Antanas Andrijauskas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Antanas Andrijauskas
200px
Antanas Andrijauskas 2000 m.?

Gimė 1948 m. lapkričio 3 d.
Kaunas

Sutuoktinis(-ė)
Vaikai

Veikla
filosofija, meno istorija.
Sritis ....
Pareigos
  • 1977-1990 Vilniaus dailės akademijos (VDA) Filosofijos ir kultūros istorijos katedros vyriausiasis dėstytojas, docentas

  • 1990-2015 VDA Filosofijos ir kultūros istorijos katedros profesorius

  • 1998-2002 Kultūros ir meno instituto Komparatyvistinės kultūrologijos, estetikos ir meno teorijos skyriaus vadovas

  • 2001-2004 VDA Filosofijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas

  • 2002-2009 Kultūros, filosofijos ir meno instituto Komparatyvistinių kultūros studijų skyriaus vadovas

  • 2010-2015 Lietuvos kultūros tyrimų instituto Komparatyvistinių kultūros tyrimų skyriaus vadovas

Išsilavinimas


  • 1968-1973 Maskvos valstybinis M. V. Lomonosovo universitetas Filosofijos fakultetas - filosofijos istorija, estetika ir orientalistika

  • 1973-1977 Maskvos valstybinis M. V. Lomonosovo universitetas Filosofijos fakulteto aspirantūra

  • 1978 filosofijos mokslų kandidatas (socialinių mokslų daktaras)

  • 1990 filosofijos mokslų daktaras (socialinių mokslų habilituotas daktaras)

Žinomas už ...
Nuopelnai ...

Antanas Andrijauskas (g. 1948 m. lapkričio 3 d. Kaune) – filosofas, kultūrologas, menotyrininkas, civilizacijos teoretikas, profesorius, humanitarinių mokslų srities filosofijos istorijos krypties habilituotas daktaras, akademikas, tikrasis Lietuvos Mokslų akademijos narys.

Turinys

Kilmė ir šeima

TėvaiAntanas Andrijauskas, Prano (1923 m. birželio 12 d. Kuršėnuose – 1985 m. vasario 8 d. Vilniuje), ekonomistas. Anksti našlaičiu tapęs tėvas buvo meninė natūra, aistringai žavėjosi prancūzų literatūra, turėjo puikų balsą, dievino vokalo meną, ypač italų operą. Jaunystėje negalėdamas pasišvęsti išsvajotoms meno studijoms daug dėmesio skyrė siekdamas šią galimybę suteikti savo vaikams. – Leontina Andrijauskienė (Prascenytė), Juozo (1912 m. rugpiūčio 8 d. Rygoje - 2002 m. spalio 15 d. Kaune), namų šeimininkė.
Broliai ir seserys – Vytautas Baranauskas (g. 1934 vasario 7 d. Kaune); – Stanislovas Povilas Baranauskas (g. 1936 m. balandžio 8 d. Kaune); – Romualdas Baranauskas (g. 1939 m. lapkričio 1 d. Kaune); – Artūras Andrijauskas (g. 1954 m. birželio 12 d. Veisiejuose); – Nijolė Baranauskaitė (g. 1944 m. vasario 8 d. Kaune); – Leontina Andrijauskaitė (g. 1947 m. balandžio 1 d. Kaune).

Žmona - Alina Andrijauskienė (iki 1971 m. Barjedaeva), Konstantino (g. 1949 m. lapkričio 11 d. Ulan-Ude, Buriatijos sostinėje), mokslo darbuotoja. Baigė Maskvos Lomonosovo universiteto (MLU) Ekonomikos fakultetą, apgynė mokslo daktaro disertaciją (1981, MLU) skirtą švietimo ekonomikos problemoms.
Vaikai - Andrius Andrijauskas (1971 m. gruodžio 1 d. Maskvoje - 1993 m. birželio 10 d. Vilniuje), VDA studijavo architektūrą, nužudytas sukarintos sovietinės organizacijos atstovų "Ščit" (Skydas); – Konstantinas Andrijauskas (g. 1984 liepos 16 d. Vilniuje), politologas (VU Tarptautinių santykių ir politikos institutas, 1984), mokslų daktaras (VU, 2014, "Kinijos ir Rusijos hegemonijos interesų susikirtimas XXI amžiuje").

Veisiejų ežerų ir miškų pasaulis

Nors Antanas Andrijauskas gimiė Kaune, kurio niekad neišsižadėjo, tačiau artimiausia jam Lietuvos erdvė išliko mažytis tarp ežerų ir miškų erdvėse paklydęs nedidelis Dzūkijos miestelis Veisiejai į kurį jis atvyko gyventi su tėvais 1954 m. Šeima apsigyveno artimiausiame name prie vaizdingo ežero apsupto landšaftinio parko, kur dabar kiek toliau stovi esperanto kalbos pradininko L. Zamenhofo paminklinis biustas. Čia jis praleido gražiausius vaikystės metus, iš kurių išliko atmintyje svaigi nuostabios švytinčios vasaros saulės šiluma, besikeičiančios vaiskaus dangaus, vandens, pušynų, pievų spalvų gausa, akis džiuginantys ugningi rudens vaizdai ir visiškai baltas spindintis saulėje žiemos kraštovaizdis.

Veisiejai jam tapo tikrąja dvasine gimtine. Gyvenimo tarpsnis praleistas šiame pietų Lietuvos ežerų ir pušynų apsuptame miestelyje paliko giliausią rėžį jo pasaulėjautoje. Buvimas su meškere ežerų platybėse ir jų pakrantėse kontempliuojant horizontų erdves, formavo pasaulėjautą, gyvenimo būdą, charakterį, polinkį į vienatvę, filosofinius apmąstymus ir tą dvasinį komfortą, kurį jaučia būdamas gamtinėje aplinkoje.

Jaunystės metai

A. Andrijausko tėvas ir motina buvo geraširdžiai, nepraktiški žmonės, kuriems materialinių vertybių sureikšminimas buvo visiškai svetimas. Emocionali motina rūpinosi kaip išmaitinti šeimą nykiais pokario metais. Vaikyste buvo sunki, nes tėvą, tikriausiai dėl visai giminei būdingo nenuolankaus charakterio, nuolatos (kad nespėtų suleisti šaknų) blaškė paskyrimais iš vieno Lietuvos kampo į kitą. Todėl ankstyvąjį vaikystės tarpsnį jam teko praleisti Kaune, Dauguose, Eišiškėse, Veisiejuose, Skuode.

Mokslo ir studijų metai

1955 m. Antanas pradėjo lankyti Veisiejų vidurinę mokyklą, bet 1959 m. panaikinus Veisiejų rajoną, tėvas buvo perkeltas į Skuodą, kur pusę metų Antanas lankė vietos vidurinę mokyklą. Tačiau kadangi nuo vaikystės jis žavėjosi daile 1960 m. įstojo į tuomet elitinę Kauno meno mokyklą (joje dėstė daug iškilių asmenybių), kurioje apart dailės dalykų, išėjo visą vidurinės mokyklos kursą.

1967 m. baigęs Kauno meno mokyklą ir nenorėdamas apsunkinti šeimos materialinės padėties A. Andrijauskas pradėjo dirbti mokytoju Panevežiuko vidurinėje mokykloje. Lygiagrečiai jis įstojo į VU studijuoti Filologijos fakultete lietuvių kalbą neakivaizdiniu būdu.

Dėstymo lygis Vilniuje netenkino. Antano svajonė buvo studijuoti Rytų Azijos kultūras, filosofiją, meną. Maskvos choreografijos mokykloje mokėsi sesuo Leontina, todėl jis nutarė pabandyti laimę patekti studijoms į tuometinius geriausius TSRS universitetus Maskvoje. Gerai išlaikęs sudėtingus egzaminus, 1968 m. A. Andrijauskas įstojo į stacionarines studijas Maskvos valstybiniame M. V. Lomonosovo vardo universitete (MU) Filosofijos fakultete, kurį jis baigė su pagyrimu 1973 m.

Studijuodamas Maskvoje Antanas atrado ir draugystę, būnant trečiame kurse jis 1971 m. susituokė su Alina ir tų metų pabaigoje jiems gimė sūnus Andrius.

Labai susikaupęs mokslams Antanas buvo vienu iš savo mokslo grupės lyderių. Baigiantis studijoms jis tapo tarptautinio jaunų mokslininkų konkurso laimėtoju. To pasėkoje jam buvo pasiūlyta pratęsti studijas MU aspirantūroje, į kurią buvo priimtas be egzaminų. ...

1973-1977 mokslo metai irgi buvo labai intensyvūs. ...

1978 m. kovo 23 d. Antanas Andrijauskas apgynė disertaciją "Iracionalizmo estetika ir modernistinio meno dehumanizacija" (vadovas prof. Evgenijus Jakovlevas) ir tapo folosofijos mokslų kandidatu.

Veikla

Kultūros, filosofijos ir meno instituto Komparatyvistinių kultūros studijų skyriaus vadovas, nuo 1991 m. Lietuvos orientalistų asociacijos prezidentas. Vilniaus dailės akademijos, Vilniaus universiteto profesorius. Lietuvos estetikų asociacijos prezidentas, Lietuvos mokslo premijų komisijos narys, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto Tarybos narys, Visuotinės lietuvių enciklopedijos redakcinės kolegijos narys, Tarptautinio almanacho „Non - classical Aesthetics“ redaktoriaus pavaduotojas ir redakcinės kolegijos narys, tęstinių leidinių „Rytai-Vakarai: Komparatyvistinės studijos“, „Kultūrologija“, „Bibliotheca Orientalia et Comparativa“, „Estetikos ir meno filosofijos tyrinėjimai“, „Neklasikinė filosofija“ redakcinės kolegijos pirmininkas, tęstinių mokslo leidinių „Humanistica“, „Logos“, „Eidos“, „Problemos“, „Acta Orientalia Vilnensis“ redakcinių kolegijų narys. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ekspertas.

Paskelbė 14 monografijų 33 studijas, per 500 mokslų darbų įvairiomis kalbomis iš filosofijos istorijos, estetikos, meno filosofijos, menotyros, kultūrologijos, civilizacinės komparatyvistikos, orientalistikos.

Faktai

1978 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis – filosofijos daktaras. 1977–1990 m. Vilniaus dailės akademijos filosofijos ir kultūros istorijos katedros vyriausiasis dėstytojas, docentas, nuo 1990 m. habilituotas mokslų daktaras, profesorius. 1998 m. stažavosi Centre de Recherches sur l’Art (CREART), Paris. 1998–2002 m. Kultūros ir meno instituto komparatyvistinės kultūrologijos, estetikos ir meno teorijos skyriaus vadovas. 2001–2004 m. Vilniaus dailės akademijos, Filosofijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas. 2002–2009 m. Kultūros, filosofijos ir meno instituto komparatyvistinių kultūros studijų skyriaus vadovas.

Kūrybos apžvalga

Mokslinių interesų sritis, bei mokslinė pozicija susiformavo dar studijų Maskvos valstybiniame M. V. Lomonosovo universitete metu, kur jis žinių sėmėsi iš garsių to meto mokslininkų tokių kaip antikos mitologijos, literatūros, filosofijos ir estetikos tyrinėtojo profesoriaus Aleksejaus Losevo (Алексей Лосев), filosofo, logiko, filosofijos istoriko, estetikos teoretiko ir literatūrologo Valentino Asmuso (Валентин Асмус). Šie literatūros, filosofijos, meno bei kultūros sričių tyrinėtojai padarė įtaką ir formavo A. Andrijausko mokslinį požiūrį, paskatino tyrinėti Rytų kultūras, ieškoti jų sąsajų su Vakarų pasauliu.

Knygoje "Tradicinė japonų estetika" autorius kaskart grįžta prie savo gyvenimo patirčių, tuo pačiu ir prie lemtingų susitikimų su įvairiais žmonėmis, turtingomis asmenybėmis, tokiomis kaip Jurgis Baltrušaitis, kuris pačiam filosofui padarė didelę įtaką.

Tyrinėdamas senąją kinų ir gilių kultūrinių tradicijų japonų kultūrą, taipogi kartu pasinerdamas ir į prancūzų postmodernizmo idėjų pasaulį ir visa tai lygindamas su lietuvių išgyvenama dabartimi, prof. Antanas Andrijauskas kalba apie artėjantį patyrimą vienos savo gyvenimo pamokos: intelektinis tautos ir šalies elitas bei intelektualai yra svarbiausioji jėga krizės lyg drugio krečiamoje visuomenėje, o intelektualo lemtis, pasak filosofo, – visada būti opozicijoje. A. Andrijauskas teigia, kad lietuviams mene labai trukdo nereikalingas kuklumas, nemokėjimas savęs pristatyti, parodyti ir sudominti. O menas – viena iš nedaugelio sričių, kur lietuviai galėtų labai plačiai pasauliui apie save skelbti.

Kultūros, filosofijos ir meno profiliai – jaučiamas asmeninis autoriaus žvilgsnis į jau daugelį metų jį dominusias humanitarinių mokslų problemas. Knygoje filosofas daug dėmesio skiria ankstyvojo daoizmo (kurį vadina „klasikiniu daoizmu“) filosofinėms idėjoms: išsamiai pristatomos ir aptariamos daoizmo pradininko Laozi ir vėliau gyvenusio Zhuangzi filosofinės idėjos. Apmąstydamas postmodernizmo fenomeną. A. Andrijauskas jį apibūdina kaip kokybiškai naują universalios „planetinės“ kultūros fenomeną. Jis parodo, kad postmodernistinė filosofija atspindėjo esminius globalizacijos, technologijos, mokslo, masinių komunikacijų ir socialinio gyvenimo pokyčius, išryškina ir nagrinėja pagrindinius postmodernizmo bruožus – klasikinės Vakarų filosofijos, estetikos ir meno nuostatų atsisakymą, pliuralizmą, pasaulio regos taškų įvairovę. Kultūros, filosofijos ir meno profiliai, kaip ir daugelis ankstesniųjų A. Andrijausko veikalų, liudija jo ypatingą domėjimąsi Tolimųjų Rytų kultūromis ir komparatyvistine problematika. Autorių labiausiai domina tie nagrinėjamų Vakarų kultūrologų, filosofų, menininkų kūrybos ir intelektualinės biografijos faktai, kurie liudija orientalistines įtakas. Filosofą domina ir Vakarų filosofų idėjinė giminystė Rytų filosofinėms mokykloms, dažniausiai daoizmui, čan, dzen. Filosofiniams bei kultūrologiniams A. Andrijausko veikalams būdingas pabrėžtinis polemiškumas. A. Andrijausko, kaip ir A. Šliogerio mintys ir interpretacijos – neretai kontroversiško pobūdžio, provokuojančios diskusijas.

Monografijoje “Litvakų dailė L’école de Paris aplinkoje” A. Andrijauskas analizuoja Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje susiformavusio žydų etnoso – litvakų menininkų įnašą į vieną pagrindinių moderniojo meno centrų – Paryžiaus meno mokyklą. XX a. pirmoje pusėje Litvakai, įvairių Vilniaus, Kauno ir Vitebsko dailės mokyklų auklėtiniai, masiškai važiavo mokytis į Paryžiaus meno mokyklą ir ilgą laiką net sudarė šios mokyklos branduolį. Knygoje pagrindinis dėmesys sutelkiamas į Ch. Soutino, M. Chagallo, M. Kikoine, P. Krémègne, M. Bando, N. Arbit Blato, Z. Lipchitzo, L. Segallo ir kitų litvakų tapytojų ir skulptorių įnašą į Paryžiaus mokyklą. Autorius tiria šių menininkų kūrybos ištakas, estetines nuostatas, gyvenamosios aplinkos, judaizmo tradicijų, poveikį stiliui bei plastinės kalbos ypatumams, įvertina menininkų įtaką tolesnei meno raidai.

Bibliografija

Monografijos

  • Meno filosofija (kritinė XVIII–XX a. koncepcijų analizė), Mintis, Vilnius, 1990. - 308 p.
  • Grožis ir menas. Estetika ir meno filosofijos idėjų istorija. Rytai-Vakarai, Vilnius, VDA l – kla, 1995. - 702 p.
  • Grožis ir menas. Estetika ir meno filosofijos idėjų istorija. Rytai-Vakarai, (antrasis pataisytas leidimas), Vilnius, VDA l – kla, 1996. - 707 p.
  • Civilizacijos teorijos metamorfozės ir komparatyvizmo idėjų sklaida // Kultūra ir civilizacija, Vilnius, Gervelė, 1999. - 156 p.
  • Kultūros universumas: morfologinės analizės prolegomenai // Kultūrologija 6, Vilnius, Gervelė, 2000. - 165 p.
  • Tradicinė japonų estetika ir menas, Vaga, Vilnius, 2001. - 670 p.
  • Orientalistika ir komparatyvistinės studijos // Kultūrologija 7, Vilnius, 2001. – 168 p.
  • Lyginamoji civilizacijos idėjų istorija, Vilnius, VDA l – kla, 2001. - 628 p.
  • Istorinė Rytų ir Vakarų civilizacijų santykių raida // Kultūrologija 8, KFMI l – kla, Vilnius, 2002. – 195 p.
  • Kultūrologijos istorija ir teorija, VDA l – kla, Vilnius, 2003. – 634 p.
  • Kultūros, filosofijos ir meno profiliai (Rytai-Vakarai-Lietuva), Vilnius, KFMI l – kla, 2004. - 623 p.
  • Komparatyvistinė vizija: Rytų estetika ir meno filosofija, Vilnius, KFMI l – kla, 2006.
  • Lietuviškojo europietiškumo raida: dabarties ir ateities iššūkiai, Kolektyvinė monografija, sudarė, Vilnius, KFMI l – kla. 2006. – 288 p.
  • Litvakų dailė L’école de Paris aplinkoje. Vilnius: Vilniaus aukciono biblioteka, Meno rinka, 2008. – 312 p.
  • Litvak Art in the Context of L’école de Paris. Vilnius: Vilniaus aukciono biblioteka, Meno rinka, 2008. – 312 p.
  • Adomas Galdikas: Lyrinės abstrakcijos erdvių link. Vilnius: Vilniaus aukciono biblioteka, Meno rinka, 2014. – 336 p.

Sudarytos knygos

  • Estetikos istorija. Antologija, t. 1: Senovės Rytai / Antika. Pradai, Vilnius, 1999. – 708 p.
  • Ortega y Gasset J. Mūsų laikų tema ir kitos esė. Vaga, Vilnius, 1999. – 549 p.
  • Jung C. G. Psichoanalizė ir filosofija. Vilnius, Pradai, 1999. – 439 p.
  • Rytai-Vakarai: Komparatyvistinės studijos – I, Vaga. Vilnius, 2002. – 495 p.
  • Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – II. Kultūrologija-7, KFMI l – kla. Vilnius, 2001. – 384 p.
  • Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – III. Kultūrologija-8, KFMI l – kla. Vilnius, 2002. – 591 p.
  • Rytai-Vakarai: Kultūrų sąveika, Lumen fondas. Vilnius, 2002.- 357 p.
  • Estetikos ir meno filosofijos transformacijos, Vilnius, KFMI l – la, 2005.- 700 p.
  • Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – IV. Kultūrologija-12, Vilnius, KFMI l – kla, 2005. – 664 p.
  • Egzistencijos paradoksai: Kierkegaardo filosofinės interpretacijos, Versus Aureus, Vilnius, 2006. – 336 p.
  • Lietuviškojo europietiškumo raida: dabarties ir ateities iššūkiai, Kolektyvinė monografija, KFMI l – kla, Vilnius, 2006. – 288 p.
  • Estetikos ir meno filosofijos teritorijų kaita, KFMI l – la, Vilnius, 2006.- 600 p.
  • Vytenis Lingys: tapyba, piešiniai. Vilnius, 2006.- 156 p.
  • Gyvenimo apologija: Nietzsche‘ės interpretacijos, Versus Aureus, Vilnius, 2006. – 496 p.
  • Komparatyvistinė Rytų ir Vakarų estetika, KFMI l – la, Vilnius, 2006.- 543 p.
  • Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – V, Vilnius, KFMI l – kla, 2006. – 664 p.
  • Solomonas Teitelbaumas: tapyba, piešiniai, Vilnius, Maldis, 2007. – 111 p.
  • Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – VI, Vilnius, KFMI l – kla, 2007. – 511 p.
  • Valios metafizika: Schopenhaurio filosofijos interpretacijos, Versus Aureus, Sudarė A. Andrijauskas, Vilnius, 2007. – 528 p.
  • Estetikos ir meno filosofijos probleminių laukų sąveika, KFMI l – la. Sudarė A. Andrijauskas, Vilnius, 2008.- 544 p.
  • Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – VII, Vilnius, KFMI l – kla. Sudarė A. Andrijauskas, Vilnius, 2008. – 512 p.
  • Gyvybinis polėkis: Bergsono filosofijos interpretacijos, Versus Aureus, Sudarė A. Andrijauskas, Vilnius, 2008. – 537 p.
  • Nacionalino tapatumo tęstinumas ir savikūra eurointegracijos sąlygomis, Sudarė A. Andrijauskas, V. Rubavičius, Kronta, Vilnius, 2008. – 288 p.
  • Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – VIII, Vilnius, KFMI l – kla. Sudarė A. Andrijauskas, Vilnius, 2008. – 438 p.
  • Žydų kultūros paveldas: istorija ir dabartis, Vilnius, Kronta, Sudarė A. Andrijauskas, Vilnius, 2009. – 452 p.
  • Postmodernizmo fenomeno interpretacijos, Vilnius, Versus aureus, Sudarė A. Andrijauskas, Vilnius, 2009. – 602 p.
  • Valentinas Algirdas Kaliūnas. Išgyvenimų ir patirčių atspindžiai: Tapyba, piešiniai,fotografijos, Bitutes, Sudarė A. Andrijauskas, Vilnius, 2010. – 108 p.
  • Rytai– Vakarai. Komparatyvistinės studijos – IX, Vilnius, LKTI l– kla. Sudarė A. Andrijauskas, Vilnius, 2010. – 512 p.
  • Rytai– Vakarai. Komparatyvistinės studijos – X. Sigitas Geda: pasaulinės kultūros lietuvinimas, Vilnius, LKTI l– kla. Sudarė A. Andrijauskas, Vilnius, 2010. – 600 p.
  • Rytai– Vakarai. Komparatyvistinės studijos – XI. Kultūrų sąveikos, Vilnius, LKTI l– kla. Sudarė A. Andrijauskas, Vilnius, 2011. – 592 p.
  • Rytai– Vakarai. Komparatyvistinės studijos – XII. Algio Uždavinio fenomenas, Vilnius, LKTI l– kla. Sudarė A. Andrijauskas, Vilnius, 2012. – 576 p.
  • Lietuvos žydų kultūros paveldas: Kasdienybės pasaulis, Vilnius, LKTI L– la. Sudarė A. Andrijauskas, 2013. – 576 p.
  • Kultūrologija 19. Rytai– Vakarai. Komparatyvistinės studijos– XIII. Sudarė A. Andrijauskas. Vilnius: LKTI l– kla, 2014. – 704 p.

Įvertinimas

  • 2001 m. Japan Fondation nominacija už knygą „Tradicinė japonų estetika ir menas“
  • 2003 m. Lietuvos mokslo premija.
  • 2005 m. Lumen fondo premija
  • 2009 m. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos tūkstantmečio proga geriausio dėstytojo nominacija
  • 2010 m. Premija "Varpai"

Šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: