Antanas Nemeikšis

Antanas Nemeikšis
1978 metais
Gimė	1931 m. gegužės 5 d. Bagdoniškiai
Veikla	inžinierius, technikos mokslų daktaras, skaičiavimo technikos mokslo Lietuvoje organizatorius
1977 metais

Antanas Nemeikšis (g. 1931 m. gegužės 5 d. Bagdoniškio kaime, Obelių valsčiuje, Rokiškio apskrityje) – inžinierius, technikos mokslų daktaras, skaičiavimo technikos mokslo Lietuvoje organizatorius.

Kilmė ir šeima

Tėvai – Mykolas Marijonas Nemeikšis (1892 m. rugpjūčio 20 d. Bagdoniškyje - 1935 m. gegužės 28 d. Bagdoniškyje, mirė nuo greitosios kaulų džiovos), ūkininkas. Jo krištatėvis buvo Mykolas Römeris.
– Ona Nemeikšienė (iki 1930 m. gegužės 31 d. Lingytė, 1907 m. gegužės 19 d. Brogiškių k. Zarasų apskrityje - 1992 m. sausio 19 d. Vilniuje), ūkininkė. Tėvai turėjo 13 ha žemės. Mirus tėvui, mama išvyko į Kauną . Čia ji iki 1941 m. dirbo pas „Pieno centro“ pirmininką Joną Glemžą. 1941 m. mama grįžo iš Kauno ir pradėjo ūkininkauti savo ūkyje, vėliau dirbo kolūkyje.

Žmona - Genovaitė Nemeikšienė (iki 1955 m. Baublytė, 1928 m. birželio 19 d. Alytuje – 1970 m. rugpjūčio 15 d. Vilniuje, nuo vėžio), fizinės kultūros dėstytoja (Lietuvos Valstybinis Fizinės Kultūros Institutas, 1951).
1975 m. vedė antrą kartą - žmona Regina Nemeikšienė (Kažukauskaitė, g. 1941 m. Panevėžio raj.), maisto technologė.
Dukros – Lilija Nemeikšytė (Blažiūnienė, g. 1956 m. rugpjūčio 16 d. Kaune), architektė (VGTU, 1979), užaugino 3 dukras; – Lolita Nemeikšytė (g. 1959 m. rugsėjo 20 d. Vilniuje), architektė (VGTU, 1982).

Vaikystės laikas

Antanas su krikštu jis gavo tam tikrą aurą - jo krikštatėviai buvo Mykolas Römeris ir Rožė Lingytė (mamos vyresnioji sesuo, 1903-1960), kuri vėliau už antitarybinę veiklą buvo nuteista 10 m. lagerių, kuriuos praleido Sibire.

Po tėvo mirties jis gyveno pas senelius vienkiemyje šalia Bagdoniškio. Jie turėjo 29,5 ha žemės ir gausią šeimą: 11 vaikų (du sūnus su šeimomis, gavę informacijos apie būsimą tremtį, slėpėsi Vilniaus krašte ir Latvijoje).

Mokslo ir studijų metai

1942 m. Antanas Nemeikšis pradėjo mokytis Rokiškio Juozo Tumo Vaižganto gimnazijoje. Antaną, besimokantį baigiamosiose klasėse, direktorius J. Janulionis dažnai pasiųsdavo į žemesnės klasės pravesti matematikos pamokų.

Apie šios gimnazijos puikius mokytojus labai gražiai ir objektyviai parašė Algimantas Jurgis Bučius (www.grokiskis.lt/.../juozo-tumo-vaizganto-gimnazijos-1949-m-laida... Publikavimo data: 2015.04.29).

1950 m. jis baigė šią mokyklą sidabro medaliu.

Kaip medalininkas A. Nemeikšis 1950 m. be egzaminų buvo priimtas į Kauno universitetą (KU) Elektrotechnikos fakultetą. Per visą studijų laikotarpį Antanas mokėsi vien penketais.

1955 m. jis baigė KPI su pagyrimu. Jam buvo pripažinta inžinieriaus elektromechaniko kvalifikacija ir kaip pirmūnas buvo paliktas dirbti KPI.

Darbinė karjera

1955 - 1957 m. A. Nemeikšis dirbo KPI Elektrotechnikos fakulteto "Elektros pavarų katedroje". Teko skaityti paskaitas 4 ir 5 kursų studentams iš automatinio pavarų valdymo ir elektrotermijos.

1957 m. pabaigoje Antanas išvyko į aspirantūrą SSRS MA Automatikos ir telemechanikos institute Maskvoje. Čia per 1958 m., išklausęs filosofijos, matematikos ir užsienio kalbų (vokiečių ir anglų) aspirantams privalomus kursus, išlaikė kandidatinio minimumo egzaminus. Tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių aspirantūrą 1959 m. teko nutraukti.

1959 m. vasario 12 d. jis tapo „Skaičiavimo mašinų specialaus konstravimo biuro“ (SM SKB) viršininku.

1988 m. balandžio 1 d. - Skaičiavimo technikos ir informatikos mokslinio tyrimo institutas direktoriaus pavaduotoju moksliniam darbui.

1991 m. balandžio 30 d. išėjo į pensiją.

• 

  Darbo knygelė

• 
• 

Skaičiavimo technika

1959 m. vasario 12 d. Lietuvos liaudies ūkio tarybos Prietaisų valdybos sprendimu Antanas Nemeikšis buvo paskirtas steigiamo savarankiško Skaičiavimo mašinų specialaus konstravimo biuro (SM SKB) viršininku. Rekomendavo kolega pagal aspirantūrą Laimutis Telksnys, bei pritarė LŪT pirmininko pirmasis pavaduotojas Povilas Kulvietis. Likimas lėmė būti tik pirmu SM SKB vadovu, bet ir pirmu jo darbuotoju.

Teko skubiai spręsti šiuos du strateginius uždavinius:

• nustatyti SM SKB veiklos kryptis;
• darbuotojų komplektavimo principus.

Po konsultacijų Maskvoje Radijo elektronikos komitete, Vyriausios statistikos valdybos (GLAVMEXSČIOT‘e), apsilankius Minsko elektroninių skaičiavimo mašinų gamykloje, pasitarus su Skaičiavimo Mašinų gamyklos vadovybe, bei dalyvavus Sąjunginėje konferencijoje, skirtajai matematinių ekonominių metodų ir elektroninių skaičiavimo mašinų panaudojimui buvo nustatytos šios darbo SM SKB darbų kryptys:

Pirmajame etape - atlikti Skaičiavimo Mašinų gamykloje pradėtų gaminti mechaninių perfokortinių įrenginių unifikavimą ir kuo skubiausiai sukonstruoti naują ir pakeisti morališkai pasenusį lempinį skaičiavimo įrenginį EV80-3M. Padėti Skaičiavimo mašinų gamyklai kurti sudėtingus technologinius kontrolės įrenginius.
Antrame etape - perspektyvių naujų puslaidininkinių mažų elektroninių skaičiavimo mašinų (ESM), skirtų apskaitai ir masiniams ekonominiams skaičiavimams kūrimas. SM SKB konstruojami gaminiai turi būti - pigios ir patikimos ESM , magnetinių diskų atminties įrenginiai, duomenų perkėlimo ir perdavimo į skaičiavimo mašiną įrenginiai. Kartu su naujų įrenginių perdavimu serijinei gamybai, sukurti sudėtingiausius naujus technologinius įrenginius ir technologinius procesus.

SM SKB darbuotojų komplektavimo principai
- darbuotojų pagrindą turi sudaryti vietiniai Lietuvos gyventojai;
- pirmiausia priimti žinomus jaunus inžinierius, baigusius Kauno politechnikos institutą;
- parinkti ir pasiųsti perkvalifikavimui jaunus inžinierius, mokytojus, fizikus, matematikus;
- ypatingai vertinti inžinierius, kilusius iš Lietuvos ir baigusius mokslus Maskvos ir Leningrado aukštąsias mokyklas ir inžinierius turinčius gamybinę patirtį.

Antanas Nemeikšis vadovavo SM SKB iki 1988 m. balandžio 1 d. kada jis buvo reorganizuotas į "Skaičiavimo technikos ir informatikos mokslinio tyrimo institutą" (STIMTI). Antanas buvo paskirtas šio instituto direktoriaus pavaduotoju moksliniam darbui.

STIMTI SIGMOS egzistavimimo laikotarpiu specializacija buvo: - M 500 krypties mažos ESM (atsakingas A. Nemeikšis); - magnetinių diskų atminties įrenginiai (atsakingas antrasis direktoriaus pavaduotojas mokslui Vygintas Geležiūnas).

1991 m. balandžio 30 d. Antanas Nemeikšis išėjo į pensiją.

A. Nemeikšis vadovavo šių ESM kūrimui: Rūta 110, M 5000, M5100, SM 1600. Kartu su bendradarbiais padarė du išradimus, paskelbė virš 20 straipsnių šių ESM panaudojimo, konstravimo metodikos, jų patikimumo klausimais.

Už Rūta 110 sukonstravimą ir įdiegimą 1970 m. buvo paskirta valstybinė Lietuvos Respublikos premija. Už kitas - paskirti "TSRS Liaudies ūkio laimėjimų parodos" (Maskvoje) aukso medaliai.

1976 m. liepos 18 d. Antanas Nemeikšis TSRS MA Tiksliosios mechanikos ir skaičiavimo technikos institute Maskvoje apgynė disertaciją tema "Skaičiavimo kompleksų, skirtų informacijai apdoroti, sisteminių konstravimo klausimų tyrimas", kuri buvo paruošta be tolesnės aspirantūros. Už tai jam buvo suteiktas technikos mokslų kandidato laipsnis, kuris 1993 m. kovo 17 d. Lietuvos mokslo tarybos buvo nostrifikuotas technikos mokslų daktaro laipsniu.

Visuomeninė veikla

Antano Nemeikšio pagrindinė visuomeninė veikla buvo pastovūs ryšiai su KPI Skaičiavimo technikos specialybės dėstytojų kolektyvu ir studentais. Tai buvo Lietuvos Respublikos vadovybės įpareigojimas.

Be to jo jis nuolat domėjosi ir rėmė SM SKB kraštotyros klubą „ALKAS“, kuris skatino kolektyvo darbuotojų lietuviškumą. Šis klubas organizavo K. Donelaičio krašto paminklų atstatymą, ekskursijas į įvairius LDK istorinius paminklus.

Iki 2012 m. Antanas Nemeikšis buvo Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedtuliai“ tarybos nariu.

Įvertinimai

• 1965 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio inžinieriaus vardas.
• 1970 m. Respublikinės premijos laureatas, už skaičiavimo priemonių kompleksą Rūta 110.

Pomėgiai

Antanas Nemeikšis pastoviai domėjosi Lietuvos valstybės istorijos literatūra. Atostogų metu dažnai keliaudavo po istorines Lietuvos ir LDK vietas. Pažymėtinos dvi kelionės Lietuvoje valtimi :- viena Nemunu nuo Druskininkų iki Klaipėdos ir antroji - Nėrimi, Nemunu ir Kuršių mariomis nuo Vilniaus iki Neringos ir atgal į Vilnių. Taip pat dvi kelionės automobiliu per LDK žemes nuo Vilniaus iki Juodosios jūros.

Šaltiniai

• Visuotinė lietuvių enciklopedija XVI tomas. Vilnius 2009 m.
• Skaičiavimo technikos pirmieji žingsniai Lietuvoje.- Adolfo Laimučio Telksnio straipsnis „Mokslas ir technika“ 2015 m. Nr.3.
• Algimantas Jurgis Bučius (www.grokiskis.lt/.../juozo-tumo-vaizganto-gimnazijos-1949-m-laida... Publikavimo data: 2015.04.29).
• Mus jungia Rokiškio kraštas. Vilniaus Rokiškėnai. I dalis. Vilnius 2014. Sudarė Vilniaus rokiškėnų klubas „Pragiedruliai“, 2014.

Parengta pagal iki 2016 m. įvairiuose šaltiniuose pateiktą medžiagą. Duomenys sutikslinti bendradarbiaujant su Antanu Nemeikšiu.