Argau kantonas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Argau kantonas
Argovie-coat of arms.svg
Kanton Aargau auf der Schweizer Karte.png
Laiko juosta: (UTC+1)
Valstybė: Vėliava Šveicarija
Centras: Arau
Rajonų skaičius: 11
Gyventojų: 579 489 (2006 m.)
Plotas: 14041,404 km²
140,400 ha
542.084 mi²
km²
Tankumas (2006): 413413 žm./km²
4.13 žm./ha
1,069.67 žm./mi²
žm./km²
Tinklalapis: www.ag.ch
Commons-logo.svg Vikiteka: Argau kantonasVikiteka

Argau (vok. Aargau) - kantonas Šveicarijos šiaurėje, prie Vokietijos sienos. Kantono centras - Arau. Kantone yra oficiali vokiečių kalba. Didesniąją dalį paviršiaus užima Šveicarijos plokščiakalnis, o pietvakariuose - Juros kalnų dalis. Vystoma mašinų (staklių), tiksliųjų prietaisų gamyba, metalo apdirbimas, elektrotechnikos, elektronikos, tekstilės, siuvimo, cemento, chemijos pramonė. Prie Arės ir Reuso yra hidroelektrinių. Veikia trys atominės elektrinės. Auginamos daržovės, vaismedžiai, vynmedžiai, javai, veisiami pieniniai galvijai. Vystomas turizmas. Yra Badeno kurortas. Per Argau eina geležinkeliai ir automobilių keliai, jungiantys Vokietiją su Italija ir Prancūzija.

Istorija

Seniausi gyventojai - keltai, kuriuos II a. nukariavo romėnai. V a. Argau teritoriją užėmė frankai. 861 metais padalytas į Aukštutinį Argau (priklausė Bernui) ir Žemutinį Argau (grafų Lenzburgų, Kyburgų, nuo 1264 ir Habsburgų valdų dalis). 1415 m. Argau pasidalijo į Berną ir Liucerną. 1798 Bernui priklausanti dalis paskelbta Argau kantonu Helvetijos Respublikos sudėtyje, nuo 1803 m. sujungus su Badeno kantonu tapo Šveicarijos konfederacijos dalimi[1].

Šaltiniai

  1. Aargau. Argau. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. - 17 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.