Aristėjas

Aristėjas arba Aristėjus („geriausias“) graikų mitologijoje – menkas dievas, Apolono ir medžiotojos Kirenės sūnus.

Pagal Pindarą, Apolonas įkvėpė Kirenę įkurti jos vardo miestą Libijoje, derlingoje pakrantės lygumoje. Kada Aristėjas gimė jį paėmė Hermis ir užaugino, Gaja jį padarė nemirtingu maitindama ambrozija. Nimfos jį išmokė naudingų paslapčių, kaip gaminti sūrį, kaip prisijaukinti bičių deivę ir išlaikyti bites aviliuose, kaip elgtis su krūmokšniu ir priversti jį sukrauti alyvas. Todėl Aristėjas ir tapo galvininkystės, vaisinių medžių, medžioklės, bitininkystės ir žemės ūkio dievu. Jis taip pat buvo kultūrinis didvyris, išmokė žmoniją pienininkystės įgūdžių, naudotis tinklais ir spąstais medžioklėję ir kultivuoti alyvas.

Kai jis užaugo, išplaukė iš Libijos į Boeotiją. Boeotijoje jis vedė Autonoją ir tapo liūdnai pagarsėjusio Aktajono, kuris paveldėjo aistrą medžioklei, ir Makrio, kuris slaugė mažą Dionisą tėvu.

Delfų orakulo pranašystė sakė, kad Aristėjas turi nuplaukti į Keos, kur jis įgys šlovę. Jis padarė kaip pranašystė skelbė, ten rado salos gyventojus kenčiančius nuo Sirijaus žvaigždės sukeliamo tvankumo ir pražūties. Aristėjas suprato, kodėl žmones užgriuvo bėdos. Jis papasakojo salos gyventojams, kad tarp jų slepiasi Ikaro žudikai. Nusikaltėliai buvo surasti ir nubausti, ir pastatyta Dzeusui šventykla. Vyriausias dievas įkalbėjo Etesijos vėją pūsti ir vėsinti visus salos gyventojus, praėjus 40 dienų po Sirijaus pasirodymo.

Aristėjas žmonių švietimo misijos metu aplankė Arkadiją ir apsigyveno Šventyklos slėnyje. Ten jis vijosi Euridikę, bet jai įkando gyvatė ir ji mirė. Vėliau Aristėjo bitės apsirgo ir pradėjo mirti. Jis nuėjo prie Aretusos fontano ir buvo patartas įkurti altorius, aukoti galvijus. Iš skerdienų pakilo naujų bičių spiečius.

Aristėjo kultų buvo daugybėje vietų: Boeotijoje, Arkadijoje, Keos, Sicilijoje, Sardinijoje, Tesalijoje ir Makedonijoje. Vikiteka