Antanas Rameikis
Antanas Rameikis | |
---|---|
| |
Gimė | 1912 m. liepos 1 d. Velaikių k. (Daugailių parapija, Zarasų raj.) |
Mirė | † 1991 m. vasario 1 d. Pakruojyje |
| |
Veikla | Kunigas, literatas, kraštotyrininkas
|
Antanas Rameikis ( 1912 m. liepos 1 d., Velaikių k., Daugailių parapija, Zarasų raj. – 1991 m. vasario 1 d. Pakruojyje. Palaidotas Pakruojo bažnyčios šventoriuje) – Kunigas, literatas, kraštotyrininkas.
Biografija
Tėvai: Norbertas Rameikis – žemdirbys valstietis, turėjo keliolika hektarų žemės, ir Emilija Špokaitė-Rameikienė. Augo aštuonių vaikų šeimoje.
1921–1925 m. mokėsi Velaikių pradžios mokykloje. Dėl tėvo ligos toliau nebesimokė, dirbo šeimos ūkyje, kiek laiko paauglystėje ir pats sunkiai sirgo.
Nuo 1933 m. A. Rameikis mokėsi savarankiškai, 1934 m. lankė Utenos valstybinę gimnaziją. 1935 m. jis įstojo į Kretingos Pranciškonų Šv. Antano kolegijos penktą klasę. Čia jis vienerius metus buvo Kretingos dekanato katalikiškų organizacijų vadovas, "Pavasario" sąjungos Kretingos rajono pirmininkas.
1938 m. spalio 12 d. prie Švietimo ministerijos Kaune jis išlaikė šešių klasių baigimo egzaminus, o 1940 m. sausio 27 d. eksternu įgijo pradžios mokyklų mokytojo-praktikanto specialybę.
1933–1940 m. A. Rameikis bendradarbiavo spaudoje, daug rašė katalikiškiems jaunimo laikraščiams ir žurnalams. Jo eilėraščius ir noveles spausdino "Pranciškonų pasaulis", "Jaunimo vadas", "Ateities spinduliai", "Pavasaris", "Liepsnos", "Žvaigždė", "Žemaičių prietelius" ir kiti leidiniai.
1940–1941 m. jis dirbo Kuronių (Kėdainių raj.) pradinėje ir Pašakščių (Utenos raj.) pradinėje mokyklose mokytoju.
1941–1945 m. A. Rameikis studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje nuo antrojo filosofinio kurso. Studijų metais jis redagavo seminarijos sienlaikraštį, buvo kelių būrelių pirmininkas ir Blaivybės draugijos narys, vadovavo klierikams literatams ir pastoralistams. 1945 m. sausio 14 d. jis buvo įšventintas subdiakonu.
1945 m. birželio 10 d. A. Rameikis buvo įšventintas kunigu. Pirmąsias Šv. Mišias jis aukojo per Šv. Antano atlaidus Daugailių (Utenos raj.) Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje.
Paskirtas 1945 m. liepos 1 d., 1945 m. vasarą porą mėnesių jis tarnavo vikaru Alantos (Molėtų raj.) bažnyčioje, paskui 1945–1946 m. daugiau kaip pusmetį buvo vikaras Vabalninke (Biržų raj.).
1946 m. birželio 17 d. A. Rameikis buvo paskirtas vikaru kooperatoriumi Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijoje ir šias pareigas ėjo 1946–1947 m. 1947 m. jis surinko ir parašė Anykščių parapijos istoriją.
Nuo 1947 m. rugpjūčio 21 d., jam pačiam prašant, A. Rameikis buvo perkeltas vikaru į Svėdasų, Anykščių raj. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią, kur tarnavo 1947–1948 m. beveik metus, kol 1948 m. gegužę buvo iškeltas. Kartu su klebonu Antanu Survila jis surinko ir parašė Svėdasų parapijos istoriją.
1948–1949 m. jis buvo Rokiškio vikaras, 1949–1950 m. – Onuškio (Rokiškio raj.) Šv. arkangelo Mykolo parapijos administratorius.
Sovietų valdžiai suėmus Rozalimo (Pakruojo raj.) kleboną Leopoldą Pratkelį, 1950 m. rugsėjo 12 d. A. Rameikis buvo paskirtas Rozalimo Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos administratoriumi, kartu 1950–1951 m. aptarnavo ir Klovainių (Pakruojo raj.) Švč. Trejybės parapiją.
Paskirtas 1951 m. rugpjūčio 28 d., 1951–1958 m. A. Rameikis buvo Daujėnų (Pasvalio raj.) Švč. Jėzaus Vardo parapijos administratorius.
Silpstant sveikatai, 1957 m. pabaigoje jis atsisakė parapijų administravimo pareigų ir 1958 m. nuo sausio iki birželio buvo vikaras Krekenavoje (Panevėžio raj.), o nuo 1958 m. birželio 20 d. persikėlė į Panevėžį ir 1958–1963 m. buvo Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vikaras, 1963–1970 m. – šios bažnyčios altarista. 1970–1973 m. jis buvo altarista Kupiškyje, 1973–1976 m. – Pasvalyje, 1976–1986 m. – Ramygaloje (Panevėžio raj.).
1986 m. rugsėjo 8 d. paskirtas Pakruojo bažnyčios altarista, ten jis praleido likusį gyvenimą.
A. Rameikis iki senatvės rašė eiles, paskutiniais gyvenimo metais jo literatūrinė kūryba buvo spausdinama Pakruojo ir Kupiškio rajonų laikraščiuose, daug jos liko rankraščiuose.
Amžininkų atmintyje jis išliko kaip iškalbingas ir uolus dvasininkas.
Mirė 1991 m. vasario 1 d. Pakruojyje. Palaidotas Pakruojo bažnyčios šventoriuje. Kapą ženklina šlifuoto tamsaus akmens paminklas-kryžius su ovalia portretine nuotrauka ir įrašais postamente: "Kun. Antanas / Rameikis / 1912–1991" ir "Vienybėje su Dievu / aš ilsiuosi ramybėje".
Šaltiniai
Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |