Antanas Radzevičius
Antanas Radzevičius | |
---|---|
| |
Gimė | 1884 m. balandžio 23 d. Vilkaičių k., Kruopių valsč., Šiaulių apskr. |
Mirė | † 1956 m. gegužės mėn. Perth Amboy, Naujojo Džersio valstija, JAV |
| |
Veikla | vargonininkas, vargonų statytojas ir chorvedys, JAV lietuvis
|
Antanas Radzevičius (1884 m. balandžio 23 d. Vilkaičių k., Kruopių valsč., Šiaulių apskr. – 1956 m. gegužės mėn. Perth Amboy, Naujojo Džersio valstija, JAV) – vargonininkas, vargonų statytojas ir chorvedys, JAV lietuvis.
Gyvenimo kelias
Muzikos pradėjo mokytis pas Kruopių miestelio vargonininką B. Burkauską (mokytojui padėdavo taisyti vargonus). Išmokęs vargonuoti, nuo 1901 m. savarankiškai vargonininkavo Garliavoje, iš kur keletą metų važinėjo į Kauną pas Juozą Naujalį gilinti žinių. Tuomet Garliavoje Szymanskio firma iš Varšuvos statė naujus vargonus, ir Antanas buvo nuolatinis darbininkas. Dar vargonininkavo Czezerske (Čečerske) ir Jiezne.
1905 m. atvykęs į JAV, iš pradžių vargonininkavo ir vadovavo chorui Šv. Petro ir Povilo lietuvių parapijoje Elizabethe, Naujojo Džersio valstija, o vėliau Newarke, Naujojo Džersio valstija. Vadovavo Šv. Cecilijos ir Vyčių 29-osios kuopos chorui, suorganizavo orkestrėlį. Su chorais statė Miko Petrausko operetes ir W. R. Herberto dramos veikalus, nemažai koncertavo, dalyvavo tautiniuose renginiuose. Dirbdamas muzikos žinias gilino pas M. Petrauską ir Damroch Music Academy New York. Kartu mokėsi ir statyti vargonus Will Harrison Organ Co, Bloamfielde, Niujorko valstija, ir American Master Organ Co, Lakeview, Niujorko valstija.
1908–1909 m. tobulinosi statyti elektroninės sistemos vargonus American Master Organ Co, Lakeview. Vėliau šį darbą pradėjo dirbti savarankiškai. 1910 m. įkūrė savo Anthony Radzewiez Pipe Organ Co, Newarke. 1911 m. lietuvių parapijai Patersone, Naujojo Džersio valstija, pastatė pirmuosius skalines sistemos vargonus.
1921 m. savo firmą Newarke išplėtė ir pavadino Radd Organ Corp vardu. Iš pradžių firmoje dirbo daug darbininkų ir turėjo pakankamai užsakymų, bet netrukus ji bankrutavo. 1923 m. įmonę atgaivino Millbury, Niujorko valstija, ir joje tvarkytis A. Radzevičiui padėjo trys jo sūnūs. Įmonė pastatė apie 100 naujų vargonų ir nemažai jų atnaujino lietuviškose bažnyčiose, bet daugiausia lenkų ir kitų tautybių bažnyčiose, mokyklose, teatruose. Jo statytų vargonų galima užtikti daugelyje JAV miestų ir miestelių. Svajota pastatyti didžiulius paskutinės technikos vargonus ir Lietuvoje, bet šį sumanymą įgyvendinti sutrukdė Antrasis pasaulinis karas.
1941 m. įmonei užsidarius, A. Radzevičius vargonininkavo ir vadovavo chorams lietuvių ir lenkų parapijose Eastone, Pensilvanijos valstija, Short Hills ir Perth Amboy parapijose. Su Newarko choru ir kaip solistas yra išleidęs plokštelių, įkalbėjęs monologų. Buvo ALRK Vargonininkų sąjungos organizatorius (1911 m.), aktyvus jos narys ir Centro valdybos ilgametis iždininkas.
Šaltinis
- Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
- Antanas Radzevičius. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas. II tomas. N-Ž. Pasaulio lietuviai. Leidinio rengimo grupė: Grupės vadovė Vilija Kneitienė, redaktoriai: dr. Antanas Balašaitis, Birutė Juodienė, Ona Pečiulienė, Danutė Rimšienė, Vytautas Spečiūnas, Birutė Žalalienė. Dalį II tomo straipsnių rengė moksliniai redaktoriai: Daiva Ancevičienė, Sakalas Janavičius, Aldona Juodvalkytė, Apolonija Kuzmickienė, †Jonė Liandzbergienė, dr. Algirdas Matulevičius, Jūratė Tamulaitienė, Jonas Varnauskas. Vietovardžius, įstaigų ir organizacijų pavadinimų rašybą leidiniui pritaikė: Rita Trakymienė jų dalį dar ir Jonas Steponaitis. Meninė redaktorė Dalia Šilainytė. Maketo dailininkas Jonas Pocius. Viršelio dailininkas Kęstutis Verseckas. Techninė redaktorė Elvyra Volkienė. Korektorės Laima Balaikienė, Danguolė Baliukynienė, Marijona Rėzienė, Rūta Šližytė. Maketavo Sigrida Šimkūnienė. Leidinį padėjo rengti Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje. Pagrindiniai rėmajai: Lietuvių fondas Čikagoje, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vilnius. 2002. 616 psl. ISBN 5-420-01513-7 (2 tomas) ISBN 5-420-01415-7 (bendras)
|