Antanas Januševičius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Antanas Januševičius
Janusevisius Antanas 1938 m..tif
Antanas Januševičius .... m.

Gimė 1902 m. lapkričio 25 d.
Epidemiai, Liubavo valsč., Marijampolės apskr.
Mirė 1943 m. birželio 7 d. (40 m.)
Štuthofo koncentracijos stovykla

Sutuoktinis(-ė)
  • Pranė Januševičienė
  • 1906 m. rugsėjo 24 d. Rygoje
Vaikai
  • Regina Danutė Januševičiūtė
  • 1934 m. gegužės 17 dieną, Mažeikiuose

Veikla
pedagoginė, visuomeninė
Sritis ...
Pareigos
  • 1928-1930 Vilkaviškio gimnazijos mokytojas

  • 1931-1939 Mažeikių gimnazijos mokytojas, 1934-1939 m. - jos direktoriaus pavaduotojas


  • 1940-1941 Marijampolės gimnazijos mokytojas

  • 1941-1943 Marijampolės gimnazijos direktorius

Išsilavinimas
  • 19..-1925 Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija, moksleivis

  • 1925-1930 Lietuvos universitetas Teologijos–filosofijos fakultetas, studentas

Antanas Januševičius (1902 m. lapkričio 25 d. Epidemiai, Liubavo valsčius, Marijampolės apskritis – 1943 m. birželio 7 d. Štuthofo koncentracijos stovykla) – mokytojas, istorikas, redaktorius, Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinys.

Kilmė ir šeima

Tėvai — valstiečiai.
Broliai — Juozas ir Pranas buvo mokytojai. Jonas - valstietis.

Šeima — žmona Pranė Januševičienė, Marcijono (iki 1933 m. Ramonaitė, 1906 m. rugsėjo 24 d. Rygoje - 1984 m. balandžio 14 d. Šiauliuose), mokytoja, studijavo baltistiką Rygos universitete, Lietuvos nusipelniusi mokytoja (1960).
Dukra — Regina Danutė Januševičiūtė (Guogienė, Vaitaitienė, g. 1934 m. gegužės 17 dieną, Mažeikiuose), vidaus ligų gydytoja (Kauno Valstybinis Medicinos Institutas, 1951-1957), ilgametė Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus poliklinikų vidaus ligų gydytoja.

Išsilavinimas

1925 m. Antanas baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją ir išvyko į Italiją ruoštis misionieriaus veiklai. Tačiau misionieriumi netapo.

1925 m. jis grįžo į Lietuvą ir įstojo į Lietuvos universiteto Teologijos–filosofijos fakultetą, kurį baigęs 1930 m. įgijo istorijos, filosofijos ir geografijos mokytojo diplomą.

1930-1931 m. mokėsi Karo mokykloje, jam buvo suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis.

Darbinė veikla

1928-1930 m. dirbo Vilkaviškio gimnazijos mokytoju.

1931-1939 m. - Mažeikių gimnazijos mokytojas, 1934-1939 m. - jos direktoriaus pavaduotojas

1939-1940 m. - Skuodo gimnazijos direktorius

1940-1941 m. Marijampolės gimnazijos mokytojas, 1941 m. Lietuvos Laikinosios vyriausybės paskirtas šios gimnazijos direktoriumi - juo buvo iki 1943 m.

Prasidėjus nacių okupacijai, įsitraukė į rezistencinio pogrindžio organizacijos Lietuvių frontas veiklą.

1943 m. kovo 16 dieną už tai, kad jis, su kitais lietuvių inteligentijos atstovais trukdė kurti SS legioną Lietuvoje, okupacinės Vokietijos valdžios nurodymu, kartu su 46 lietuvių inteligentijos atstovų grupe buvo išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, kur po trijų mėnesių žuvo.

Po mirties 2008 m. lapkričio 19 d. apdovanotas Vyčio Kryžiaus Ordino Riterio Kryžiumi.

Visuomeninė veikla

1926-1928 m. buvo žurnalo „Ateitis“ redaktorius. Šiame žurnale buvo išspausdinti pirmieji pradedančiosios poetės Salomėjos Nėries eilėraščiai. Bendradarbiavo įvairiuose Lietuvos laikraščiuose ir žurnaluose. A. Januševičius daug rašė pedagogikos ir švietimo metodikos klausimais, o P.Orentaitė knygoje "Ką laumės lėmė Liepalotų medynuose" teigė, kad sunku įsivaizduoti "idealesnį ateitininką" negu Antanas Januševičius.

Artima draugystė Antaną Januševičių siejo ne tik su Salomėja Nėrimi, bet ir su filosofu Antanu Maceina, istoriku ir filosofu Zenonu Ivinskiu, literatūrologu ir visuomenės veikėju Juozu Ambrazevičiumi, kuris buvo dukters Reginos krikšto tėvas. Jo namuose dažnai lankydavosi rašytojas ir filosofas Vydūnas. A. Januševičiaus nuomonė apie Lietuvos rašytojus A. Vaičiulaitį ir K. Bradūną buvo aukštai vertinama įvairiuose kultūros žurnaluose - ir tai turėjo įtakos jų tolimesnei kūrybai. Dar būdamas studentu A. Januševičius išvertė iš prancūzų į lietuvių kalbą jaunimo auklėjimui aktualią Klaudijaus Peyroux knygą apie vyskupą W. E. Kettelerį, kurią labai palankiai įvertino Mykolas Krupavičius.

Nuo 1931 m. – aktyvus Lietuvos Šaulių sąjungos narys, už nuopelnus Šaulių sąjungai apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu.

Nuorodos, šaltiniai

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 65% (+3541-1=3540 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 34% (+1839-49=1790 wiki spaudos ženklai).
  • Algirdas Vilkas – redaktorius – 2% (+83-0=83 wiki spaudos ženklai).