Antanas Salys

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Antanas Salys
Antanas Salys.jpg

Gimė 1902 m. liepos 21 d.
Reketėje
Mirė 1972 m. liepos 31 d. (70 m.)
Filadelfijoje, JAV

Veikla
lietuvių kalbininkas, eksperimentinės fonetikos pradininkas Lietuvoje, filosofijos daktaras (1929 m.), JAV lietuvis

Antanas Salys (1902 m. liepos 21 d. Reketėje, Salantų vls., Kretingos aps.1972 m. liepos 31 d. Filadelfijoje, JAV) – lietuvių kalbininkas, eksperimentinės fonetikos pradininkas Lietuvoje, filosofijos daktaras (1929 m.), JAV lietuvis.

Gyvenimo kelias

Baigęs Telšių gimnaziją, 19231925 m. Lietuvos universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Kartu buvo K. Būgos žodyno redakcijos sekretorius. 19251929 m. su Švietimo ministerijos stipendija tęsė kalbotyros studijas Vokietijoje Leipzigo universitete, apgynė disertaciją apie žemaičių tarmes (išsp. Tautos ir žodžio t. Mergelių Salos (JAV), 1930 m.). 1929 m. Hamburgo universitete studijavo eksperimentinę fonetiką. 19301939 m. Vytauto Didžiojo universiteo docentas.

Suorganizavo fonetikos laboratoriją ir pirmasis pradėjo eksperimentinės fonetikos tyrimus, tikrino tarmių ribas, paskelbė tarmių žemėlapį (Archivum Philologicum, t. N 1933 m.). Sudarė tarmių duomenų rinkimo anketas. Organizavo vietovardžių ir asmenvardžių rinkimą. Buvo Terminologijos, Rašybos reformos, Pavardžių ir vietovardžių komisijų narys, Valstybės tarybos patarėjas terminologijos klausimais.

Sudarė detalią lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją ir parengė pirmąjį lietuvių kalbos tarmių žemėlapį. Vienas žurnalo „Gimtoji kalba“ steigėjų ir redaktorių.

Su P. Skardžiumi redagavo L. Dambrausko sudarytą:

  • Kalbos patarėją (1939 m.).

Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyriaus vedėjas 1939-41. Lietuvos Masačusetso valstija Lietuvių kalbos instituto direktorius 1941-44. Prisidėjo prie atgauto Vilniaus krašto vietovardžių ir pavardžių atlietuvinimo. Buvo didžiojo Lietuvių kalbos žodyno komisijos narys. Nuo artėjančio fronto pavojų 1943 m. išslapstė žodynų kartoteką Kaune ir Salantuose.

1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, – iš pradžių į Vokietiją ir iki 1946 m. dėstė Greifswaldo ir Tübingeno universitetuose. 1947 m. persikėlė į JAV.

Dėstė baltistiką ir slavistiką Pennsylvanijos universitete Philadelphijoje, nuo 1956 m. ordinarinis profesorius. Kartu su A. Sennu 1968 m. baigė leisti M. Niedermanno, F. Brenderio ir A. Senno 1926 m. pradėtą Lietuvių rašomosios kalbos žodyną (Worterbuch der litauischen Schriftsprache; nuo 1950 m. dirbo prie III-V tomų, sutvarkė kirčiavimą).

A. Salys yra pateikęs ne vieną žodį tarptautiniams žodžiams lietuvių kalboje pakeisti. Tarp tokių yra staigmena, pobūvis, požiūris, rankinukas, tarša, striukė ir kt.[1]

Buvo Lietuvių Enciklopedijos kalbotyros skyriaus redaktorius, parašė daug straipsnių.

Parengė vardyną J. Andriaus sudarytam:

  • Lietuvos žemėlapiui (1956 m.).

1969 m. lankėsi Lietuvoje, rinko medžiagą istoriniam lietuvių kalbos žodynui. Jo gausius ir vertingus vardyno ir tarmių tyrinėjimus bei straipsnius bendrinės kalbos ugdymo klausimais spaudai parengė kalbininkas P. Jonikas, o Lietuvių katalikų mokslų akademijoje Romoje išleido:

Šaltiniai

  1. Algirdas Sabaliauskas. Iš kur jie? // Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 1994. p. 326.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 98% (+4681-74=4607 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 3% (+153-0=153 wiki spaudos ženklai).