną Pocių. Pas jį mokėsi kol baigė Jurbarko progimnaziją. A. Šabaniauską motina augino viena ir lėšų leisti į mokslus neturėjo. JAV gyvenusi motinos sesuo suteikė materialinę paramą. A. Šabaniauskas nuvykęs Italijon, sėkmingai įstojo į saleziečių kongregacijos katalikų vienuolyną Estės mieste. Po dvejų metų A. Šabaniauskas persikėlė mokytis į Veroną. Čia giedojo katedros chore, mokėsi solinio dainavimo pas D. Andželinį. 1927 m. maestro grįžo atgal į Lietuvą. Muzikologas V. Venckus teigia, kad tolimesnį maestro likimą nulėmė atsitiktinumas. Plaukiant laivu iš Jurbarko į Kauną A. Šabaniauskas uždainavo "Tykiai, tykiai Nemunėlis teka". Jį pastebėjo ir stoti į operos chorą pakvietė tuometinis Valstybės teatro dramos režisierius Borisas Dauguvietis[1].

Turinys

Plokštelių įrašai

Populiarumą A. Šabaniauskui atnešė įrašytos plokštelės. Laisvu nuo repeticijų metu jis dainavo A. Mikulskio vadovaujamame oktete. 1931 m. anglų kompanija „Columbia Graphophone“ atvyko įrašyti keletą šio kolektyvo atliekamų dainų. Įrašų metu pastebėję A. Šabaniauską kompanijos atstovai pasiūlė jam įrašyti keletą plokštelių. 1933 m. gruodžio mėn., Londone, firmoje „Columbia Graphophone“, jis įrašė pirmąsias 12 solinių plokštelių, į kurias pateko 24 populiarūs šlageriai. Jam akompanavo kompanijai „Columbia Graphophone“ priklausantis orkestras. 1936 m. lapkričio mėn. Londone, firmoje "The Gramophone company" maestro įdainavo 5 plokšteles pažymėtas "His master's voice" ženklu[2]. Paskutines 10 plokštelių su 20 populiarių šlagerių ir vieną plokštelę su 4 liaudies dainom A. Šabaniauskas įrašė 1938 m. kovo mėn., Londone, firmoje „Columbia Graphophone“ .

Koncertinė veikla

Nuo 1927 m. rudens A. Šabaniauskas pradėjo profesionalaus dainininko karjerą. Pirmus metus dainavo chore. Vėliau pasirodė pirmieji epizodiniai vaidmenys operose – D. Verdžio Traviata, M. A. Šarpantjė Luiza.

Iki Antro pasaulinio karo A. Šabaniauskas dainavo „Metropolio“, „Versalio“ restoranuose. Kauno radijo stotis grojo jo dainuojamas dainas. 1946 m. persikėlęs į Vilnių jis dainavo Filharmonijoje, Operos ir baleto teatre.

Po koncerto Rokiškyje parašytas skundas į laikraštį „Tiesa“ buvo pretekstas atleisti maestro iš Filharmonijos. 1988 m. išleistoje Tarybų Lietuvos Enciklopedijoje rašoma, kad A. Šabaniauskas iki 1950 m. dar dirbo LTSR operos ir baleto, o nuo 1950 m. iki 1960 m. Filharmonijos choro artistu[3]. Nuo 1960 iki 1972 m. maestro viešai nedainavo.

Sugrįžimas

Į Lietuvos estrados sceną A. Šabaniauskas grįžo 19711972 m. sandūroje. Po ilgos pertraukos A. Šabaniauskas uždainavo "Dainavos" naktiniame bare sutinkant naujuosius 1972 m. Nuo tada estrados solisto karjera daugiau nenutrūko. Dainavo „Dainavos“ ir “Šaltinėlio“ restoranuose. 1983 m. gruodį buvo surengtas paskutinis 80-tį šventusio A. Šabaniausko koncertas Jurbarko publikai. Po sunkios ligos A. Šabaniauskas mirė 1987 m. vasario 9 d. Palaidotas Rokantiškių kapinėse. 1989 m. Jurbarke esančioje maestro sodybvietėje atidengta paminklinė lenta. Po pusmečio Rokantiškių kapinėse buvo pastatytas skulptoriaus J. Narušio sukurtas paminklas. Nuo 1990 m. įsteigta Antano Šabaniausko premija. Šios premijos laureatais yra tapę Janina Miščiukaitė, Stasys Povilaitis, Nijolė Tallat-Kelpšaitė, Nijolė Ščiukaitė, Vytautas Kernagis, Viktoras Malinauskas, Ona Valiukevičiūtė, Birutė Petrikytė, Edmundas Kučinskas, Aleksas Lemanas. Paskutinioji premija įteikta Alfonsui Jaruliui.

Šaltiniai

  1. "Vakarų ekspresas" 2003.12.12 [1]
  2. "XX amžius" 1936.11.14 "Turėsime naujų lietuviškų plokštelių"
  3. Tarybų Lietuvos enciklopedija. 1988 m. IV tomas. Psl. 146


Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: