Antanas Brazaitis
| Antanas Brazaitis | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1890 m. gegužės 4 d. Varnionių k. (Šiaulėnų parapija, Radviliškio raj.) |
| Mirė | † 1969 m. Raseiniuose |
|
| |
| Veikla | Kunigas, visuomenininkas
|
Antanas Brazaitis ( 1890 m. gegužės 4 d., Varnionių k. (Šiaulėnų parapija, Radviliškio raj.) – 1969 m. Raseiniuose) – Kunigas, visuomenininkas.
Biografija
Tėvai: Adomas Brazaitis (1852–1902) ir Ona Jasaitytė-Brazaitienė (? – po 1909) – valstiečiai žemdirbiai. Augo septynių vaikų šeimoje, buvo trečiasis. Broliai ir seserys: Juozapas Brazaitis (1888–?), Julijona Brazaitytė (1889–?), Elena Brazaitytė-? (1891–?), Brigita Brazaitytė-? (1893–?), Ona Brazaitytė (1898–?) ir Agota Brazaitytė-? (1900–?). Dėdė (tėvo brolis) Juozas Brazaitis (1850–1926) – gydytojas, švietėjas.
1890 m. gegužės 6 d. Šiaulėnų bažnyčioje jį pakrikštijo šios bažnyčios klebonas Kazimieras Gelumbickis, krikštatėviai buvo Kazimieras Paškus ir Teklė Mikšytė.
Tėvui anksti mirus, augo su motina, dėdės gydytojo Juozo Brazaičio remiamas.
1911–1915 m. studijavo Žemaičių vyskupijos kunigų seminarijoje Kaune, paskutiniuosius mokslo metus baigė į Vašuokėnų, Anykščių raj. dvare, kur Pirmojo pasaulinio karo pradžioje buvo perkelta ši seminarija.
1915 m. gegužės 16 d. Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius Vašuokėnuose įšventino A. Brazaitį kunigu. Kartu buvo įšventintas Jurgis Žitkevičius ir kiti kunigai. Pirmąsias Šv. Mišias jis aukojo Anykščių Šv. Mato bažnyčioje.
1918–1919 m. jis buvo Lygumų (Pakruojo raj.) Švč. Trejybės bažnyčios administratorius, pakeitęs altarista likusį Jurgį Rupką ir jį Lygumuose globojęs.
1919–1921 m. jis buvo Traupio, Anykščių raj. parapijos vikaras, talkino klebonui Domininkui Tuskeniui, pasižymėjo aktyvia visuomenine veikla.
1919 m. rugpjūčio 31 d. Traupyje jis sušaukė steigiamąjį Lietuvių katalikų jaunimo federacijos "Pavasaris" ("pavasarininkų") susirinkimą, subūrė pirmuosius 29 Traupio pavasarininkų kuopos narius. 1919–1921 m. A. Brazaitis buvo išrinktas pirmuoju Traupio pavasarininkų kuopos, pavadintos "Dainiaus Maironio" vardu, pirmininku. Savo iniciatyvumu jis išplėtė šią organizaciją iki daugiau kaip 100 narių. A. Brazaitis pats kreipėsi raštu į poetą Joną Mačiulį-Maironį ir gavo asmeninį jo sutikimą naudoti šį vardą Traupio pavasarininkų organizacijai. Jo suburta jaunimo organizacija rūpinosi saviaukla, dvasiniu tobulėjimu, organizavo švietimo ir kultūros veiklą.
1921 m. jis trumpai tarnavo vikaru Vadokliuose (Panevėžio raj.) ir kartu buvo Lėno (Ukmergės raj.) bažnyčios kuratas, paskui 1921–1927 m. buvo Raseinių vikaras, 1927–1929 m. – Vertimų (Jurbarko raj.) Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios rektorius, bet išlaikė ryšius su Traupio pavasarininkais. 1929 m., kai buvo iškilmingai minimas kuopos dešimtmetis, A. Brazaitis buvo išrinktas jos garbės nariu.
Nuo 1929 m. A. Brazaitis buvo paskirtas Kalnujų (Raseinių raj.) Šv. Viktoro bažnyčios kuratu, kunigu filialistu, paskui buvo pirmasi Kalnujų parapijos klebonas. Jis apie du dešimtmečius tarnavo Kalnujuose, kol 1944 m. rugpjūtį, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, mūrinė Kalnujų bažnyčia artilerijos sviedinių buvo sugriauta. 1946 m. jis įrengė bažnyčią mediniame gyvenamajame name, ten ji veikia iki šiol. Parapijiečiai jam buvo suteikę Būtent pravardę pagal jam įprastą priežodį.
Senatvę A. Brazaitis praleido kaip altarista Raseiniuose. 1965 m. paminėjęs kunigystės 50-metį, jis buvo kunigas jubiliatas.
Iki senatvės jis rašė Brazaičių giminės genealoginį dienoraštį.
Mirė 1969 m. Raseiniuose.
Šaltiniai
| Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |