Antanas Merkys

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Antanas Merkys
Merkys.a.jpg

Gimė 1887 m. sausio 20 d.
Bajorai, Skapiškio valsčius
Mirė 1955 m. kovo 5 d. (68 m.)
Malenkai, Vladimiro sritis

Tėvas Karolis Merkys
Motina Ona Plukaitė-Merkienė

Veikla
teisininkas, politikas
Partija Lietuvių tautininkų sąjunga

Alma mater 1918 m. Kijevo universitetas

Vikiteka Antanas MerkysVikiteka
A. Merkio kapas Petrašiūnų kapinėse

Antanas Merkys (1887 m. sausio 20 ar vasario 1 d. Bajoruose, Skapiškio valsčius – 1955 m. kovo 5 d. Malenkuose, Vladimiro sritis, palaidotas Petrašiūnų kapinėse) – teisininkas, politikas, paskutinis tarpukario Lietuvos Ministras pirmininkas.

Biografija

Gimė mažažemių valstiečių šeimoje. Baigė Rygos Aleksandro gimnaziją, studijavo teisę Tartu universitete. Pirmojo pasaulinio karo metais mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1915 m. buvo Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių geležinkelio komendantas, vėliau tarnavo Rumunų fronte. 1918 m. baigė Kijevo universiteto Teisės fakultetą.

1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoris, Krašto apsaugos ministerijos juridinio skyriaus vedėjas. Krašto apsaugos ministras trijuose kabinetuose – Prano Dovydaičio (1919 m. kovo 12 d. – 1919 m. balandžio 12 d.), Mykolo Sleževičiaus (1919 m. balandžio 12 d. – 1919 m. rugpjūčio 21 d.), Augustino Voldemaro (1926 m. gruodžio 17 d. – 1927 m. rugpjūčio 9 d.).

Įsteigė Varnių koncentracijos stovyklą. 1922 m. išėjo į atsargą pulkininko leitenanto laipsniu. 1927–1932 m. Klaipėdos gubernatorius, vėliau advokatas. Nuo 1934 m. sausio 2 d. iki 1939 m. Kauno burmistras (pakeitė liaudininką Joną Vileišį). 1934–1940 m. Miestų sąjungos pirmininkas.

Antanas Merkys

1936–1940 m. Seimo narys. 1939 m. rudenį – Vyriausybės įgaliotinis Vilniui ir Vilniaus sričiai. 1939 m. lapkričio 21 d. – 1940 m. birželio 17 d. paskutinis tarpukario Lietuvos ministras pirmininkas. Prezidentui Antanui Smetonai pasitraukus iš Lietuvos, ėjo prezidento pareigas (1940 m. birželio 15 d. – 1940 m. birželio 17 d.).

Sovietams užėmus Lietuvą, bandė bėgti Švedijon, bet Rygos oro uoste sulaikytas NKVD, suimtas, liepos 17 d. su šeima ištremtas, vežiotas po įvairius kalėjimus. 1952 m. gavo 25 metus kalėjimo Vladimire. Kartu su kitais Pabaltijo politikais kalėjime jo pavardė laikyta paslaptimi, vadintas numeriu (nr. 1, jo žmona – nr. 2, Juozas Urbšys nr. 5, Aleksandras Stulginskis nr. 30 ir kt.). 1954 m. A. Merkiui suteikta malonė ir jis paleistas, bet 1955 m. Malenkų invalidų namuose Vladimiro srityje jis mirė. [1]

Šaltiniai

  1. Istorija. „Veidas“, 2008, 41 p.
Postas
Prieš tai:
Karolis Žalkauskas
Flag of Memelland.png
Klaipėdos krašto gubernatorius

19271932 m.
Po to:
Vytautas Gylys
Prieš tai:
Jonas Vileišis
Kauno miesto Burmistras
19341939 m.
Po to:
Viceburmistras
Steponas Rusteika
Prieš tai:
Jonas Černius
Lietuvos ministras pirmininkas
19391940 m.
Po to:
Justas Paleckis
Prieš tai:
Antanas Smetona
Laikinasis Lietuvos prezidentas
1940 m.
Po to:
Justas Paleckis


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: