Antanas Jelenskis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Antanas Jelenskis

Gimė 1818 m. liepos 5 d.
Kopatkievičiai (Baltarusija)
Mirė 1874 m. (~56 m.)
Krokuvoje, Lenkija

Veikla
Dvarininkas bajoras, laisvės gynėjas, tremtinys

Turinys

Antanas Jelenskis ( 1818 m. liepos 5 d., Kopatkievičiai (Baltarusija) – 1874 m. Krokuvoje, Lenkija) – Dvarininkas bajoras, laisvės gynėjas, tremtinys.

Biografija

Senelis Janas Jelenskis (17401807) – bajoras, dvarininkas, Didžiojo Seimo narys 17901792 m., 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos signataras. Tėvai Pawelas Jelenskis h. Korczak (1776–?) ir Barbara Lenkiewicz-Jelenska (apie 1780 – ?) – bajorai, dvarininkai. Brolis Janas Piotras Jelenskis (1809–?), sesuo Anna Jelenska-Horwatt (1814–?).

A. Jelenskis paveldėjo ir valdė Jelenskių giminės tėvoniją – Kopatkievičių dvarą netoli Mozyriaus (dabar – Baltarusija), taip pat didelius žemės plotus prie Lucko (Ukraina), kelis dvarus prie Kauno bei namus su parku Vilniuje.

Iš bevaikio dėdės Romualdo Jelenskio 1851 m. jis paveldėjo ir Aknystų dvarą su Ramuldavos, Pagerklės ir Virpuškių palivarkais.

1861 m. persikėlęs gyventi į Vilnių, A. Jelenskis buvo vienas iš 1863 m. sukilimo organizatorių. Nemėgęs prabangos ir išorinio blizgesio, nepasižymėjęs tvirtu charakteriu ir griežtumu, jis nuoširdžiai mylėjo savo kraštą ir jo žmones, noriai rėmė pinigais sukilimo iniciatorius.

Artėjant sukilimui, A. Jelenskis savo namuose Vilniuje, Pohuliankoje, rengdavo pažangių žemvaldžių susibūrimus. Juose dalyvaudavo siekusieji Lietuvos atsiskyrimo nuo Rusijos ir bendros valstybės su Lenkija – "baltųjų partijos" vardu žinomo judėjimo atstovai. A. Jelenskis priklausė šešių asmenų komitetui, kuris ir vadovavo šiai partijai, buvo iždininkas.

Komiteto pavedimu A. Jelenskis vyko į Varšuvą derinti veiksmų su Lenkijos "baltaisiais". Neįstengęs lenkams įrodyti būtinybės siekti svarbiausio tikslo – atsiskyrimo nuo carinės Rusijos, "baltųjų partijos" komitetas paskelbė apie tai, kad nutraukia savo veiklą.

Nors komitetas ir iširo, kilus 1863 m. sukilimui ir jį netrukus numalšinus, "baltųjų partijos" komiteto nariai neišvengė carinės valdžios represijų. A. Jelenskis buvo suimtas ir nuteistas mirties bausme, bet didelėmis giminės pastangomis ji pakeistas 15 metų katorgos. Jis buvo išsiųstas į kasyklas prie Irkutsko (Sibiras, Rusija). Visi jo dvarai ir kitas turtas buvo valdžios konfiskuotas.

Dėl silpnos sveikatos anksčiau laiko paleistas iš tremties, A. Jelenskis grįžo gyventi į Krokuvą (Lenkija), kur apsistojo pas artimuosius, nes kitur nuosavybės jau nebeturėjo. Aknystų dvarą jo žmona per teismą susigrąžino jau po vyro mirties 1875 m.

Buvo vedęs, žmona Sabina Dybowska-Jelenska (Jelenskienė) (18201910) – dvarininkė bajorė. Užaugino šešis sūnus: Povilas Jelenskis (1839 – po 1881), Vitoldas Romualdas Zacharas Jelenskis (1842–?), Bronislovas Stanislovas Jelenskis (18481900) – miręs Vilniuje ir palaidotas Papšių koplyčioje, Marijonas Sabinas Jelenskis (1850–?), Adomas Jelenskis (18551871) ir Edvardas Jonas Jelenskis (18581920) bei dvi dukteris: Marija ir (?). Anūkė Sofija Emilija Jelenskytė-Venclovavičienė (18811964) – švietėja ir mecenatė.

Mirė 1874 m. Krokuvoje (Lenkija). Vykdant jo valią, karstas su palaikais buvo atgabentas į Lietuvą ir palaidotas Papšių, Anykščių raj. koplyčioje šalia dėdės raj. Jelenskio.

Šaltiniai


Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: