Apolinaras Radžius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apolinaras Radžius
Apolinaras Radžius insp. centre.jpg
Apolinaras Radžius centre

Gimė 1901 m.
Šilalės valsčius

Veikla

Apolinaras Radžius (g. 1901 m. rugpjūčio 1 d. Šilalės valsč.1978 m. vasario 8 d. Telšiuose) Linkuvos gimnazijos mokytojas.

Gyvenimo kelias

Gimė Tūbinių kaime, Tauragės aps. 1924 m. baigė „Saulės“ gimnaziją Telšiuose. VDU Teologijos-Filosofijos fakultete studijavo lietuvių k. ir literatūrą. Universitetą baigė 1933 m. 1933-1940 m. dirbo Rokiškio gimnazijoje, po to Linkuvos gimnazijoje iki 1950 m. 1941 m. buvo tos gimnazijos inspektorius.

1950 m. IX klasė po tradicinio spektaklio „Nesubrendėliai“. Pirmoje eilėje kairėje klasės auklėtojas Antanas Laskauskas, antroje eilėje dešinėje režisierius mokytojas Apolinaras Radžius

Dar prieš Karolį Dineiką Linkuvos gimnazijos inspektoriumi trumpai buvo Apolinaras Radžius.

Dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą 1940-1950 m.

Seimo narys Vladas Vilimas, liet. k. m. Apolinaras Radžius, Petras Klebas, Adolfas Levanas 1957 m.
Mokytojo Apolinaro Radžiaus atminimui (parinko Zita Šilkaitė)

A.Radžius buvo kalbininkas, kankino savo mokinius kirčiavimu, tarmėmis ir kitais lietuvių kalbos nelengvais dalykais. Buvo populiarus mokytojų ir mokinių tarpe, šiems ne kartą padėdamas suruošti literatūrinius parengimus. Ne vienam gimnazistui lietuvių kalbos mokytojo kelią paskatino pasirinkti mokytojo A.Radžiaus pavyzdys, įkvėpė jo aukšta kultūra ir pedagoginis talentas

Išėjęs į pensiją apsigyveno Telšiuose. Mirė 1978 m.vasario 8 d.

Prisiminimai

Cquote2.png

Linkuvos gimnaziją lankė daug labai religingų mokinių. Veikė bažnytinis mokinių choras. Gimnazijos mokytojų dėka klasėje buvo palaikoma tautinės savigarbos dvasia. Lietuvių kalbos mokytojas Apolinaras Radžius vis pabrėždavo senovės lietuvių geruosius bruožus: sąžiningumą, žodžio laikymąsi, savųjų papročių ir tikėjimo saugojimą. Kartą, nagrinėdamas Johano Volfgango Gėtės „Faustą“, apsistojo ties vienu sakiniu: „Valandėle, sustok, kokia tu graži“. Jis tada pasakė, kad žmogus niekada nėra absoliučiai laimingas ir patenkintas tuo, ką yra pasiekęs, nes jo protinė veikla nesustoja vietoje, bet veržiasi į pažinimą, kūrybą. Ir pridūrė: „Ypač šiais neramiais laikais norėtume, kad laikas nesustotų, bet bėgdamas pirmyn, atneštų mums daugiau pasitikėjimo savimi, daugiau Tėvynės ir artimo meilės “. Po to jis paklausė, kaip mes galvojame. Atsakėme, kad galvojame taip pat. Tada mūsų jaunystė lyg paukštė plasnojo virš žemės purvo, dar nepatyrusi žiaurios gyvenimo realybės.


Elena Šveistienė–Valiušytė

Cquote1.png


Cquote2.png

1946-1948 mokslo metais lietuvių kalbą ir literatūrą mums dėstė mokytojas Apolinaras Radžius. Po rimto ir reiklaus mokytojo Jono Dienio dėstymo, mokytojas A.Radžius mums atrodė toks linksmas, savas, mėgstantis humorą. Jo dėstymas buvo savotiškas: atsisėsdavo prie staliuko ir garsiai skaitydavo iš vadovėlio apie kokį nors rašytoją. Mes šį tą užsirašydavome. Vadovėlių nebuvo. Kažkaip vertėmės.

Prisimenu – Kovo 4 Kazimieras. Mane visada kviesdavo atsakinėti ir juokaudavo: „Na, ar ta bačkelė su alumi jau paruošta?“

Literatų būrelio susirinkimuose būdavo įdomu klausytis jo pastabų apie jaunųjų literatų kūrybą, vis su humoru, taikliai, neužgaunant.


Kazė Duraitė-Arust, 1948 m. baigė Linkuvos gimnaziją (XXIV laida).

Cquote1.png


Šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: