Antanas Drilinga

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Antanas Drilinga

Gimė 1935 m. gegužės 16 d. (88 m.)
Plikiškiai, Anykščių valsčius

Tėvai Feliksas Mykolas Drilinga
Emilija Paknytė-Drilingienė
Sutuoktinis(-ė) Janina Drilingienė
Vaikai

Aušra (g. 1970 m.)


Veikla
poetas, prozininkas, žurnalistas, vertėjas

Alma mater Vilniaus universitetas

Žymūs apdovanojimai
  • Komjaunimo premija.
  • Poezijos pavasaris“ laureatas.
  • Lietuvos nusipelnęs kultūros veikėjas.
  • Pasaulio taikos tarybos medalis.

Drilinga Antanas (g. 1935 m. gegužės 16 d. Plikiškiuose, Anykščių valsčius) – Lietuvos poetas, prozininkas, žurnalistas, vertėjas.

Anykštėno Biografija

Tėvai: Feliksas Mykolas Drilinga (18981976) ir Emilija Paknytė-Drilingienė (19041971) – neturtingi žemdirbiai. Augo su seserimi Marijona (g. 1926 m.) ir broliu.

Mokėsi Mikierių, Anykščių raj. pradinėje mokykloje, Šimonių (Kupiškio raj.) progimnazijoje, kur jo auklėtojas, pastūmėjęs į literatūrinę kūrybą, buvo Kazimieras Zulonas. 19511955 m. mokėsi Ukmergės Vlado Žvirblio pedagoginėje mokykloje, įgijo pradinių klasių mokytojo specialybę. Ukmergėje jo muzikos mokytojas buvo Zigmas Leškevičius. 19551959 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute lietuvių kalbą ir literatūrą, 19731976 m. Vilniaus universitete baigė žurnalistikos studijas.

19581962 m. A. Drilinga dirbo laikraščio "Komjaunimo tiesa" redakcijoje skyriaus vedėju, 19621963 m. – žurnalo "Moksleivis" skyriaus vedėju, 19631965 m. – Lietuvos komjaunimo centro komitete.

19651966 m. jis buvo žurnalo "Moksleivis" vyriausiasis redaktorius, 19661972 m. – žurnalo "Nemunas" vyriausiasis redaktorius.

19721974 m. A. Drilinga dirbo Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus sekretoriumi. 19751985 m. jis buvo Lietuvos rašytojų sąjungos literatūros konsultantas.

19851989 m. A. Drilinga dirbo laikraščio "Literatūra ir menas" vyriausiuoju redaktoriumi, nuo 1989 m. yra rašytojas profesionalas.

19921995 m. jis buvo Valstybinio leidybos centro vyriausiasis redaktorius, sudarė ir išleido daug lietuvių autorių kūrybos rinktinių (Maironio, Pauliaus Širvio ir kt.), reprezentacinį leidinį "Lietuvos Respublikos prezidentai" (1995 m.). 19952005 m. A. Drilinga dirbo leidėju "Margų raštų" leidykloje, buvo "Džiugo" leidyklos steigėjas ir vadovas, bendradarbiavo Vilkaviškio vyskupijos leidykloje "Ardor".

Nuo 1953 m. A. Drilinga rašo ir spausdina eilėraščius, nuo 1962 m. jis yra Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 19701990 m. jis buvo ir Rašytojų sąjungos valdybos narys.

A. Drilingos kūryba pasižymi žanrų ir stiliaus įvairove: lyrika, mikropoemos, romanai, dokumentinė proza, libretai, eilėraščiai vaikams. Jo poezijoje greta tradicinių meilės ir gamtos motyvų dažna visuomeninė tematika. Prozos kūriniuose A. Drilinga dažniausiai žvalgosi po amžininkų kasdienybę, sudėtingus santykius šeimoje, pastangas įsitvirtinti visuomenėje, įveikti dvasines problemas.

A. Drilinga parašė ir išleido knygas:

  • 1957 m. – "Kur kairėn, kur dešinėn".
  • 1959 m. – "Atveriu langą" (eilėraščių rinkinys), "Vilnius nubunda" (eilėraščiai).
  • 1962 m. – "Rankos ir betonas" (eilėraščių rinkinys).
  • 1965 m. – "Skambančios naktys" (eilėraščių rinkinys).
  • 1968 m. – "Šiluma" (eilėraščių rinkinys).
  • 1971 m. – "Monologų knyga" (eilėraščių rinkinys).
  • 1974 m. – "Erdvės trauka" (mikropoemos).
  • 1975 m. – "Žolės spalva" (eilėraščių rinktinė).
  • 1977 m. – "Rugpjūčio ritmai" (eilėraščių rinkinys), "Kauno autografai" (apybraižų rinkinys).
  • 1980 m. – "Jūrų romansai" (eilėraščių rinkinys), "Laimės kūdikio gyvenimas" (romanas).
  • 1982 m. – "Jau saulelė..." (romanas apie Kristijono Donelaičio epochą, antrasis atnaujintas leidimas – 2018 m.).
  • 1983 m. – "Slenksčiai" (eilėraščiai ir poema).
  • 1984 m. – "Akimirkų tėkmė" (eilėraščiai ir poemos).
  • 1985 m. – "Ant keteros" (romanas), "Alyvos šakelė balandžio snape" (su Juozu Baltušiu, poezija ir proza).
  • 1986 m. – "Žmonės prie vieškelio" (publicistika).
  • 1987 m. – "Improvizacija mušamaisiais" (romanas).
  • 1988 m. – "Laukimas" (eilėraščių rinkinys).
  • 1993 m. – "Ateiti ir išeiti" (romanas).
  • 1994 m. – "Monsinjoras : akimirkos su monsinjoru Kazimieru Vasiliausku" (beletrizuotas biografinis pasakojimas).
  • 1995 m. – "Pelenai" (romanas).
  • 1996 m. – "Ugnies paukštė : meilės eilėraščiai".
  • 2001 m. – "Sonetai vakaro rūke" (eilėraščiai).
  • 2002 m. – "Nuolaužos" (eilėraščių rinkinys).
  • 2004 m. – "Aš juos mylėjau" (atsiminimai).
  • 2005 m. – "Moteris, tas amžinas švelnumas..." (meilės lyrikos rinktinė).
  • 2006 m. – "Nuogas dykumoje" (romanas), "Mano abėcėlė : eilėraščiai vaikams".
  • 2008 m. – "Blyksniai : poetinės maksimos" (eiliuotos miniatiūros ir sentencijos).
  • 2009 m. – "Uogos kraujo spalvos" (atnaujintas ir pataisytas romano "Laimės kūdikio gyvenimas" leidimas).
  • 2011 m. – "Blyksnių atšvaitai : poetinės maksimos" (eiliuotos miniatiūros).
  • 2013 m. – "Atšvaitai : poetinės maksimos" (eiliuotos miniatiūros).
  • 2015 m. – "Vieneri sugrįžimo metai" (prisiminimų dienoraščiai).
  • 2016 m. – "Kelionė į Veneciją" (eilėraščiai).

A. Drilingos poezijos yra išversta į rusų kalbą.

Jis sukūrė libretus Antano Rekašiaus operai "Šviesos baladė" (pastatyta 1970 m.), Algimanto Bražinsko operoms "Pagramančio šnekučiai" (pastatyta 1976 m.), "Kristijonas" (pastatyta 1985 m.), "Liepsna" bei miuziklui "Žemės paukščiai" (atnaujintas "Pagramančio šnekučių" pastatymas, 2012 m., režisierius Nerijus Petrokas). Pagal jo eiles yra sukurta dainų: Algimanto Jeleniausko "Vakaro sonetas", Teisučio Makačino "Pirmyn, darbininkai", Vytauto Kairiūkščio "Vidurnakty" ir kt.

A. Drilinga išvertė iš rusų ir prancūzų kalbų į lietuvių kalbą Paulo Eluardo "Lyrika" (su Tatjana Rostovaite, 1976 m.), Ivano Paderino "Ant skardžio" (apysaka, 1977 m), Pierro Jeano de Berangerio "Dainos" (eilėraščiai, 1981 m.), Donatien Alphonse Francois de Sade "Teresė. Filosofija buduare" (erotiniai romanai, 1994 m.), Kerimo Kurbannepesovo "Pareiga" (eilėraščiai, 1985 m.), operų "Karmen", "Lietuviai", operačių "Monmartro žibuoklės", "Šikšnosparnis" ir kitų libretus.

Jis sudarė ir išleido lietuvių rašytojų kūrinių apie jūrą rinkinį "Vyrai išplaukia į jūrą" (1977 m.), eilėraščių rinkinius "Taikos balandžiai" (1978 m.) ir "Iš lietuvių tarybinės poezijos" (rusų kalba, pažodiniai vertimai, 1979 m.), buvo biografinio leidinio "Lietuvos Respublikos prezidentai" (1995 m.) vyriausiasis redaktorius, straipsnių rinkinio "Šiuolaikinės poezijos problemos" (1977 m.) redakcinės kolegijos narys.

A. Drilinga yra Komjaunimo premijos laureatas (1969 m.), "Poezijos pavasario" laureatas (1972 m.). Jam suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas (1981 m.), jis apdovanotas Pasaulio taikos tarybos medaliu.

A. Drilingai suteiktas Anykščių rajono Garbės piliečio vardas (2015 m.).

Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje parengta virtuali paroda "Antanas Drilinga: Ateinu pas tave, į tavo rankas…“, skirta jo 75-erių gimimo metinių sukakčiai (2010 m.).

Laisvalaikiu mėgsta staliaus darbus.

Vedęs, žmona Janina Drilingienė (g. 1935 m.) – pedagogė. Duktė Aušra (g. 1970 m.). Savo šeimoje užaugino anūką Luką.

Biografija

Tėvai Feliksas Mykolas Drilinga ir Emilija Paknytė-Drilingienė – neturtingi žemdirbiai. Augo su seserimi Marijona (g. 1926 m.) ir broliu. Mokėsi Mikierių pradinėje mokykloje, Šimonių progimnazijoje. 19511955 m. mokėsi Ukmergės mokytojų seminarijoje. 1955–1960 m. Vilniaus pedagoginiame institute studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, 1976 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete baigė žurnalistikos specialybę.

19571958 m. žurnalo „Švyturys“ literatūrinis darbuotojas, 19551962 m. laikraščio „Komjaunimo tiesa“ Literatūros ir meno skyriaus vedėjas, 19621963 m. – žurnalo „Moksleivis“ Literatūros ir meno skyriaus vedėjas. 1963–1965 m. – Lietuvos komjaunimo Centro komitete. 19651966 m. – žurnalo „Moksleivis“ vyriausiasis redaktorius. 19661972 m. žurnalo „Nemunas“ vyriausiasis redaktorius. 1972–1974 m. Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus sekretorius, 1975–1985 m. Lietuvos rašytojų sąjungos literatūros konsultantas. 19851989 m. savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius, nuo 1989 m. rašytojas profesionalas. 19921995 m. – leidyklos Valstybinis leidybos centras vyriausiasis redaktorius, 19962005 m. leidyklos „Džiugas“ vadovas, [1] leidyklų „Margi raštai“, „Ardor“ leidėjas.

Nuo 1962 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys, 19701990 m. dar ir Rašytojų sąjungos valdybos narys.

Kūryba

Eilėraščius pradėjo spausdinti 1953 m. Kūryba pasižymi žanrų ir stiliaus įvairove: lyrika, mikropoemos, romanai, dokumentinė proza, libretai, eilėraščiai vaikams. Jo poezijoje greta tradicinių meilės ir gamtos motyvų dažna visuomeninė tematika. Prozos kūriniuose A. Drilinga dažniausiai žvalgosi po amžininkų kasdienybę, sudėtingus santykius šeimoje, pastangas įsitvirtinti visuomenėje, įveikti dvasines problemas.

Sukūrė libretus Antano Rekašiaus operai „Šviesos baladė“ (pastatyta 1970 m.), Algimanto Bražinsko operoms „Pagramančio šnekučiai“, „Kristijonas“ (pastatyta 1985 m.) ir „Liepsna“. Pagal jo eiles yra sukurta dainų: Algimanto Jeleniausko „Vakaro sonetas“, Teisučio Makačino „Pirmyn, darbininkai“, Vytauto Kairiūkščio „Vidurnakty“ ir kt.

Išvertė operų „Karmen“, „Lietuviai“, operačių „Monmartro žibuoklės“, „Šikšnosparnis“ ir kitų libretus.

Bibliografija

  • Kur kairėn, kur dešinėn. – Vilnius, 1957 m.
  • Vilnius nubunda. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959 m.
  • Atveriu langą: eilėraščiai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959 m.
  • Rankos ir betonas: eilėraščių rinkinys. – Vilnius, 1962 m.
  • Skambančios naktys: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1965 m.
  • Šiluma: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1968 m.
  • Monologų knyga. – Vilnius: Vaga, 1971 m.
  • Erdvės trauka: mikropoemų knyga. – Vilnius: Vaga, 1974 m.
  • Žolės spalva: rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1975 m.
  • Rugpiūčio ritmai: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1977 m.
  • Kauno autografai: apybraižos. – Vilnius: Mintis,1977 m.
  • Jūrų romansai: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1980 m.
  • Laimės kūdikio gyvenimas: romanas. – Vilnius: Vaga, 1980 m.
  • Jau saulelė: romanas. – Vilnius: Vaga, 1982 m.
  • Slenksčiai: eilėraščiai ir poema. – Vilnius: Vaga, 1983 m.
  • Akimirkų tėkmė: eilėraščiai ir poemos. – Vilnius: Vaga, 1984 m.
  • Ant keteros: romanas. – Vilnius: Vaga, 1984 m.
  • Alyvos šakelė balandžio snape: poezija, proza. – Vilnius, 1985 m.
  • Ant keteros: romanas. – Vilnius, 1985 m.
  • Žmonės prie vieškelio: apybraižos. – Vilnius: Vaga, 1986 m.
  • Improvizacija mušamaisiais: romanas. – Vilnius, 1987 m.
  • Laukimas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1988 m.
  • Ateiti ir išeiti: romanas. – Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1993 m.
  • Monsinjoras: akimirkos su monsinjoru K. Vasiliausku. – Marijampolė: Ardor, 1994 m.
  • Pelenai: romanas. – Vilnius: Vilspa, 1995 m.
  • Ugnies paukštė: meilės eilėraščiai. – Vilnius: Džiugas, 1996 m.
  • Sonetai vakaro rūke. – Vilnius: Garnelis, 2001 m.
  • Nuolaužos: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002 m.
  • Aš juos mylėjau: atsiminimai. – Vilnius: Gairės, 2005 m.
  • Moteris, tas amžinas švelnumas…: meilės lyrika. – Vilnius: Inforastras, 2005 m.
  • Nuogas dykumoje: romanas. – Vilnius: Žuvėdra, 2006 m.
  • Blyksniai: poetinės maksimos, eiliuotos miniatiūros ir sentencijos, – Vilnius: Žuvėdra, 2008 m.
  • Uogos kraujo spalvos: atnaujintas ir pataisytas romano „Laimės kūdikio gyvenimas“ leidimas, – Vilnius: Žuvėdra, 2009 m.

Vertimai

Išvertė į lietuvių kalbą iš rusų ir prancūzų kalbų:

  • Polis Eliuaras. Lyrika, su Tatjana Rostovaite, 1976 m.
  • Ivanas Paderinas. Ant skardžio: apysaka, 1977 m.
  • Pjeras Žanas de Beranžė. Dainos: eilėraščiai, 1981 m.
  • Donatjenas Alfonsas Fransua de Sadas. Teresė. Filosofija buduare: erotiniai romanai, 1994 m.
  • Kerimas Kurbanepesovas. Pareiga: eilėraščiai, 1985 m.

Įvertinimas

  • 1969 m. Komjaunimo premija.
  • 1972 m. „Poezijos pavasaris“ laureatas.
  • 1981 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio kultūros veikėjo vardas.
  • Pasaulio taikos tarybos medalis.

Šaltiniai

  1. Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 112-113 psl.



Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+15356-110=15246 wiki spaudos ženklai).