Antanas Bružys

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Antanas Bružys, Bružas (1873 m. Zaltriškiai, Tauragės valsčius – m. po 1917 m. Tomsko gubernija, Rusija) – Lietuvos knygnešys.

Biografija

Priklausė Garšvių knygnešių draugijai. Dažniausiai jo Mažojoje Lietuvoje supirktą spaudą per sieną gabendavo kiti knygnešiai, toliau pats ją veždavo. 1894 m. vasario mėn. jis, Jurgis Bielinis ir Kazys Ūdra įkliuvo prie Raseinių, tačiau papirkę policininką pabėgo. Buvo konfiskuota apie 4000 egz. spaudinių. 1894 m. lapkričio 21 d. pasienio sargybiniai kratė jo namus ir rado 7 spaudos ryšulius (1705 egz. lietuvių k., 1 vokiečių ir 28 lenkų kalba). 1895 m. kalėjo Tauragėje, 1896 m. Sankt Peterburge, 1897 m. ištremtas į Irkutską, 1898 m. – į Oliokminską (Jakutija). 1902 m. grįžo į tėviškę, tačiau čia gyventi jam buvo draudžiama. Netrukus pats grįžo į Tomsko guberniją, vertėsi perrašinėjimu.[1]

Šaltiniai

  1. Vytautas Merkys. Antanas Bružys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 539 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+1384-0=1384 wiki spaudos ženklai).