Ardešo departamentas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Ardešas)
Ardešas
Blason département fr Ardèche.svg
Ardèche-Position.svg
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2
Valstybė: Vėliava Prancūzija
Regionas: Rona-Alpės
Centras: Priva
Gyventojų: 286 023 (1999 m.)
Plotas: 5529 km²
Tankumas (1999): 52 žm./km²

Ardešas (pranc. Ardèche) – Prancūzijos departamentas šalies vakaruose, Ronos Alpių regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo upę. Administracinis centras – Priva.

Departamente 3 apskritys, 33 kantonai, 27 municipaliniai susivienijimai ir 339 komunos.

Istorija

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais ir apėmė beveik visą Vivaro provinciją.

Pirmieji gyventojai dabartinio departamento teritorijoje įsikūrė prieš 30 000 metų – tai primena išlikę menhirai, dolmenai, grotai. Senovės Romos laikais apylinkėse gyveno helvijų (lot. helvii) gentys, kurios įkūrė ir pirmuosius miestus, pav. Alba la Romeną (Alba-la-Romaine). Per Ronos slėnį nusidriekė prekybiniai keliai į Rytus ir Graikiją. Viduramžiais kraštas priklausė Provanso karalystei ir Burgundijai, nuo 1039 m. – Šventajai imperijai. XIV a. didžioji dauguma gyventojų tapo protestantais, todėl per religinius karus kraštas ne kartą buvo nusiaubtas. 1629 m. Priva įvyko kardinolo Rišeljė ir karaliaus Liudviko XIII suvažiavimas.

Didžioji Prancūzijos revoliucija kraštą taip pat palietė, nes gyventojai liko ištikimi karaliui, revoliucijai pasipriešinę šuanai buvo priversti pabėgti į kalnus. Tačiau netrukus pradėjo audringai plėtotis krašto vilnų apdirbimo pramonė, metalurgija, buvo nutiestas geležinkelis. 1861 m. departamente gyveno jau 388 000 gyventojų.

Tačiau vėliau kraštui atėjo sunkūs laikai. Pirmasis pasaulinis karas nusinešė daugiau, kaip 12 000 vyrų, kritusių karo frontuose, gyvybių. Antrojo pasaulinio karo metais departamente susiformavo stiprūs partizanų – maki būriai, todėl ir prieš kitus gyventojus naciai ėmėsi egzekucijų. Po karo sunkiai atsigavo krašto pramonė ir žemės ūkis.

Ardešo rojalistinę praeitį iki šiol primena karališkų lelijų herbo laukas.

Geografija

Ardešas

Ardešo departamentas ribojais su Dromo, Vokliūzo, Garo, Lozero, Aukštutinės Luaros, Luaros, Izero departamentais.

Klimatas labai skirtingas. Šiaurinis, Žaliasis Ardešas, kurio altitudė svyruoja nuo 350 iki 850 m, pasižymi švelniu klimatu. Vakarinėje Ardešo lygumoje (apie 1000 m virš jūros lygio) vyrauja kalnų klimatas. Pietinei daliai įtaką daro Viduržemio jūra, todėl čia būna labai karštos vasaros, tad klimatas dėkingas auginti alyvuoges.

Svarbiausi miestai:

Ekonomika

Pramonės plėtrai didelę įtaką turėjo XIX a. pradėti auginti šilkverpiai (Bombyx mori). Tai paskatino tekstilės pramonės, ypač smulkių ir vidutinių įmonių plėtrą. Žemės ūkis orientuojasi maisto produktų gamybai. Kraštas garsėja savo pikodono, senfelisieno sūriais, kepamais kaštonais (2004 m. jų pagaminta 5400 tonų), kornaso, Sent Perai vynais.

Turizmas

Nemažai dėmesio skiriama turizmo infrastruktūrai. Pietinėje dalyje vyrauja vasaros turizmas. Turistus ypač domina Pont Darko olos, 1994 m. atrastas Šove grotas (La Grotte Chauvet) su paleolito piešiniais, mistiška Pajolivo giria prie Vano miestelio. Žemutiniame Ardeše rasta apie 750 dolmenų. 30 km Les gorges de l'Ardèche turistinis kelias veda per nuostabaus grožio gamtos rezervatą.

Senasis Vivjero miestelis su katedra, Laržentjero, Voguė pilys, Malarsas prie Tinos, Larnas, Burg Sent Andreolis su renesanso bažnyčiomis patraukia turistų dėmesį.

Ardešo kalnuose turistų mėgiamas Gerbjė de Žonko kalnas iš kurio išteka Luara, Ardešo kalnų regioninis parkas, Isarlio ežeras.

Politika

Regiono taryboje departamentą atstovauja 9 nariai (rinkimai vyko 2005 m. birželio 17 d.). Departamentą Prancūzijos senate atstovauja Mišelis Testonas ir Anri Tore, Atstovų rūmuose – Paskalis Terasas, Žeraras Veberis ir Žanas Klodas Flory.

Generalinę tarybą sudaro 33 nariai. Generalinės tarybos pirmininkas Paskalis Terasas.

Prefektai

  • 1800 m. – Charles Caffarelli
  • 1802 m. – Jacques Robert
  • 1806 m. – Alexandre-François Bruneteau de Sainte Suzanne
  • 1810 m. – Claude-Etienne de Chaillou
  • 1814 m. – Joseph Sainte-Ange Isaïe d'Indy
  • 1991 m. – Jean-Pierre Marquie
  • 1993 m. – François Filliatre
  • 1997 m. – Kamel Khrissate
  • 1998 m. – Raphaël Bartolt
  • 1999 m. – Dominique Vian
  • 2002 m. – Jean-François Kraft
  • 2005 m. – Jean-Yves Latournerie

Nuorodos

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • KS – autorius – 100% (+41-0=41 wiki spaudos ženklai).