Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Antanas Svirskis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Antanas Svirskis
Antanas Svirskis svirsk 30.tif
Antanas Svirskis 1967 m.

Gimė 1938 m. lapkričio 13 d.
Radviliškis

Sutuoktinis(-ė)
Aldona Ona Svirskienė
  • 1943 m. lapkričio 25 d. Kaunas
Vaikai
  • Darius Svirskis
  • 1968 gegužės 29 d., Dotnuva – Akademija

  • Ieva Svirskytė
  • 1976 m. gegužės 6 d., Dotnuva – Akademija

Veikla
mokslinė, visuomeninė
Sritis žemės ūkis, agronomija, Kėdainių rajonas
Pareigos
  • 1965-1967 LŽI Selekcijos skyriaus agronomas-sėklininkystės specialistas

  • 1967-1968 LŽI Jaunesnysis mokslinis bendradarbis

  • 1968-1973 LŽI Vyresnysis mokslinis bendradarbis

  • 1973-1993 LŽI Selekcijos centro Ankštinių žolių laboratorijos vedėjas

  • 1993-1995 LŽI vadovaujantis mokslo darbuotojas

  • 1996-2004 LŽI Žolių selekcijos skyriaus vedėjas

  • 1998-2005 LŽI vyriausias mokslo darbuotojas

  • 2005-2008 LŽI darbuotojas, dirbantis pagal autorinę sutartį

Išsilavinimas
  • 1951-1953 Karčiamų septynmetė mokykla, moksleivis

  • 1957-1961 Sodininkystės-daržininkystės technikumas, studentas

  • 1961-1967 Lietuvos žemės ūkio akademija Agronomijos fakultetas, studentas

aspirantas


  • 1967-1972 LŽI, Lietuvos žemės ūkio akademija Agronomijos fakultetas,

aspirantas


Kvalifikacija
  • 1973 Žemės ūkio mokslų (agronomijos daktaras) kandidatas

  • 1995 Žemės ūkio mokslų daktaras (agrarinių mokslų habilituotas daktaras)


Žinomas už ...

Antanas Svirskis (g. 1938 m. lapkrčio 13 d. Radviliškyje) - agronomas, habilituotas agrarinių mokslų daktaras, profesorius, visuomenės veikėjas.

Turinys

Kilmė ir šeima

TėvaiAdolfas Svirskis, Juozapo (2004 m. vasario 2 d. Grauželiuose, Pandėlio valsč., Rokiškio apskr. – 1991 m. kovo 11 d. Radviliškyje), puskarininkis. 1941- 1947 m. ūkininkavo, o nuo 1948 - kolūkietis.
Birutė Elena Svirskienė (iki 1932.09.16 Vaičiūnaitė, 1913 m. birželio 16 d. – 1957 m. liepos 27 d. Radviliškyje), namų šeimininkė.

Broliai — Sigitas Juozapas Svirskis (1934 m. liepos 18 d. Radviliškyje – 2005 m. lapkričio 29 d. Šiauliuose), ilgametis Šilutės ir Šiaulių vandens ūkio projektavimo filialų direktorius, Lietuvos nusipelnęs melioratorius; — Benjaminas Svirskis (g. 1941 m. kovo 31 d. Radviliškyje), jūreivis, mechanikas. 1965 m. baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą, mechanikas. Dirbo žvejybiniame laivyne Biržų linų fabrike, pieninėje ir alaus gamykloje mechaniku; — Adolfas Svirskis (g. 1942 rugpjūtčio 19 d. Radviliškyje), 1972 m. baigė Panevėžio hidromelioracijos technikumą ir dirbo Šiaulių ir Panevėžio rajonų įstaigose ir ūkiuose hidromelioracijos darbus.
Sesuo (iš antros santuokos) — Birutė Svirskytė (Vanagienė, g. 1961 m. gruodžio 31 d. Radviliškyje). 1982 m. baigė Šiaulių medicinos mokyklą 13 metų dirbo Vilniaus gimdymo namuose, vėliau ūkininkauja Tėviškėje.

ŽmonaAldona Ona Svirskienė (iki 1966 m. gruodžio 3 d. Tadauskaitė, g. 1943 m. lapkričio 25 d. Kaune), mikrobiologė (VU, 1961–1966), mokslo darbuotoja (Lietuvos žemdirbystės institutas, 1966–2004).
Vaikai — Darius Svirskis (g. 1968 m. gegužės 29 d. Dotnuva – Akademija), ichtiologas (VU, 1991–1996), UAB „Išlaužo žuvis“ direktorius; — Ieva Svirskytė (g.1976 gegužės 6 d., Dotnuva–Akademija, nuo 2003 m. birželio 10 d. Dovydėnienė), anglistė (VPU, 2004–2009), Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje direktoriaus padėjėja.

Mokslo keliu

Karo metai Antanui prabėgo Arimaičių kaime, kur tėvai sunkiai, bet gana sėkmingai ūkininkavo. 1945 m. rusai subombardavo Radviliškio bažnyčią ir šalia buvusius senelės namus. Dabar ant jų griuvėsių pastatyti Kultūros namai.

1946 m. Antanas pradėjo lankyti Radviliškio raj. Avietinės pradinę mokyklą, ją baigė penketais, tačiau beveik nemokėjo rašyti ir skaityti. Stigo vadovėlių, sąsiuvinių, netoli mokyklos Linkaičiuose buvo sovietų karinis dalinys. Jauni kariškiai buvo dažni vienišos mokytojos svečiai ir mokinius vietoj pamokų, visų džiaugsmui, paleisdavo žaisti į netoli buvusį gražų mišką.

1951-1953 m. mokėsi Radviliškio raj. Karčiamų septynmetėje mokykloje, kurią baigė tik gerais pažymiais. Toliau mokytis nebuvo nei sąlygų, nei didelio noro. Tuo metu tarp kaimo vaikų buvo labai populiari kilnojamojo kino mechaniko specialybė. Todėl pavyko įtikinti tėvus, kad vertėtų pabandyti ją įsigyti.

1955-1956 m. mokslas Respublikinė kino mechanikų mokykloje Kaune. Po jos buvo paskirtas dirbti į Pakruojo raj. Kultūros skyrių kilnojamojo kino mechaniku. Mokykloje įsigytos ir vairuotojo teises. Važinėjant po viso rajono kaimus, išeita pirma savarankiško gyvenimo mokykla. Daug kur nebuvo elektros, todėl teko vežiotis ir kilnojamąją elektros stotelę. Iš kaimo į kaimą aparatūrą ir mechanikus vežiodavo arkliniu transportu - ratais ar rogėmis. Apnakvindydavo pas gerus žmones. Beveik po kiekvieno kino seanso būdavo šokiai, muzika – plokštelių.

Pakruojyje, Upės gatvėje pas senutes Antanas nuomavosi sau kambarėlį. Kiekvieną pirmadienį dviračiu (apie 30 km) grįždavo į tėviškę, o antradienį – vėl į darbą. Maitinimasis buvo daugiausia kilkių konservais ir formine duona.

Su pavydu jis žiūrėjo į to meto jaunus kolūkių specialistus, mokytojus ir mąstė: negi visą gyvenimą taip ir teks klajoti kaip čigonui. Negi nieko daugiau jis nevertas?

Slapčia suplanavo stoti į Kauno I. Mičiurino sodininkystės ir daržininkystės technikumą Aukštojoje Fredoje. Gavęs pirmąsias gyvenime atostogas, nuvežė ten dokumentus. Tuo metu staiga mirė Antano mama. Po laidotuvių, kitą dieną, teko vykti į Kauną ir laikyti egzaminus. Pavyko susikaupti ir patekti į technikumą.

Puikūs technikumo dėstytojai, gera mokymo bazė ir tvarka daug prisidėjo prie Antano išgyvenimo ir sėkmingo mokymosi. Buvo daug praktinių darbų: Sodino, skiepijo medelius, ravėjo, dirbo šiltnamiuose ir soduose. Be to, buvo nuostabi valgykla, kur už 35 kapeikas galėjo gan sočiai ir skaniai pavalgyti pietus. Neblogą savijautą palaikė ir tai, kad visi to meto moksleiviai buvo vienodai neturtingi, labai draugiški ir nesijautė antraeiliais nuskriaustais vaikais. Atstovaudamas technikumui, dalyvaudavo bėgimo varžybose, žaidė stalo tenisą, krepšinį, tinklinį ir buvo šokių ratelio narys. Nuostabi buvo ir grupės auklėtoja A. Matkaitienė.

Antanas sugebėjo vienas iš nedaugelio nestoti į komjaunimą, o trejus metus vadovauti moksleivių profsąjungai. Technikumą jis baigė su pagyrimu ir įgijo teisę be egzaminų stoti į LŽŪA.

Studijų metai

1961 m. rudenį Antanas Svirskis buvo priimtas Į LŽŪA Agronomijos fakultetą. Kubos krizė, mažas pokario gimstamumas buvo pretekstas panaikinti karines katedras kai kuriose aukštosiose mokyklose. Todėl, kaip ir daugeliui to meto studentų, lapkričio 13 d. teko pradėti privalomą karinę tarnybą. Taip jis atsidūrė Karaliaučiaus srityje, Mamonove, karinėje jūrininkų mokykloje. Baigęs vairininkų-signalizuotojų 6 mėnesių kursus, buvo paliktas dėstytoju toje pat mokykloje. Joje žiemą po 5–6 valandas teko mokyti naujokus, o vasarą atlikti su jais praktiką įvairiuose laivuose, ir taip beveik visus 4 metus.

Po pirmųjų metų, rudenį, sužinojęs, kada LŽŪA vyksta neakivaizdininkų sesija, Antanas pasiprašė atostogų. Atvykus į LŽŪA, pavyko pereiti į neakivaizdinį skyrių ir dalyvauti rudens sesijoje. Toliau kasmet atėjus sesijos metui, rudenį jam buvo išrašoma komandiruotė į Kauną, neva nupirkti sportinio inventoriaus. Grįžus, kapitonas spausdavo ranką, komandiruotę sudraskydavo ir išmesdavo į šiukšliadėžę. Tokį vadų palankumą įgijo ne tik už gerą tarnybą, bet ir todėl, kad kaip diplomuotas sodininkas padėdavo prižiūrėti buvusių vokiečių karininkų kolektyvinį sodą ir bityną. Tokiu būdu per 4 metus pavyko baigti tris kursus.

Per vieną sesiją pavykdavo gauti užduotis ir įskaitas net už dvi sesijas. Mokytis ir rašyti kursinius tekdavo laisvalaikiu kambariuose ar kajutėse, kur greta gyveno 10–20 jūreivių, kurie lošdavo domino, pasakojo anekdotus ar grodavo. Prie sėkmės prisidėjo ir tai, kad vos ne pusė to meto šauktinių jūreivių buvo studentai iš įvairių aukštųjų mokyklų. Tarp jų buvo gabių fizikų, chemikų ir matematikų, kurie paprašius geranoriškai padėdavo ir patardavo. Kaip ir kitiems armijoje teko atlaikyti ypatingojo skyriaus pokalbius, atsisakant bendradarbiavimo. Dvejus metus jis buvo jūrinės daugiakovės komandos narys o 1963 m. 5 km. Baltijos laivyno bėgimo krose užėmė antrą vietą.

Mokslinė veikla

1965 m. rudenį grįžęs iš laivyno A. Svirskis grįždamas pro Dotnuvą į tėviškę, užsuko į Lietuvos žemdirbystės institutą, kur teko apsilankyti mokantis technikume. Sutapo, kad kaip tik tą dieną iš darbo išėjo agronomė-sėklininkystės specialistė A. Levanienė. To meto LŽI vadovai A. Būdvytis ir H. Černiauskas priėmė Antaną dirbti sakydami: „Gal prigysi“.

Pateko jis į „Žolių selekcijos skyrių“ agronomu sėklininku, kuriame išdirbo daugiau kaip 40 metų: nuo agronomo sėklininko iki vyriausiojo mokslo darbuotojo, skyriaus vedėjo, nuo aspiranto iki habilituoto daktaro ir profesoriaus.

Pradėjus dirbti Dotnuvoje, per metus pavyko baigti likusius 2 kursus LŽŪA ir 1967 m. apginti diplominį darbą, įgyjant mokslinio agronomo diplomą. Diplominio darbo vadovas buvo garsus selekcininkas prof. J. Bulavas.

Antanui Svirskiui buvo įteiktas 10 000-tasis LŽŪA agronomo diplomas.

Tuo metu institutas buvo palyginti nedidelis. Jam vadovavo garsūs to meto plataus akiračio agronomai P. Vasinauskas, A. Būdvytis, A. Onaitis ir daugelis kitų, kuriems rūpėjo Lietuvos žemės ūkis ir jo mokslas ir kiekvienas mokslo darbuotojas nuolat buvo jų akiratyje.

Žolių selekcijos skyriuje (vedėjas dr. H. Černiauskas) dirbo darbštūs ir patyrę selekcininkai J. Pivoriūnas, S. Virbickienė ir J. Židonytė, sąžiningi darbininkai, laborantės. Darbas pradžioje buvo mažai mechanizuotas ir sunkus. Bandymus pjaudavo dalgiais ir nešdavo sverti ant svarstyklių ar su bezmėnu. Bandymų laukelių tarpueilius purendavo arkliniais purentuvais. Čia nepamainomas darbininkas buvo šviesaus atminimo J. Balandis.

Mokslo interesai

Atėjęs dirbti į „Žolių selekcijos skyrių“ Antanas pateko į „Ankštinių žolių grupę“, kur teko dirbti su visomis daugiamečių ankštinių žolių rūšimis. Įkūrus Dotnuvoje 1973 m. „Pašarinių kultūrų selekcijos centrą“, jis tapo „Ankštinių žolių laboratorijos“ vedėju. Šiose pareigose išdirbta 20 metų.

Svarbiausias to meto žolių selekcijos uždavinys buvo sukurti raudonųjų dobilų veisles, atsparias dobilų vėžiui ir šaknų puviniams, o liucernų – veisles, gerai mezgančias sėklas mūsų regiono agroklimato sąlygomis. Daug padirbėta tiriant ir selekcionuojant labai perspektyvias netradicines augalų rūšis: burnočius, soras, sojas, grikius ir kita.

Per 40 metų vienam ir su bendraautoriais Antanui Svirskiui pavyko sukurti šias vertingas augalų veisles:
♦ raudonųjų dobilų – ‘Vėlyviai’, ‘Vyliai’, ‘Arimaičiai’, ‘Sadūnai’ ir ‘Radviliai’; liucernų – ‘Žydrūnė’, ‘Birutė’, ‘Malvina’ ir ‘Antanė’;
♦ baltųjų dobilų – ‘Atoliai’ ir ‘Sūduviai’;
♦ grikių – ‘Vokiai’;
♦ burnočių – ‘Raudonukai’, ‘Rausvukai’ ir ‘Geltonukai’;
♦ tikrųjų sorų – ‘Rudės’. Tyrimams į Valstybinį augalų veislių tyrimų centrą buvo paruoštos po 2 naujas burnočių, sorų ir italinių šeryčių veisles. Išaugintas pakankamas visų šių veislių pradinės sėklinės medžiagos kiekis.

1967 m. Antanui pavyko susirasti nuostabų disertacinio darbo vadovą – daugiamečių žolių ligų specialistą daktarą M. Strukčinską iš Botanikos instituto, kuris prieš tai daug metų buvo dirbęs Dotnuvoje. Jis ėmėsi vadovauti jo mokslinei veiklai.

19671972 m. Antanas Svirskis buvo LŽI neakivaizdinis aspirantas ir 1972 m. gruodžio 19 d. LŽŪA taryboje sėkmingai apgynė disertacinį darbą „Raudonųjų dobilų ir liucernos selekcinės medžiagos, atsparios fuzariozei ir dobilų vėžiui, atranka“, už kurį jam buvo suteiktas žemės ūkio mokslų kandidato laipsnis (VAK sprendimą patvirtino 1973 m. birželio 16 d.). Lietuvos mokslo taryba 1993 m. balandžio 16 d. disertaciją nostrifikavo ir suteikė agrarinių mokslų daktaro laipsnį.

1995 m. rugsėjo 28 d. LŽI jis apgynė habilitacinį darbą „Svarbiausių daugiamečių ankštinių žolių rūšių derlingumo didinimas selekcija“, už kurį buvo suteiktas Agrarinių mokslų (agronomijos) habilituoto daktaro vardas.

Liucernų veislė ‘Žydrūnė’ buvo pripažinta viena geriausių liucernų veislių buv. Sovietų Sąjungoje. Už jos sukūrimą A. Svirskis 1985 m. buvo apdovanotas VLŪP aukso medaliu ir prof. D. Rudzinsko premija.

Padedant patyrusiems selekcininkams J. Pivoriūnui, S. Virbickienei ir darbo vadovui M. Strukčinskui bei daugeliui techninių darbuotojų ir laborantų, pavyko sukurti sėklingas ir derlingas liucernų veisles ‘Žydrūnė’, ‘Birutė’, ‘Malvina’ ir ‘Antanė’, atsparias ir nebijančias atsėliavimo raudonųjų dobilų veisles ‘Arimaičiai’, ‘Sadūnai’ bei ‘Radviliai’, kurios buvo įtrauktos į ES veislių katalogą.

Kvalifikacijos tobulinimas

  • 1978 m. su pagyrimu baigti 11 mėn. anglų kalbos kursai Maskvos Timiriazevo akademijoje.
  • 1991 ir 1992 m. - dvi stažuotės Švedijoje žemės ūkio ekologijos srityje po 1,5 mėn.
  • 1995 m. - stažuotė Olandijoje žemės ūkio ekologijos srityje 2.5 mėn.
  • 1996 m. - KRAV (Švedija) kursai ir gautas tarptautinis ekologinės žemdirbystės ekologinių ūkių inspektoriaus sertifikatas
  • 2003 m. - ekologinės žemdirbystės patarėjų kursai Šveicarijoje
  • 2005 m. - ekologinės žemdirbystės patarėjų kursai Vokietijoje

Akademinė veikla

Dirbdamas LŽI Antanas Svirskis įsitraukė į pedagogonę veiklą: nuo 1973 m. nuolatiniuose žemės ūkio specialistų pasitobulinimo kursuose Dotnuvoje jam buvo pavesta skaityti paskaitas gamtosaugos klausimais.

1996 m. jis pradėjo dirbti docentu antraeilėse pareigose Šiaulių universitete Gamtos didaktikos ir Elektros inžinerijos katedrose, kur skaitė paskaitas įvairių disciplinų tematika.

2002 m. jis tapo Šiaulių universiteto einančiu profesoriaus pareigas Gamtos didaktikos ir Elektros inžinerijos katedrose, kur skaitė žemiau išvardintų kursų tematika.

2005 m. jam Šiaulių universitete buvo suteiktas profesoriaus pedagoginio mokslo vardas.

Dėstyti kursai

  • floristika
  • lauko bandymų metodika
  • socialinė holistinė gamtos reiškinių samprata
  • meteorologija ir klimatologija
  • augalų genetika
  • selekcija
  • energetikos ir gamtosaugos problemos

Visuomeninė ir ekspertinė veikla

LŽI mokslinės Tarybos narys (iki 2004 m.).

„Tatulos“ tikslinės programos vadovas ir fondo narys, Ekologinės žemdirbystės asociacijos „Gaja“ tarybos, Lietuvos žemės ir miškų ūkio visuomeninės ekspertų kolegijos, Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos ir Švedijos draugijos, Genetikų-selekcininkų, sambūrio „Patirtis“ narys.

IFOAM ES grupės narys-ekspertas Lietuvai, ES Komisijos tarptautinio projekto „Agrofenologija“ vykdytojas. Įvairiuose kursuose ir seminaruose perskaitė per 300 paskaitų.

Be tiesioginio darbo, Antanas turėjo visas galimybes dalyvauti šalies, rajono, instituto ir jo eksperimentinio ūkio visuomeniniame gyvenime (40 metų dalyvauta saviveikloje: grota dūdų orkestre, šokta pramoginiai šokiai, dainuota etnografiniame ansamblyje "Seklyčia" ir beveik tiek pat metų paskirta gamtosaugai).

Instituto vadovybė sudarė visas sąlygas dalyvauti įvairiuose seminaruose, konferencijose ir pasitarimuose bei varžybose. Nuolatiniuose žems ūkio specialistų pasitobulinimo kursuose Dotnuvoje jis daug metų skaitė paskaitas gamtosaugos klausimais. Todėl turėjo galimybę formuoti daugelio šalies ūkių vadovų, agronomų ir brigadininkų gamtosauginį požiūrį ir augti kaip gamtosaugininkas pats.

Atgimimo laikotarpiu nuo pat pradžių aktyviai jis įsijungė į Sąjūdžio veiklą. Buvau išrinktas į Kėdainių rajono Sąjūdžio tarybą, rūpinosi žemės ūkio klausimais ir kiekvieną savaitę gabeno daugybę informacinių leidinių Akademijos gyventojams. Tris kartus buvo renkamas į Kėdainių rajono tarybą (1990-2001 m.).

Daug metų buvo renkamas instituto tarybos ir metodinių komisijų nariu. Buvo vienas iš ekologinės žemdirbystės kūrėjų ir puoselėtojų Lietuvoje.

Įvertinimai

  • 1976 m. VLŪP aukso medalis ir prof. D. Rudzinsko premija už liucernų veislės ‘Žydrūnė’ sukūrimą
  • 2008 m. LŽI išledo monografją apie Antano ir Aldonos Svirskų gyveimą ir mokslinę veiklą
  • 2008 m. akad. J. Kriščiūno premija už įvairių augalų rūšių veislių sukūrimą

Pomėgiai

Pomėgiai, saviveikla, žvejyba, sodininkystė, grybavimas, ekologija.

Bibliografija

200 mokslinių ir apie 250 mokslo populiarinimo straipsnių (70 po bibliografijos paskelbimo).

Chronologinė Antano Svirskio mokslinių darbų rodyklė

Nuorodos, šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: