Apuolės piliakalnis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apuolės piliakalnis
Apuolėspiliakalnis6.JPG
Apuolės piliakalnio piliavietė
Lokalizacija

Apuolės piliakalnis
56°14′47″N 21°40′41″E / 56.2464°N 21.6781°E / 56.2464; 21.6781 (Apuolės piliakalnis)Koordinatės: 56°14′47″N 21°40′41″E / 56.2464°N 21.6781°E / 56.2464; 21.6781 (Apuolės piliakalnis)


Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Skuodo rajono savivaldybė
Seniūnija: Aleksandrijos seniūnija
Gyvenvietė: Apuolė
Piliakalnio ypatumai
Aukštis, m 10
Aikštelės apimtis, m 80×80
Priešpilis gyvenvietė
Naudojimo laikotarpis I tūkstm. pabaiga – XIII a.
Žvalgymo metai 1887 m., 1986 m.
Tyrimo metai 1928–1930 m., 1931–1932 m., 1996 m.
Registrinės savybės
Statusas Paminklas
Tipas Piliakalnis, Gyvenvietė
Unikalusis objekto kodas 3234
Objekto kodas

iki 2005-04-19

A1313K1
Objekto kodas

iki 1990-12-28

AR954
Piliakalniai.lt informacija
Aprašymo nuoroda Tinklalapis
Žemėlapio nuoroda Žemėlapis

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Apuolės piliakalnis stūkso Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje, Apuolės kaime. Pasiekiamas iš kelio Guntinas-Barstyčiai jam kylant į aukštumą pasukus į kairę šiaurės kryptimi (yra rodyklė) ir pavažiavus 550 m – kitapus Brukio upelio.[1]

Turinys

Piliakalnis

Apuolės piliakalnio rodyklė prie kelio

Piliakalnis stovi Luobos ir Brukio santakoje, apie 10 m aukščio kalvoje. Aikštelė buvo apie 80 m skersmens, bet jos šiaurinis ir vakarinis pakraščiai nugriuvo. Rytinėje pusėje supiltas 75 m ilgio ir 7,5 m aukščio pylimas, pietinėje ir iš dalies vakarinėje pusėje išlikęs 80 m ilgio ir 2 m aukščio pylimas. Į rytus nuo piliakalnio buvo įrengtas 90 x 30 m dydžio priešpilis, jo rytiniame gale yra pylimo ir griovio liekanų.

Į pietryčius nuo piliakalnio apie 12 ha plote yra papėdės gyvenvietė su 80 cm storio kultūros sluoksniu. Apie 300 m į šiaurės rytus Luobos dešiniajame krante yra Apuolės kapinynas.

Tyrimai

Kasmet ant Apuolės piliakalnio rengiamas Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų festivalis „Apuolė 854"

1887 m. piliakalnį, kaip kuršių pilį Apulia, lokalizavo Eduardas Volteris ir J. Deringas. 1928-1930 m jį tyrinėjo E. Volteris, 1931 m. švedų archeologas Birgeris Nermanas, latviai Fransis Balodis, Valdis Ginteris, 1931-1932 - Vladas Nagevičius. 1986 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai.

Ištirtas 1561 m² plotas, atlikti aikštelės didžiojo ir mažojo pylimų pjūviai, tirtos jos rytų ir vakarų dalys. Aptikta, kad IV a.- XIII a. pylimai buvę tvirtinti 4 etapais, rasta vartų ir pastato medinių įtvirtinimo liekanų. Didžiajame pylime ištirti 8 XVI-XVII a. kapai. Aikštelėje rasta medinio šulinio vieta, lipdytosios ir žiestosios keramikos, geležinių, daugiausia skandinaviškų, strėlių antgalių, audimo staklių molinių pasvarų, geležinių darbo įrankių, žalvarinių papuošalų.

Kapinyne 1931 m. B. Nermanas ištyrė 63,3 m² plotą. Ištirti 8 degintiniai X a.- XII a. kapai, rasta antkaklių ir apyrankių fragmentų, pasaginių segių, smeigtukų, karolių bei II a.- IV a. pavienių radinių.[2] Radinius saugo Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejus, Stokholmo istorijos muziejus ir Lietuvos nacionalinis muziejus.

1986 m. pievoje į šiaurės rytus nuo piliakalnio pastebėtas 20–30 cm storio jau praktiškai sunaikintas kultūrinis sluoksnis. Jo likučiai sumišę su viršutiniu žemės sluoksniu. Analogiškas kultūrinio sluoksnio būvis konstatuotas ir Brukio kairiajame krante, į pietvakarius nuo piliakalnio, aukštumos slėnyje.

1996 m. Apuolėje darytais gręžiniais nustatyta, kad į pietvakarius-pietus ir pietryčius nuo piliakalnio esančioje gyvenvietėje, daugelyje patikrintų vietų, kultūrinis sluoksnis yra praktiškai visai arimo sunaikintas. Kai kuriose vietose gręžiniais nustatyta, kad gyvenvietėje į pietus nuo piliakalnio, žemesnėse vietose kultūrinio sluoksnio likučiai vis dar siekia iki 35 cm storio. Į rytus nuo piliakalnio esančios gyvenvietės dalies kultūrinio sluoksnio gręžiniais nepavyko nustatyti.

1996 m. gegužės pradžioje darytose aerofotografijose puikiai matyti Apuolės piliakalnio gyvenvietės ribos ir vietos, kur dar išlikęs kultūrinis sluoksnis. Tai beveik sutampa su gręžinių informacija. Piliakalnis šiuo metu yra gana gerai prižiūrimas, tik aikštelės vaizdą ir kultūrinį sluoksnį šiek tiek žaloja piliakalnio aikštelės šiaurinėje dalyje esanti duobė, kuri atsirado audrai išvertus ąžuolą. Duobės sienelėse matomas apie 15 cm kultūrinis sluoksnis, kuriame gausu sudegusių grūdų.

Istorija

Apuolė – anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje. 853 m. Rimberto kronikoje „Šv. Ancharijaus gyvenimas“ rašoma, kad Švedijos karalius Olafas su savo 7000 karių kariauna puolė Apuliją. Apgultis tęsėsi 8 dienas. Švedai jau buvo beprarandantys viltį laimėti, kai apuoliškiai pasiūlė didelę išpirką ir susitarė su švedais, kad tie atsitrauks. Kronikoje rašoma, kad Apuolę tada gynė 15000 kuršių. Anot istorikų, šis skaičius gerokai išpūstas, nes ant Apuolės piliakalnio tiek gynėjų sutilpti negalėjo.

1253 m., Apuolės vardas Appule, Ampule vėl minimas kaip dalybų objektas tarp Kuršo vyskupo ir Livonijos ordino.[3] Nuo 2004 m. rugpjūčio priešpaskutinį savaitgalį piliakalnyje vyksta festivalis „Apuolė 854“.

Aplinkiniai piliakalniai

Blank-50px.png Durbė 42 km
Gruobinia 44 km
Užluobės piliakalnis 5 km
Krievukalns 28 km Ritinės piliakalnis 33 km
Griežės piliakalnis 44 km
Blank-50px.png
Puodkalių piliakalnis 11 km
Kubiliškės piliakalnis 12 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Jedžiotų piliakalnis 6 km
Vadagių piliakalnis 29 km
Mosėdžio piliakalnis 14 km
Įpilties piliakalniai 35 km
Laivių piliakalnis 22 km
Gintališkės piliakalnis 27 km
Mikytų piliakalnis 18 km
Gegrėnų piliakalniai 27 km

Šaltiniai

  1. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas // Sudarytojai: Eugenijus Manelis ir Antanas Račis. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011. 75 psl.
  2. Gintautas Zabiela. Apuolės piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. - 683 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  3. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. t.2 p. 31 (33).


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: