Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Christian cross.svg
Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia
Anyksciai church.jpg
Religija Krikščionys → Katalikai
Vyskupija Panevėžio vyskupija
Dekanatas Anykščių katalikų dekanatas
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta 1909 m.

Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia
55°31′27″N 25°06′02″E / 55.5243°N 25.1006°E / 55.5243; 25.1006 (Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia)Koordinatės: 55°31′27″N 25°06′02″E / 55.5243°N 25.1006°E / 55.5243; 25.1006 (Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia)
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Anykščių rajono savivaldybė
Seniūnija: Anykščių seniūnija
Gyvenvietė: Anykščiai
Adresas Vilniaus g. 8

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia stovi Anykščiuose. Tai aukščiausia bažnyčia Lietuvoje (79 m aukščio bokštai, iki I pasaulinio karo buvo 84 m).

Turinys

Istorija

Pirmąją bažnyčią pastatydino 14421452 m. Anykščių dvarininkas Radvila Astikaitis. Anykščių klebonas 1500 m. bylinėjosi su dvaro vietininku dėl dešimtinės iš Kavarsko dvaro. 1507 m. nustatytos klebono žemės ribos. XVI a. viduryje Anykščių bažnyčia buvo viena turtingiausių Vilniaus vyskupijoje. Klebonijos valdose būta 100 kiemų. Per 1566 m. miestelio gaisrą bažnyčia sudegė, netrukus atstatyta.

1671 m. vėl sudegė, iki 1677 m. atstatyta. Anykščių klebonijai 1673 m., be jurisdikos miestelyje, priklausė Elmininkų palivarkas, Kalvelių, Liudiškių, Medžiuolių, Migonių, Miliūnų, Papiškių kaimai. Kunigo Jono Domininko Lopacinskio (17621778 m. Žemaičių vyskupas) ir kunigo Tado Milašiaus rūpesčiu 17571768 m. pastatyta vienabokštė mūrinė bažnyčia. Ji buvo kryžiaus plano, turėjo 5 altorius.

1823 m. pastatyta mūrinė varpinė. Anykščių parapijoje 18581862 m. ypač propaguota blaivybė. Prekybininkai ir smuklininkai kleboną Ferdinandą Stulginskį dažnai skundė caro valdžiai. F. Stulginskiui 1863 m. pabaigoje atimtas kunigo titulas, dvarininko luomas, konfiskuotas turtas. Jis 8 m. išsiųstas į katorgą (mirė 1892 m. Smolenske). Kunigas J. Kelpša 1864 m. taip pat ištremtas į Sibirą (1871 m. grįžo į Liepoją).

1889 m. parengtas bažnyčios padidinimo projektas. Valdžia neleido jos perstatyti. 1896 m. leidimą davė konsistorija. Nutarta bažnyčios nedidinti, bet statyti naują. 1898 m. patvirtintas Nikolajaus Andrejevo naujos bažnyčios projektas (sąmatinė vertė 87 090 rb). Klebono Ferdinando Ūselio, vėliau klebono Juozapo Vembrės ir parapijiečių rūpesčiu bei lėšomis 18991909 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Varpinė nugriauta. Bažnyčią 1914 m. konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius.

19081914 m. veikė „Saulės“ draugijos skyrius. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai susprogdino bokštų viršutines dalis. Jos griūdamos sužalojo stogą ir skliautus. 1917 m. pristatyti mediniai bokštai.

Anykščiuose 1922 m. įsteigtas Šv. Kryžiaus seserų kongregacijos skyrius, pastatytas vienuolynas (fundatorės – Zosė Jokūbauskaitė ir Zosė Viesčiakaitė; veikė iki 1938). Vienuolyne įrengta koplyčia. Seserys širdietės savo namuose įsteigė pradinę mokyklą. Kilus 1928 m. gaisrui, sudegė didysis altorius, parapijos archyvas. Klebono Juozapo Norvilos iniciatyva atstatyti bokštai, didysis altorius, išdažyta bažnyčia.

Vienas žymiausių Anykščių klebonų buvo daktaras Juozapas Čepėnas (1880–1976), lietuvių spaudos bendradarbis. Prieš Antrąjį pasaulinį karą jis suremontavo kleboniją; 19401941 ir 19511954 m. kalėjo.

Architektūra

Bažnyčios apšvietimas

Bažnyčia neogotikinė, bazilikinė, stačiakampio plano, dvibokštė, su bokšteliais. Vidus 3 navų, skliautai kryžminiai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame yra Kryžiaus kelio stočių koplytėlės (įrengtos 19821988 m., dail. Rimas Idzelis), Anykščių klebonų Ferdinando Ūselio, kanauninko Juozapo Norvilos, Jono Uoginto (1911–1988) ir iš Anykščių parapijos kilusio kunigo Alfonso Gražio (1923–1992) kapai.

1957 m. bažnyčioje pastatytas granitinis A. Baranausko biustas (skulptorius H. Rudzinskas), 1988 m. Kryžiaus kelio stotys (R. Idzelis), 1990 m. liūdinčios Marijos skulptūra ant J. Uoginto kapo (skulptorius R. Kazlauskas), 1992 m. bronzinė skulptūra ant A. Gražio kapo (skulptorius Vladas Vildžiūnas).

2007 m. birželį įrengtas bažnyčios ir bokštų išorės apšvietimas įjungiamas didžiųjų švenčių metu. Pirmą kartą demonstruotas Pasaulio Anykštėnų 5-ojo suvažiavimo ir Miesto šventės metu.

Literatūra

Galerija


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: