Apple Inc.

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Apple Inc.
Apple Logo
Apple Inc.
Vaizdas:Apple Headquarters in Cupertino.jpg
Forma Viešoji korporacija
Įkurta Jungtinės Amerikos Valstijos Kupertinas, Kalifornija, JAV
(1976 balandžio 1 (1976-04-01))
Įkūrėjas (-ai)
Vadovai
Būstinė Apple Campus, Kupertinas, Kalifornija, Jungtinės Amerikos Valstijos Jungtinės Amerikos Valstijos
Produkcija Mac - iPod - iPhone - iPad - iPad Mini - Apple TV - Apple Watch - OS X - iLife - iWork - iOS - watchOS
Aptarnaujama teritorija Dirba tarptautiniu mastu
Darbuotojai 98 000 (2014)[2]
Tinklalapis Oficialus tinklapis
Apple grotuvai
Apple kompiuteris
Apple nešiojamas kompiuteris MacBook Air

Apple Inc.Amerikos korporacija, kuri kuria ir parduoda plataus vartojimo elektronikos prekes, asmeninius kompiuterius, programinę įrangą, teikia internetines paslaugas. Žinomiausi produktai: Macintosh kompiuteriai, iPod grotuvai, iPad planšetiniai kompiuteriai, iPhone išmanieji telefonai, iWatch laikrodžiai. Tarp Apple internetinių paslaugų yra iCloud, iTunes Store ir App Store. Žymiausi programiniai produktai yra Mac OS X ir iOS operacinės sistemos, Safari naršyklė, iTunes media grotuvas, iLife ir iWork programų paketai.

Apple 1976 m. balandžio 1 d. įkūrė Steve Jobs, Steve Wozniak ir Ronald Wayne asmeniniams kompiuteriams kurti ir pardavinėti.[3] 1977 m. Vasario 3 d. Apple tapo akcine bendrove ir pasivadino „Apple Computer, Inc.“, o 2007 m. sausio 9 d. pervadinta į "Apple Inc." siekiant pabrėžti, kad jos veikla nebėra susijusi tik su kompiuterių kūrimu.

Apple yra antra pagal dydį pasaulio informacinių technologijų bendrovė pagal pajamas po Samsung Electronics, didžiausia pasaulio technologijų kompanija pagal turtą ir trečia pagal dydį telefonų gamintoja pasaulyje.


Istorija

Įkūrimas ir pirmieji veiklos metai (1976–1984 m.)

1976 metais Steven Wozniak sukonstravo savo pirmąjį personalinį kompiuterį Apple I. Šiuo išradimu Steve Jobs planavo prekiauti masiškai. Hewlett Packard atmetė pasiūlymą, nes manė, kad paprastam žmogui kompiuteris nereikalingas. Steve Jobs’as savarankiškai užsiėmė gamyba. S. Jobs’as pardavė savo Volkswagen autobusiuką, S. Wozniak’as – savo programuojamą kalkuliatorių. Pirmoji Apple būstinė tapo Jobs’o tėvų garažas. Ten ir buvo surinkta 50 pirmųjų Apple I kompiuterių, kuriuos užsakė bene pirmoji kompiuterių parduotuvė. 1976 m. liepą Apple I kainavo 666,66 dolerius.


 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Enciklopedijos standartus – Stilius, gramatinės klaidos
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame
Enciklopedijos projekte.

1977 m. sausio 3 d. Apple pertvarkyta į akcinę bendrovę. Ofisas persikėlė iš S. Job’so tėvų garažo į normalias patalpas ir pradėjo legendinio Apple II projektą. 1977 m. gimė Apple II – pirmasis žmonijos istorijoje personalinis kompiuteris, turintis plastmasinį korpusą ir spalvotą grafiką – įspūdinga mašina ir pirmoji didžiulė sėkmė. Apple II sukėlė jau ne tik entuziastų susidomėjimą, bet ir tapo pirmuoju personalinio kompiuterio standartu, kuriuo ėmė sekti kiti. Apple Computer Inc. tapo personalinių kompiuterių lydere ir sparčiausiai besiplečiančia kompanija.

1980 m. Apple buvo smarkiai išsiplėtusi kompanija, pardavinėjo kompiuterius net užsienyje. S. Wozniak’as ir S. Jobs’as išgarsėjo visame pasaulyje. Tačiau naujasis kompiuteris Apple III nesukėlė didelio ažiotažo. Skirtingai nuo pirmųjų dviejų modelių, tai buvo nebe vieno žmogaus, o Jobs’o vadovaujamos grupės kūrinys.

Personalinių kompiuterių revoliucijos dėka atsirado daugiau gamintojų, rinka tapo įvairesnė. Kompanija IBM ėmė rimtai žiūrėti į personalinį kompiuterį ir 1981 m. gimė pirmasis personalinis kompiuteris, pavadintas „IBM PC“. Tai nebuvo revoliucinis gaminys ir, pagal tuometinę nuomonę, savo išvaizda nė iš tolo neprilygo Apple II grakštumui, tačiau nedidelė kaina ir IBM vardas padarė savo – IBM PC tapo didžiausiu Apple konkurentu. Vėliau IBM pardavė savo licenciją ir personalinius kompiuterius pradėjo gaminti beveik visi gamintojai. Atsirado PC klonų, kurie ir iki šiol vadinasi „IBM PC suderinamais“ kompiuteriais.

Apple II dėl savo kainos buvo skirtas plačiajai rinkai, tačiau paprastam vartotojui buvo per sudėtinga naudotis, nes reikalavo ypatingų žinių. Siekiant padaryti kompiuterį prieinamą visiems, Apple dar 1979 m. pradėjo du naujus projektus „Lisa“ ir Macintosh. Lisa buvo suprojektuotas kaip galingas kompiuteris skirtas verslui, o Macintosh – kaip pigesnis variantas paprastam vartotojui.

Apple sukėlė revoliuciją kompiuterių pasaulyje, pakeisdama požiūrį į kompiuterį, kuris padarė jį prieinamą kiekvienam piliečiui. Tai buvo pasiekta panaudojant laidinę pelę ir grafinę vartotojo sąsają (darbalaukis, ikonos, meniu, persiklojantys langai). Pelė ir grafinė vartotojo sąsaja nebuvo revoliucinga naujiena, nes jie buvo naudojami tik eksperimentiniuose modeliuose. Didžiausia tokių eksperimentų vieta buvo Xerox kompanijos įkurtas Palo Alto Tyrimų Centras. Ten buvo sukviesti didžiausi to laiko personalinių kompiuterių specialistai, kad kurtų pažangiausias ateities technologijas.

Palo Alto Tyrimų Centre 1973 m. buvo pagamintas eksperimentinis kompiuteris Alto – pirmasis personalinis kompiuteris, skirtas vienam žmogui – negirdėtas dalykas tiems laikams. Jis turėjo ekraną, galintį atvaizduoti ne tik tekstą, bet ir grafiką, pelę ir grafinę vartotojo sąsają. Tai buvo savo laiką pralenkęs gaminys, kainavęs didžiulius pinigus, todėl taip ir neišėjęs už laboratorijos ribų. Bet idėjos buvo tokios puikios, kad negalėjo likti nepastebėtos.

S. Jobs’as, ieškodamas įkvėpimo, dar 1979 m. apsilankė su savo komanda Xerox Palo Alto Tyrimų centre ir pamatęs kompiuterį, valdomą ikonų, meniu ir pelės pagalba, suprato, kad būtent to jis ieškojo ir visa tai, ką jis pamatė Palo Alto Tyrimų centre, tapo pagrindu, kuriant grafinę vartotojo sąsają Lisa ir Macintosh kompiuteriams. 1983 m. po 4-ių įtemptų darbo metų pasaulį išvydo „Lisa“ – pirmasis serijinės gamybos kompiuteris su grafine vartotojo sąsaja, valdomas pelės, ikonų, langų ir meniu pagalba. Dėl savo aukštos kainos ir palyginti mažos spartos „Lisa“ nesusilaukė pripažinimo.

Macintosh sėkmė (1984 - 1991 m.)

Iki 1984 m. mažai kas naudojo kompiuterius, nes nežinojo kaip juo naudotis. Nedaugelis norėjo mokytis, nes kompiuterių vartojimo instrukcijos buvo ilgos ir nuobodžios, o tekstinės valdymo komandos buvo tokios sudėtingos, kad atrodė jog pats turi būti kompiuteriu, kad jas suprastum. Tuomet buvo sugalvota, kad kompiuterį reikia mokyti dirbti su žmogumi, o ne žmogų su kompiuteriu. Prasidėjo kompiuterio apmokymai bendrauti su žmogumi jam suprantama kalba. Taip Apple pagamino paprastą, lengvai naudojamą, bendraujantį su vartotoju kompiuterį, kurį pavadino „Macintosh“.

Mac’as buvo sumanytas dar 1978 m. kaip mažasis Lisos brolis – nebrangus, nedidelis, draugiškas, prieinamas kiekvienam žmogui. Kadangi visos pajėgos buvo mestos Lisos projektui, Macintosh projektu užsiiminėjo tik grupelė žmonių. Pats S. Jobs’as, vadovavęs Lisos projektui, po Apple III nesėkmės buvo nuo jo nušalintas ir 1981 m. ėmėsi „nereikšmingo“ Macintosh projekto. Ši maža žmonių grupelė, vadovaujama S. Jobs’o, neužilgo tapo legenda. Darbas vyko be poilsio dienų ir naktimis. Macintosh stovykloje tvyrojo revoliucinė dvasia – žmonės tikėjo, kad jų kuriamas kompiuteris pakeis pasaulį. Tokių nuotaikų kaltininkas – S. Jobs’as, kuris turėjo retą sugebėjimą iš vienos pusės įkvėpti žmones ir iš kitos pusės priversti žmones jo nekęsti. Visi Macintosh stovyklos nariai buvo laikomi menininkais, nesitaikstančiais su standartiniu mąstymu. Darbo metu virš Apple būstinės tomis dienomis plevėsavo piratų vėliava, nes pasak Jobs’o geriau būti piratu, nei tarnauti laivyne.

Buvo sukurta tokia atmosfera, jog apie Mac’ą buvo žinoma jau prieš jo pasirodymą. Prieš pat jam pasirodant, 1984 m. sausio 22 d. buvo parodytas legenda tapęs 60 sekundžių reklaminis filmukas „1984“, sukurtas pagal George Orwell'o to paties pavadinimo knygą. Pasak legendos, jis buvo rodytas tik vieną kartą. Čia Mac’as buvo vaizduojamas, kaip žmonių išlaisvintojas iš intelektualios tironijos.

1984 m. sausio 24 d. Macintosh išleidžiamas į pasaulį. Tai buvo didžiulis pasiekimas – mažas, patrauklus, elegantiškas ir paprastas vartoti. Dėmesys dizaino detalėms sukūrė asmeniškumo jausmą tarp Mac’o ir jo vartotojų. Tai buvo ne šalta mašina, o greičiau – gyvas daiktas. Vartojimo paprastumas pasiektas naudojant pelę ir grafinę vartotojo sąsają – ikonos, meniu, persiklojantys langai, šiukšliadėžė. Dabar tai atrodo įprasta, tačiau tada Mac’o grafinė vartotojo sąsaja buvo revoliucinis pasiekimas.

Kai stacionarių kompiuterių vartotojai dar įvedinėdavo tekstines komandas, Mac’o vartotojai jau galėjo dirbti šiandien visiems įprastu būdu su pele, langais, meniu ir ikonomis. Reklaminiame buklete buvo sakoma: “jeigu tu gali kliksėti, tu gali naudoti Mac’ą”. Kad pripratintų žmogų dirbti su pele, klaviatūroje net nebuvo funkcinių klavišų ir klavišų su rodyklėm. Per tris pirmuosius mėnesius buvo parduota 70.000 Mac’ų. Žmonės pamilo ne tiek patį kompiuterį, kiek pačią naujo kompiuterio idėją.

Tačiau kompiuteris turėjo nemažai trūkumų. Kadangi Mac’as buvo sumanytas kaip prieinamas visiems, jis turėjo būti pigus. Dėl tos priežasties jis turėjo tik 128 k atminties (Lisa turėjo 1 Mb) ir neturėjo kietojo disko, tik diskelį. Tačiau procesorius buvo dukart spartesnis už Lisos. Taip pat jis neturėjo jokios išplėtimo galimybės, nes S. Jobs’as teigė, kad nėra prasmės tobulinti ir taip tobulo daikto. Netrukus buvo išleisti „pagerinti“ Macintosh modeliai su didesniu atminties kiekiu ir didesnės talpos diskeliu.

Išleidus Mac’ą paaiškėjo, kad jis visiškai neorientuotas į verslą, nes neturėjo galimybės darbui tinkle ir buvo mažai programų. Ofisuose daugiausiai buvo naudojami personaliniai kompiuteriai ir į Mac’ą buvo žiūrima kaip į žaisliuką. Pardavimai ėmė smarkiai mažėti. 1985 m. iškilus nesutarimams, S. Jobs’as atleidžiamas iš Apple. Jis įkuria savo kompanija NeXT (Wozniak’as išėjo truputį anksčiau).

Apple siekė padaryti Mac’ą prieinamą verslo pasauliui, o tam reikėjo programų. Dar kuriant Mac’ą S. Jobs’as kreipėsi į Microsoft, kad šis sukurtų programas. Bilui Gates’ui į rankas pakliuvo Mac’o technologija ir Microsoft po truputi pradėjo „skolintis” Mac’o grafinę vartotojo sąsają ir rašyti pirmąją Windows versiją. Windows 1.0 pasirodė tik 1985 m. ir buvo gana primityvi – be persiklojančių langų, be ikonų, bet buvo aiškus panašumas į Mac’o operacinę sistemą. Kadangi Apple reikėjo Microsoft programų, buvo sutarta, kad Microsoft gali vartoti kai kuriuos Mac’o elementus Windows operacinėje sistemoje. Tačiau nebuvo nieko pasakyta apie būsimas Windows versijas, kuo ir pasinaudojo Gates’as su kiekviena versija vis arčiau priartėdamas prie Mac’o grafinės vartotojo sąsajos. Tačiau, kad padarytų kažką panašaus Microsoft prireikė net 10 metų. Akivaizdžiausia Mac OS kopija Windows’95 pasirodė tik 1995 m.

1985 m. Apple atsigavo, kai išleido Pagemaker – pirmąją leidybinę programą ir Laser Writer – pirmąjį lazerinį spausdintuvą. Šie du dalykai pavertė Apple lyderiu leidybos srityje, kuriuo jis išlieka iki šiol.

1987 m. su Macintosh II išleidimu Apple pradeda naują galingų ir brangių Mac’ų šeimą, kuria taiko į profesionalų vartotoją. Macintosh II – pirmasis Mac’as turintis išplėtimo galimybę, spalvotą grafiką (iki 16.7 milijonų spalvų) ir atskirą monitorių. Macintosh II iškart pripažįstamas verslo pasaulyje ir tampa Wall Street’o numylėtiniu.

1990 m. pasirodęs Macintosh IIfx buvo galingiausias tų laikų personalinis kompiuteris ir brangiausias kada nors parduotas Mac’as, turintis daugelį techninių naujovių. 1990 m. Apple padėtis pablogėjo. Apple nuo Macintosh II pasirodymo taikė į galingų ir brangių kompiuterių vartotojus, pigių kompiuterių rinką pripildė personaliniai kompiuteriai, kuriuos gamino beveik visi gamintojai. Tuo tarpu Apple laikėsi uždarumo politikos.

1991–1996 m.

1991 m. Apple pristato Power Book, nešiojamą kompiuterį, kuris iškart susilaukia sėkmės. Patrauklus, su daugybe techninių naujovių, kurios šiandien jau naudojamos visuose nešiojamuose kompiuteriuose. 1994 m. pristatomas Power Macintosh. Nauja Mac’ų šeima naudojanti naujus Power PC procesorius, sukurtus bendradarbiaujant su Motorola ir kadaise buvusiu Apple priešu IBM.

1995 m. Windows 95 panašiausiai nukopijuoja Mac’o operacinę sistemą. Mac OS vis tiek išliko paprastesnio vartojimo, elegantiškesnis ir patikimesnis, tačiau personaliniai kompiuteriai su Windows 95 buvo perkamesni. Bandydama gelbėti padėtį, Apple ryžtasi parduoti Mac’o licenciją keliems gamintojams. Pasirodo pirmieji Mac klonai. Prie Apple nesėkmių sąrašo prisideda Performa: Apple pardavinėja Power Macintosh kompiuterius Performos vardu, taikydami į namų vartotoją. Tačiau tai tik įneša sumaišties, dingsta aiški riba, tarp profesionalių modelių ir modelių namų vartotojui.

1997–2005 m.

1996 m. atrodė, kad Apple gyvena savo paskutiniąsias dienas. Apple turėjo daug pažangių technologinių naujovių, tačiau dėl vadovų nemokėjimo orientuotis rinkoje patirdavo didžiulių nuostolių. Vartotojui buvo sunku susiorientuoti tarp Apple gaminamų modelių, nes nebuvo aiškios ribos tarp profesionalių kompiuterių ir kompiuterių namų vartotojui, be to, kai kurie kompiuteriai buvo pardavinėjami skirtingais vardais (PowerMac, Performa).

Tačiau Apple įkūrėjo S. Jobs’o kompaniją NeXT Computer, Inc. nusipirko Apple ir Jobs’as 1997 m. sugrįžo į Apple. Jis jau turėjo nemažai patirties ir žinojo kaip išgelbėti kompaniją. Prasidėjo didieji pertvarkymai. Didžiausia staigmena buvo S. Jobs’o paskelbtas Apple sandėris su Microsoft, didžiausiu Apple priešu. Microsoft įsigijo Apple akcijų ir buvo pasirašyta 5 metų bendradarbiavimo sutartis. Taip pat Microsoft sumokėjo Apple neskelbiamą pinigų sumą, kad ši nutrauktų kaltinimus jog Microsoft išleista Windows nukopijuota pagal Mac’o operacinę sistemą.

Apple įžengė į naują erą. S. Jobs’as sumažino gamybą iki kelių modelių, kurie buvo aiškiai orientuoti į konkrečius vartotojus: Power Mac – profesionaliam vartotojui, iMac – namų vartotojui. Nešiojami kompiuteriai taip pat buvo aiškiai atskirti: Power Book – aukštesnio lygio, iBook – žemesnio. Taip pat buvo uždaryti nepasisekę projektai ir iš Mac klonų gamintojų supirktos atgal Mac’ų licenzijos. iMac’o pasirodymas 1998 metais prikėlė Apple. Namų vartotojas, kurį Apple buvo apleidusi, gavo puikų produktą: paprastą, nekomplikuotą kompiuterį su Mac’ui būdingu naudojimo paprastumu, lengvu prisijungimu prie interneto, turintį draugišką išvaizdą ir daugiau negu reikia spartos (jame naudojamas naujasis PowerPC G3 procesorius buvo II kartus spartesnis už tuometinį Pentium II). Ir visa tai už prieinamą kainą. iMac’o dizaino naujoviškumas suteikė asmeniškumo jausmą, kuris jau nuo seno atsiradęs tarp Mac’ų ir jų vartotojų. iMac’as tapo kompiuteriu, reprezentuojančiu naują amžių. Žmonės jį pamilo ir jis tapo pačiu perkamiausiu personaliniu kompiuteriu kompiuterijos istorijoje. Dar jam nepasirodžius, buvo iš anksto užsakyta 150.000 vnt.

1999 m. S. Jobs’as pristatė Power Mac’ą G4, kuris pateko į super kompiuterių kategoriją. JAV vyriausybė G4 traktavo kaip ginklą ir jo technologijos neleido išvežti iš šalies. Jame naudojamas Power PC G4 procesorius savo sparta lenkė tuometinį Pentium III beveik 4 kartus.

2000 m. pasaulį išvydo Power Mac G4 Cube. Tai superkompiuteris, sutalpintas į ketvirtadalį įprasto kompiuterio užimamą plotą. Juo Apple bando taikytis į vartotoją, kuris nori kažko tarp iMac’o ir Power Mac’o, tačiau pardavimai nebuvo labai geri.

1999 m. pristatytas iBook – nešiojamas kompiuteris vidutiniam vartotojui. Mažas, lengvas, spartus ir už prieinamą kainą. iBook’o modernus dizainas visiems laikams pakeitė supratimą apie nešiojamą kompiuterį.

2001 m. pristatytas Power Book G4 Titanium yra be abejonės vienas geriausių profesionalių nešiojamų kompiuterių. Lengvas, 1 colio pločio, ekrano įstrižainė 15.2”. Power PC G4 procesorius darė jį sparčiausiu tarp tokio tipo kompiuterių. Tačiau tikrasis jo patrauklumas slypi korpuse, kuris pagamintas iš titano.

Šiandien Apple yra vienintelė įmonė, kuri gamina kompiuterius žmogui, o ne ofisui. Jos produktai atitinka visus šiuolaikinio vartotojo reikalavimus: netgi vidutinio lygio namų kompiuteris iMac’as gali prisijungti prie interneto, montuoti video ir įrašyti kompaktinius diskus. Nors Apple kompiuteriai užima tik 5 % kompiuterių rinkos, jie visame pasaulyje turi gerbėjų, kurie jungiasi į Macintosh vartotojų grupes.

2005 m. – iki dabar

Pasaulinėje programavimo konferencijoje Keynote 2005 m. birželio 6 d. S. Jobs’as pranešė, kad 2006 metais Apple pradės gaminti Intel Mac kompiuterius. 2006 m. sausio 10 d. naujieji MacBook Pro ir iMac tapo pirmaisiais Apple kompiuteriais, kuriuose panaudotas Intel Core Duo procesorius. 2006 m. rugpjūčio 7 d. Apple visoje Mac produktų linijoje pakeitė mikroschemas į „Intel“ lustus, tai yra virš 1-rių metų anksčiau nei buvo skelbta. The Power Mac, iBook, ir PowerBook prekiniai ženklai atgyveno, juos pakeitė Mac Pro, MacBook, ir Macbook Pro.

Apple taip pat pristatė programą Boot Camp, kuri padeda vartotojams įdiegti Windows XP arba Windows Vista Mac kompiuteriuose su Mac OS X operacine sistema. Apple sėkmė per šį laikotarpį labai išaugo, tai rodo ir akcijų kainos. Nuo 2003 m. pradžios iki 2006 m. Apple akcijų kaina padidėjo daugiau nei dešimt kartų, nuo 6 dolerių už vieną akciją iki daugiau nei 80 dolerių. 2006 m. sausio mėn Apple rinkos riba viršijo Dell.

Macworld Expo parodoje 2007 m. sausio 9 d. Steve Jobs pranešė, kad Apple Computer nuo šiol bus vadinama Apple Inc. Renginyje taip pat buvo paskelbta apie iPhone ir Apple TV. [73] Kitą dieną, Apple akcijų kaina pasiekė 97,80 dolerius už vieną akciją, tai visų laikų rekordas. Gegužę Apple akcijos kaina pakilo iki 100 dolerių.

2008 m. liepos 11 d. Apple įkūrė App Store – internetinę parduotuvę. Per mėnesį parduotuvėje buvo parduodama 60 milijonų prekių (Iphone, Ipod). Tai siekė vidutiniškai 1 milijono dolerių pelną per dieną. Po trijų mėnesių, buvo paskelbta, kad Apple tapo trečiu pagal dydį mobiliųjų telefonų tiekėju pasaulyje dėl iPhone populiarumo.

2009 m. vasario 15 d. Steve Jobs pranešė, kad jis išeina atostogų šešiems mėnesiams, iki 2009 m. birželio mėn, kad jis pats sutelktų dėmesį į savo sveikatą, o įmonė – į savo produktus.

Pasiekimai

Apple labiausiai išgarsėjo dėl daugelio techninių naujovių bei netradicinio požiūrio į kompiuteriją. Tarp žymesnių Apple įvestų naujovių galima paminėti šias:

Vaizdas:IPhone6 black front.png
Naujasis iPhone telefono modelis, iPhone 6
  • 1976 m. pirmasis eiliniam naudotojui pritaikytas asmeninis kompiuteris („Apple“)
  • 1983 m. pirmasis serijinis grafinę aplinką ir pelę turėjęs asmeninis kompiuteris („Lisa“)
  • 1984 m. pirmasis išpopuliarėjęs grafinę aplinką ir pelę turėjęs kompiuteris (Macintosh)
  • 1985 m. pirmasis serijinis biurams skirtas lazerinis spausdintuvas („LaserWriter“)
  • 1993 m. pirmasis panašus į šiuolaikinius delninis kompiuteris (Apple Newton)
  • 1994 m. pirmasis skaitmeninis fotoaparatas („QuickTake“)
  • 1997 m. pirmasis futuristinio dizaino asmeninis kompiuteris („Twentieth Anniversary“)
  • 2001 m. pirmoji asmeniniam naudojimui skirta UNIX sistema (Mac OS X)
  • 2001 m. pirmasis muzikos grotuvas iPod
  • 2006 m. pirmasis Mac serijos nešiojamasis kompiuteris, Macbook pro
  • 2006 m. sukuriamas Mac serijos stacionarus kompiuteris, Mac pro
  • 2005 m. sukuriamas Mac serijos stacionarus kompiuteris, Mac mini
  • 2007 m. pirmasis Apple mobilusis telefonas iPhone
  • 2008 m. pasaulį išvysta dar vienas Apple telefonas iPhone 3G
  • 2008 m. sukuriamas Mac serijos nešiojamasis kompiuteris, Macbook Air
  • 2010 m. sukuriamas dar vienas iPhone telefono modelis, iPhone 4
  • 2011 m. sukuriamas dar vienas iPhone telefono modelis, iPhone 4s
  • 2012 m. sukuriamas dar vienas iPhone telefono modelis, iPhone 5
  • 2012 m. sukuriamas atnaujintas Mac serijos stacionarus kompiuteris, iMac
  • 2013 m. sukuriami dar du iphone telefono modeliai, iPhone 5s ir iPhone 5c
  • 2013 m. sukuriamas naujas Mac serijos nešiojamasis kompiuteris, MAcbook Pro
  • 2013m dienos šviesą išvystą naujasis Mac serijos patobulintas, Mac pro
  • 2014 m. sukuriami dar du iPhone telefono modeliai, iPhone 6 ir iPhone 6s
  • 2015 m. sukuriamas naujasis Mac serijos nešiojamasis kompiuteris, Macbook.

Apple firma yra AOL steigėja, buvę Apple darbuotojai įkūrė Be ir NeXT kompanijas, irgi pagarsėjusias kompiuterijos veikloje, taip pat – garsiausią kompiuterinės animacijos studiją Pixar.

Literatūra

  • LEANDER, Kahney. Apple smegenys. Obuolys, 2008
  • LINZMAYER, Owen. Apple Confidential 2.0: The Definitive History of the World’s Most Colorful Company. No Starch Press, 2004

Šaltiniai

  1. "Press Info – Apple Leadership." Apple. Nuoroda tikrinta February 22, 2012.
  2. "Apple - Diversity - Inclusion inspires innovation.." Apple.com: August 12, 2014. Nuoroda tikrinta August 12, 2014.
  3. "Apple Computers: This Month in Business History (Business Reference Services, Library of Congress)." loc.gov.


Nuorodos

Vikiteka


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 90% (+24346-15=24331 wiki spaudos ženklai).
  • Tautvydas Miliūnas – redaktorius – 10% (+2634-0=2634 wiki spaudos ženklai).