Antanas Gudelis

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Antanas Gudelis

    Gimė 1941 m. gruodžio 1 d.
    Barkuškių k., Anykščių raj.

    Veikla
    Literatas vertėjas, dramaturgas, kultūros organizatorius, visuomenininkas

    Antanas Gudelis ( 1941 m. gruodžio 1 d., Barkuškių k., Anykščių raj. – ) – Literatas vertėjas, dramaturgas, kultūros organizatorius, visuomenininkas.

    Biografija

    Tėvai: Juozapas Gudelis (18911968) ir Marijona Gudelienė (19001966) – žemdirbiai valstiečiai. Augo trijų vaikų šeimoje. Brolis ir sesuo: Pranas Gudelis (19212010) – žemdirbys ir Elena Gudelytė (19221990) – žemdirbė, dar viena sesuo Ona Gudelytė mirė vaikystėje.

    1959 m. baigė Debeikių, Anykščių raj. vidurinę mokyklą. 19601965 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete lietuvių kalbą ir literatūrą, įgijo filologinį išsilavinimą.

    Iki 1967 m. atlikęs privalomąją karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje, A. Gudelis gyvena ir dirba Vilniuje.

    19681969 m. jis buvo Lietuvos operos ir baleto teatro literatūrinės dalies vedėjas, 1969-1970 m. dirbo "Kultūros barų" redakcijoje literatūriniu bendradarbiu.

    19701979 m. A. Gudelis buvo Lietuvos kultūros ministerijos dramos teatrų kolegijos narys, 19791985 m. dirbo Vilniaus "Lėlės" teatro literatūrinės dalies vedėjas. 19851989 m. jis buvo Meno darbuotojų rūmų redaktorius, 19891990 m. – Lietuvos teatro sąjungos kūrybinis sekretorius.

    19901992 m. jis dirbo laikraščio "Lietuvos aidas" redakcijoje Kultūros skyriaus vedėju. Dirbdamas šiame leidinyje, jis parašė ir paskelbė kelias dešimtis straipsnių aktualiais meno, kultūros ir visuomeninio gyvenimo klausimais.

    1992 m. A. Gudelis tapo vienu iš visuomeninės Tautos namų organizacijos (nuo 1996 m. – Tautos namų santaros) steigėjų ir buvo vykdomasis tarybos pirmininkas. Nuo 1996 m. iki šiol jis yra Tautos namų santaros tarybos pirmininkas.

    Nuo 1992 m. savo laiką jis skiria Tautos namų projekto įtvirtinimui ir idėjos sklaidai, yra svarbiausių visuomeninės organizacijos Tautos namų santaros iniciatyvų (apie 100) autorius. Jis paruošė ir išleido straipsnių rinkinius "Kas yra Tautos namų projektas? : TN projekto pristatymo programa" (I dalis – 2006 m., II dalis – 2008 m.).

    Jis yra Lietuvos teatro sąjungos narys, turi Meno kūrėjo statusą.

    A. Gudelis kūrė pjeses-pasakas lėlių teatrui, išleido jų rinkinį "Kur iškeliavo milžinai?" (1986 m.), parašė pjesių suaugusiems ir jaunimui.

    Jo pjeses "Gavrošas" ir "Kur iškeliavo milžinai?" (1977 m.) režisierius ir dailininkas Vitalijus Mazūras pastatė Vilniaus "Lėlės" teatre, o pjesę "Pasėjo senelis avižas mėnesienoj" ("Pasaka apie šėmą veršelį") – Lietuvos televizijos teatre. Režisierius Rimas Driežis jo pjeses vaikams pastatė Vilniaus teatre "Lėlė" ("Dailidė, Perkūnas ir Velnias", 1985 ir 1996 m.), Varšuvos (Lenkija) teatre "Baj" ("Perkūnas, Dailidės ir Velnias", 1988 m.), Kauno valstybiniame lėlių teatre ("Pasėjo senelis avižas mėnesienoj...", 1991 m.), Panevėžio lėlių vežimo teatre ("Pasėjo senelis avižas mėnesienoj...", 1997 m.), Talino (Estija) valstybiniame lėlių teatre ("Pasėjo senelis avižas mėnesienoj...", 1999 m.).

    Pjesė "Kur iškeliavo milžinai?" buvo pastatyta Tbilisio (Gruzija) lėlių teatre. Ši pjesė išversta į rusų ir baltarusių kalbas.

    Dauguma A. Gudelio pjesių statytos ir statomos įvairiuose mėgėjų teatruose, o pjesių ištraukų tekstai naudojami mokykliniuose vadovėliuose. Pagal pjesės "Pasėjo senelis avižas mėnesienoj" siužetą kompozitorė Genovaitė Vanagaitė sukūrė muzikinę pasaką vaikams "Šėmas veršelis" (1984 m.).

    A. Gudelis vienas iš pirmųjų pradėjo versti į lietuvių kalbą moderniojo teatro teoretikų Antonino Arto (Antonin Artaud), Ježio Grotovskio (Jerzy Grotowsky) bei moderniųjų prancūzų dramaturgų tekstus. Jis išvertė į lietuvių kalbą iš prancūzų, vokiečių, lenkų, rusų kalbų apie 20 pjesių, kurios buvo statytos ir tebestatomos dramos teatruose, tarp jų: Žano Anujo (Jean Anouilh) "Antigonė", Samiuelio Beketo (Samuel Beckett) "Belaukiant Godo", Alfredo Miuse (Alfred de Musset) "Žibintas”, Žano Žene (Jean Genet) "Tarnaitės", Kolino Higinso ir Žano Klodo Karjero (Collin Higgins, Jean Claude Carriere) "Haroldas ir Modė", Makso Frišo (Max Frisch) "Santa Krusas", Frico Hochvelderio (Fritz Hochwalder) "Nekaltasis", Ferdinando Bruknerio (Ferdinand Bruckner) "Napoleonas Pirmasis", Slavomiro Mrožeko (Slawomir Mrožek) "Portretas", taip pat Aleksandro Volodino, Vasilijaus Šukšino ir kitų autorių pjesių.

    Nuo 1968 m. iki šiol A. Gudelis bendradarbiauja Lietuvos kultūros leidiniuose. 1968 m. savaitraštyje "Literatūra ir menas" išspausdintas pirmasis jo straipsnis, kritikavęs to meto prozos autoritetus, sulaukė griežto ideologinio pasmerkimo. Vėliau jis rašė straipsnius daugiausia teatro ir dramaturgijos temomis, gindamas nekonvencinės dramaturgijos ir dramos režisūros liniją (straipsniai apie Modrio Tenisono pantomimą, dramaturgą Juozą Glinskį, režisierius Joną Vaitkų, Vitalijų Mazūrą, Juozą Miltinį ir kitus).

    A. Gudelis priklausė grupei Vilniaus universitetą baigusių filologų, kurie 1967 m. sukūrė "Indijos bičiulių" draugiją, nuo kurios prasidėjo XX amžiaus 7–8 dešimtmečių jaunimo tautinis "Ramuvos" judėjimas. "Indijos bičiuliams" pavyko savo veiklą susieti su oficialia SSRS-Indijos draugystės linija, nors tikrioji šio sambūrio veikla balansavo ties legalumo riba.

    A. Gudelis buvo vienas iš iniciatorių, rengiant pirmąsias (1967, 1968, 1969 m.) ir vėlesnes Rasos šventes Kernavėje, Vydūno (1968 m.) ir Mahatmos Gandžio (1969 m.) šimtmečio minėjimus. Jis parengė pranešimą ir straipsnių (tuometė spauda atsisakė juos spausdinti) apie M. Gandžio asmenybę, jo pilietinio pasipriešinimo ir neprievartos filosofiją. Jis surengė keliautojo, antropologo, politinio kalinio Antano Poškos 80-mečio minėjimą (1983 m.). Dalyvavimą jaunimo tautiniame judėjime ir Rasos šventėse sovietinis saugumas įvertino kaip "nacionalistinę, antitarybinę" veiklą, dėl to jis patyrė asmens teisių suvaržymų.

    Lietuvos Atgimimo laikotarpiu A. Gudelis buvo vienas iš Lietuvos Sąjūdžio grupės Meno darbuotojų rūmuose steigėjų ir vienas iš Lietuvos teatro sąjungos atsiskyrimo nuo SSRS teatro veikėjų sąjungos iniciatorių. Jis rengė teatro tezes ir kitą medžiagą pirmajam Lietuvos kultūros kongresui (1990 m.).

    Jis yra Lietuvių etninės kultūros draugijos tarybos narys, 19992004 m. buvo šios draugijos pirmininko pavaduotojas. Jis inicijavo valstybinės Jono Basanavičiaus premijos steigimą (1992 m.), buvo vienas iš Vilniaus miesto Gedimino šventės ir "Vilniaus garso" premijos iniciatorių (1992 m.).

    A. Gudelis 1994 m. buvo Debeikiečių bendrijos steigėjas, 19941998 m. buvo pirmasis jos pirmininkas. Jis yra Debeikių, Anykščių raj. pagrindinės mokyklos Garbės galerijos narys (nuo 2008 m.). 2001 m. jis buvo vienas iš Vilniaus anykštėnų sambūrio steigėjų, nuo to laiko yra šio sambūrio narys, 20032005 m. ėjo šio sambūrio pirmininko pareigas.

    A. Gudelio kilmė pristatoma Aldonos Karkauskienės genealoginės kraštotyros rinkinyje "Gimtinė : mirę kaimai ir žmonių likimai : Apanskų giminės istorija" (2014 m.).

    Šaltiniai


    Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+8263-0=8263 wiki spaudos ženklai).