Antanas Dimžlys
Antanas Dimžlys (g. 1920 m. gegužės 26 d. Namišiai, Saločių valsčius – 2010 m. sausio 23 d. Vilniuje) – Lietuvos skulptorius.
Biografija
Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, vėliau – Kėdainių kultūros ir technikos geodezijos mokyklos Statybos skyriuje. Teko ganyti ūkininkų gyvulius, vėliau dirbo statybininku, organizavo statybos darbus Kelmėje, „Lino“ fabrike, Klaipėdoje. Pajutęs dailininko pašaukimą, 1947–1951 m. studijavo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Nors labiausiai domėjosi architektūra, po ketverių metų apsisprendė tapti skulptoriumi ir 1951 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą, kurį baigė 1953 m. Nuo 1957 m. dalyvavo parodose.
Kūryba
Sukūrė, daugiausia iš akmens, paminklinių, dekoratyvinių („Prie šaltinio“, Druskininkai, 1964 m., „Baltijos aušra“, Palanga, 1990 m.) skulptūrų, teminių kompozicijų, portretų, išdrožė Nukryžiuotojo skulptūrą Šv. Mikalojaus bažnyčiai (vėliau perkelta į Palaimintojo J. Matulaičio bažnyčią Vilniuje).
Ankstyvieji kūriniai realistiniai, vėlesni – monumentalūs, apibendrintų formų, tęsia lietuvių neoklasicistinės skulptūros tradiciją. Restauravo K. Sklėriaus skulptūrinę kompoziciją Lietuvos banko rūmuose Kaune (su kitais), V. Grybo sukurtus S. Daukanto ir M. Valančiaus bareljefus Kauno „Saulės“ vidurinėje mokykloje (su P. Stankevičiumi, 1968 m.) [1]
Darbai
- 1863 metų sukilėliai, skulptūrinė grupė, Šiauliai, Sukilėlių kalnelis, 1957 m.
- Laisvės daina, Panevėžys, 1974 m.
- Gėlės nugalėtojams, Vaškai, 1987 m.
- Tremtinių paminklas, Pasvalys, 1993 m.
- Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Joniškėlis, 1994 m.
Šaltiniai
- ↑ Neringa Markauskaitė. Antanas Dimžlys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 777 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||