Antanas Šilgalis
| Antanas Šilgalis | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1885 m. spalio 17 d. Kulaliai, Skuodo valsčius, Kretingos apskritis, Rusijos imperija
|
| Mirė | † 1953 m. rugpjūčio 13 d.  Šamanka, Irkutsko sritis, Rusija
|
| Lietuvos Respublikos Seimo atstovas | |
|
| |
| Veikla | Lietuvos knygnešys, politinis bei visuomenės veikėjas
|
| Partija | Lietuvos krikščionių demokratų partija |
Antanas Šilgalis (1885 m. spalio 17 d., senuoju stiliumi spalio 5 d. Kulaliai, Skuodo valsčius, Kretingos apskritis, Rusijos imperija – 1953 m. rugpjūčio 13 d. Šamanka, Irkutsko sritis, Rusija) – Lietuvos knygnešys, politinis bei visuomenės veikėjas.
Biografija
Gimė vidutinių valstiečių šeimoje. 7 metų būdamas neteko tėvo. Mokėsi savarankiškai, 1898 m. baigė Skuodo rusų aukštesniąją pradžios mokyklą. Mokydamasis rusiškai, kartu savarankiškai išmoko skaityti ir rašyti lietuviškai. Keletą metų mokėsi privačiai, ruošdamasis egzaminams į gimnaziją. Bet toliau mokytis neteko, nes buvo vienturtis ir reikėjo padėti dirbti tėvų ūkyje, ruoštis savarankiškai ūkininkauti. Labai pamėgo skaityti. Daug skaitė draudžiamos lietuviškos spaudos, daugiausia religinės pakraipos. 1899 m. būdamas 14 metų, pats iškeliavo į Palangą, susipažino su Liudu Vaineikiu ir iš jo gavo lietuviškos spaudos. Taip prasidėjo jo nuolatinės kelionės į Palangą. Iš pradžių eidavo naktimis pėsčias. Vėliau, kai labiau įgudo ir išdrąsėjo, išsiaiškino sienos apsaugos tvarką, keliaudavo dienomis. Dažnai valstiečiai jį pavėžėdavo vežimu. Važiuojant būdavo ir sulaikomas, bet pavykdavo išsisukti. Įkliuvęs su draudžiama spauda nebuvo. Po L. Vaineikio arešto 1900 m. spaudos gaudavo iš kitų Palangos knygnešių. Parsinešęs ne tik skaitė pats, bet ir platino Skuodo apylinkėse. 1902 m. atėjęs į Kretingą, susipažino su Kretingos vienuolyne įkalintu kunigu, draudžiamos spaudos platintoju Povilu Dogeliu. Iš jo taip pat gaudavo draudžiamos spaudos. [1]
Nuo 1902 m. bendradarbiavo lietuvių spaudoje. Simpatizavo tautinei katalikiškai srovei, rėmė šios pakraipos spaudą. Po 1904 m., pasirašydamas Damazu Treigiu, bendradarbiavo leidiniuose „Vilniaus žinios“, „Šviesa“, „Viltis“, vėliau – „Lietuvos aidas“, „Tėvynės sargas“, „Lietuva“, „Laisvė“.
1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas IV (Telšių) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai. [2]
Pasibaigus kadencijai, grįžo į savo ūkį. Lietuvos žemės ūkio rūmų narys. 1939 m. liepos mėn. jam paskirta 50 Lt knygnešio pensija.
1948 m. sovietų suimtas ir su šeima ištremtas į Sibirą. Ten ir mirė. Kapą išskalavo patvinusi Irkuto upė.
Literatūra
- Dogelis P. Mano gyvenimo prisiminimai. -K. ,1936. -P. 96-97.
- Girdžūnas V. [Dukters Adelės Šilgalytės] Prisiminimai apie Antaną Šilgalį // Mūsų žodis. -1989. -Birž. 10: portr.;
- Girdžiūnas V. Knygnešio laidotuvės // Mūsų žodis. -1993. – Geg. 8.
- Šilgalis Antanas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 60.
- Šilgalis Antanas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1963, t. 29, p. 490.
- Gaigalaitė A., Šilgalis Antanas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 376.
Šaltiniai
| ||||||