Arūnas Ramanavičius
Arūnas Ramanavičius | |
---|---|
| |
| |
Sutuoktinis(-ė) | Almira Ramanavičienė |
Vaikai |
Simonas, Agnė |
| |
Veikla | biochemikas, Televizijos bokšto gynėjas
|
| |
Alma mater | Vilniaus universitetas |
| |
Žymūs apdovanojimai | |
Arūnas Ramanavičius – Lietuvos biochemikas, Vilniaus universiteto profesorius, habilituotas daktaras, Televizijos bokšto gynėjas.
Biografija
Baigė Vilniaus 44-ąją vidurinę mokyklą, Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą. 2002 m. Vilniaus universiteto Biochemijos institute apgynė habilituoto mokslų daktaro disertaciją „Katalizinių ir afiniškumo biosensorių kūrimas“.
Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Strateginės plėtros ir mokslo reikalų prodekanas, Analizinės ir aplinkos chemijos katedros profesorius, Fizikinės chemijos katedros vedėjas,[1] Nanotechnologijų ir medžiagotyros centro vadovas.
1991 m. sausio 13 d. Televizijos bokšto gynėjas, sovietinių desantininkų pašautas vienas pirmųjų, ilgai gydėsi Vengrijoje, tačiau išcentrinių kulkų skeveldrų liko kūne.
Bibliografija
- Asta Kaušaitė, Arūnas Ramanavičius. Paviršiaus plazmonų rezonanso biologiniai jutikliai. Vilniaus universiteto leidykla, 2006 m., Vilnius. ISBN 9986-19-807-0
Įvertinimas
- 1991 m. Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius.
- 2010 m. Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Naujos technologijos biologiškai aktyvių medžiagų nustatymui (1998-2009)“.