Antanas Tamošaitis (1894)
- Kitos reikšmės – Antanas Tamošaitis .
Antanas Tamošaitis | |
---|---|
| |
Gimė | 1894 m. rugpjūčio 18 d. Smukučiai, Jurbarko valsčius, Raseinių apskritis, Rusijos imperija |
Mirė | † 1940 m. Kaune |
Lietuvos Respublikos Seimo atstovas | |
| |
Veikla | Lietuvos pedagogas, teisininkas, politinis bei visuomenės veikėjas
|
| |
Alma mater | Lietuvos universitetas |
Antanas Tamošaitis (g. 1894 m. rugpjūčio 18 d. Smukučiai, Jurbarko valsčius, Raseinių apskritis, Rusijos imperija – 1940 m. pabaigoje, Kaunas) – Lietuvos pedagogas, teisininkas, politinis bei visuomenės veikėjas.
Išsilavinimas
Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, 1912 m. baigė Tauragės keturklasę mokyklą, 1913–1915 m. mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune. 1916 m. Kaune baigė vokiečių įsteigtus pedagoginius kursus. 1921 m. eksternu išlaikė brandos atestato egzaminus. 1925 m. baigė Lietuvos universiteto Teisės fakultetą. Gavęs Švietimo ministerijos stipendiją, žinias gilino Vienos ir Paryžiaus universitetuose. 1928 m. Kaune apgynė disertaciją „Istorinė teisės mokykla Vokietijoje“, teisės mokslų daktaras.
Veikla
1915 m. Jurbarko pradžios mokyklos vedėjas, Čedasų pradžios mokyklos mokytojas, nuo 1919 m. – Zarasų apskrities pradinių mokyklų inspektorius.
1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos valstiečių sąjungos frakcijai, įėjusiai į Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos ir Lietuvos valstiečių sąjungos bloką. [1]
Be to, nuo 1921 m. Kauno žydų realinės gimnazijos, Lietuvos profesinės sąjungos suaugusiųjų gimnazijos mokytojas. Nuo 1928 m. prisiekusiojo advokato padėjėjas, advokatas Jurbarke. Nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, nuo 1939 m. docentas.
1939 m. lapkričio 21 d. – 1940 m. birželio 17 d. XXI Antano Merkio ministrų kabineto teisingumo ministras. 1940 m. birželio 14-15 paskutiniame posėdyje Prezidentūroje ragino pareikšti protestą dėl TSRS ultimatumo.
Bendradarbiavo laikraščiuose „Lietuvos ūkininkas“, „Lietuvos žinios“, rašė teisės klausimais, išvertė veikalą P. F. Girardo veikalą „Romėnų teisė“ (2 dalys). Kartu su J. Kairiu išvertė Senovės Rytų teisės paminklą – Hamurabio teisyną.
1940 m. liepos 11 d. tarybų valdžios suimtas, kalintas Kaune. Nukankintas 1940 m. pabaigoje Kauno kalėjime. Kitais duomenimis, išvežtas į kalėjimą Maskvoje, kur ir mirė.[2]
Literatūra
- Tamošaitis Antanas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 62.
- Tamošaitis Antanas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1964, t. 30, p. 321–322.
- Tamošaitis M., Tamošaitis Antanas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 390–393.
Šaltiniai
- ↑ Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas
- ↑ Anušauskas A., Sviderskytė G. XX amžiaus slaptieji archyvai. Versus Aureus – Vilnius, 2008. 31 p.
|