Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Antanas Stancevičius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Antanas Stancevičius
Stancevicius 2004.jpg

Gimė 1920 m. sausio 8 d.
Lomių kaime, Batakių valsč..
Mirė 2007 m. rugpjūčio 24 d. (87 m.)
Kaune

Veikla
profesorius, habilituotas daktaras, LŽŪU garbės daktaras.

Antanas Stancevičius (1920 m. sausio 8 d. Lomių kaime, Batakių valsč. Tauragės aps. – 2007 m. rugpjūčio 24 d. Kaune) – agronomas botanikas, biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos žemės ūkio universiteto garbės daktaras, Žemdirbystės katedros profesorius emeritas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas ir garbės pirmininkas.

Biografija

Sulaukęs penkerių metų neteko motinos, po pusantrų metų neteko ir tėvo. Augo tėvo ir motinos giminių globojamas. Mokėsi Raseinių valstybinėje gimnazijoje. 1943 m. baigė Žemės ūkio akademiją Dotnuvoje.

1941 m. pradėjo dirbti Dotnuvos bandymų stotyje. Po metų, pabaigęs klausyti akademijos kursą, perėjo į Augalų apsaugos stotį asistento pareigoms. 1943 m. birželio mėn. po vedybų su Natalija Dumbliauskaite dėl šeimyninių aplinkybių pakeitė darbą – perėjo iš mokslo srities į gamybą. Buvo priimtas į Tabako auginimo centrą Agronomijos skyriaus vedėju. Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą iš pradžių dirbo Alytaus aps. žemės ūkio skyriuje, vėliau Alytaus tarybinių ūkių grupėje vyr. agronomu, o nuo 1944 m. spalio 1 d. – Aniškio tarybinio ūkio direktoriumi.

Prof. A.Stancevičiaus pedagoginė ir mokslinė veikla prasidėjo 1946 metais Lietuvos žemės ūkio akademijos (dabar universiteto) Botanikos katedroje. Čia jis pradėjo laukų augalijos tyrimus. 1958 m. apgynė žemės ūkio mokslų kandidato (daktaro) disertaciją „Lietuvos pasėlių augalija, jos reikšmė agronominei dirvožemio charakteristikai“. Šis darbas – tai naujos mokslo šakos Lietuvoje – agrofitocenologijos pamatas.

Būdamas Žemdirbystės katedros vedėju 1962–1992 m. (su penkerių metų pertrauka) profesorius sumaniai vadovavo katedros mokslinei veiklai. Jam vadovaujant parengtos ir apgintos dvidešimt penkios daktaro disertacijos.

Profesoriaus mokslinę veiklą gerai atspindi jo spausdinti darbai. Jis parašė dešimtis knygų, apie kelis šimtus mokslinių, metodinių ir populiarių straipsnių. Kaip autorius ir konsultantas dalyvavo ruošiant visas iki šiol Lietuvoje leistas bendrąsias enciklopedijas. Už indėlį rengiant leidinį „Lietuvos TSR flora“ A. Stancevičius kartu su kitais 1965 m. buvo apdovanotas Valstybine premija.

1958–1975 m. vadovaudamas studentų mokslinei draugijai aktyviai skiepijo jaunimui mokslinio darbo pagrindus. Ilgą laiką buvo Lietuvos žemdirbystės, Botanikos institutų, Lietuvos žemės ūkio akademijos (universiteto) tarybų nariu. Prasidėjus Lietuvos atgimimui 1989–1992 m. buvo pirmasis išrinktas šios aukštosios mokyklos tarybos pirmininku. Nuo 1991 m. – Lietuvos mokslo tarybos narys. Jis daugelį metų buvo žurnalo „Žemės ūkis“ redakcinės kolegijos nariu, tarybos nariu.

1991 m. kartu su kitais prof. A.Stancevičius atkūrė tarpukario Lietuvoje garsėjusią ūkininkų savivaldos instituciją – Žemės ūkio rūmus. Nuo 1991 iki 2000 m. jis buvo Žemės ūkio rūmų pirmininkas. Jam pirmininkaujant Žemės ūkio rūmai pavirto autoritetinga žemdirbių savivaldos organizacija, atstovaujančia visiems šalies žemdirbiams, ginančia jų interesus ir skatinančia žemės ūkio pažangą. Žemės ūkio rūmų suvažiavime 2000 m. buvo išrinktas Žemės ūkio rūmų garbės pirmininku.

Buvo aktyvus Lietuvos agronomų sąjungos valdybos narys, Lietuvos herbologų draugijos pirmininkas, tarptautinių mokslo draugijų EWRS ir ISTRO narys, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos pirmininkas.

1994 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos žemės ūkio akademijos (Universiteto) taryba suteikė prof. Antanui Stancevičiui Garbės daktaro vardą, 1997 m. jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu, 2005 m. apdovanotas „Lietuvos kaimo spindulio“ prizu.

Bibliografija


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: