Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Armėnija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Հայաստանի Հանրապետություն
Hayastani Hanrapetut’yun
Flag of Armenia.svg Coat of arms of Armenia.svg
(Detaliau) (Detaliau)
Armėnija žemėlapyje
Valstybinė kalba armėnų
Sostinė Jerevanas
Didžiausias miestas Jerevanas
Valstybės vadovai Seržas Sargsianas
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
29 74329,743 km²
2,974,300 ha
11,483.772 mi²
km² (137)
4,7 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
3 274 741 (132)
110.1110.1 žm./km²
1.101 žm./ha
285.159 žm./mi²
žm./km² (71)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
15,99 mlrd. $ (124)
5400 $ (99)
Valiuta Armėnijos dramas (AMD)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+4
UTC+5
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Tarybų Sąjungos
1991 m. rugsėjo 23 d.
Valstybinis himnas Armėnijos himnas
ISO kodas AM
ISO3 kodas ARM
ISO skaitmeninis kodas 051
FIPS kodas AM
GeoName kodas 174982
Interneto kodas .am
Šalies tel. kodas 374
Commons-logo.svg Vikiteka: ArmėnijaVikiteka

Armėnijos Respublika (Armėnija) – valstybė pietinėje Užkaukazėje, tarp Juodosios ir Kaspijos jūrų. Ribojasi su Turkija vakaruose, Gruzija šiaurėje, Azerbaidžanu rytuose, Iranu pietuose.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Armėnijos istorija

Apie Armėnijos regiono istoriją iki VII a.: Senovės Armėnija

Tradiciškai armėnai save kildina iš Hajko, kuris buvo Nojaus anūkas.

Istoriniais laikais armėnai gyveno į pietus nuo Kaukazo ir rytinėje Mažosios Azijos dalyje (dabartinė Turkija ir Iranas). 782 m. pr. m. e. įkurtas Jerevanas, dabartinė Armėnijos sostinė. I a. Armėnija buvo didelė regiono valstybė tarp Juodosios, Viduržemio ir Kaspijos jūrų. Vėliau Armėnija priklausė romėnams, partams, arabams, mongolams ir persams.

Pirmo pasaulinio karo metu vakarų Armėnijoje Osmanų Turkija vykdė atšiaurią politiką, kurios metu žuvo per milijoną armėnų.1918 m. Armėnija paskelbė nepriklausomybę, bet 1920 m. buvo okupuota sovietų raudonosios armijos.

1988 m. Armėnijoje kyla konfliktai su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho (Nagorno-Karabakh). 1991 m. Armėnija atgauna nepriklausomybę.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Armėnijos politinė sistema

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Armėnijos sritys

Armėnija suskirstyta į 10 sričių (marzų; marzer, vns. – marz) ir savarankišką administracinį vienetą (Jerevano miestą):

Teritorinis vienetas Plotas, km² Centras
Jerevano miestas 227 Jerevanas
Aragacotno sritis 2753 Aštarakas
Ararato sritis 2096 Artašatas
Armaviro sritis 1242 Armaviras
Gegarkuniko sritis 5348 Gavaras
Kotaiko sritis 2089 Hrazdanas
Lorio sritis 3789 Vanadzoras
Siuniko sritis 4506 Kapanas
Širako sritis 2681 Giumri
Tavušo sritis 2704 Idževanas
Vajocdzoro sritis 2308 Jehegnadzoras

Geografija

Armėnijos topografinis žemėlapis

Pagrindinis straipsnis: Armėnijos geografija

Armėnija yra tarp Mažosios Azijos ir Užkaukazės, šiaurės vakarinėje Armėnijos kalnyno, dar vadinamo istorine Armėnija, dalyje. 90 % šalies ploto yra aukščiau nei 1000 m virš jūros lygio, vidutinis aukštis yra 1800 m. Iš šiaurės ir rytų supa Mažojo Kaukazo kalnagūbriai, priėjimo prie jūros neturi. Aukščiausia vieta – Aragaco kalnas (4090 m). Pietvakarinę šalies dalį užima Ararato lyguma, joje yra žemiausia vieta – 380 m virš jūros lygio. Armėnija yra Eurazijos ir Arabijos tektoninių plokščių susidūrimo vietoje, dėl to jai būdingi raukšliniai kalnai.

Klimatas daugiausia žemyninis, sausas. Lygumose vidutinė sausio mėnesio temperatūra -5 °C, liepos mėnesio +25 °C, o metinis kritulių kiekis – ~400 mm. Kalnuose temperatūros atitinkamai būna -6 ir +20 °C, o kritulių kiekis – ~500 mm per metus.

Apie 5 % šalies teritorijos užima Sevano ežeras, jame sukaupta per 85 % viso Armėnijos vandens. Šalies upės priklauso Kuros baseinui: Araksas, Razdanas, Vorotanas, Arpa ir kt.

Kalnų šlaituose iki 2000 m aukščio plyti stepės. Apie penktadalį šalies ploto dengia plačialapiai miškai (bukai, ąžuolai, skroblai) ir krūmynai (kserofitų retmiškiai). Aukščiau plyti alpinės ir subalpinės pievos. Įsteigtas Sevano nacionalinis parkas, Diližano, Hosravo draustiniai[2].

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Armėnijos ekonomika

Armėnijos kasyklose iškasama daug aukso, cinko ir vario. Kurą Armėnija perka iš Rusijos, (įskaitant dujas ir atominį kurą atominei elektrinei). Pagrindinis vietinis energijos šaltinis yra hidroelektrinės.

Demografija

Armėnų vaikai JTO šachmatų turnyre 2005 m.

Pagrindinis straipsnis: Armėnijos demografija

Pasak 2001 m. surašymo, 97,9 % šalies gyventojų yra armėnai. Kitos didesnės etninės grupės yra jazidai (jazidizmą išpažystantys kurdai) (1,3 %), rusai (0,5 %)[3], ukrainiečiai, gruzinai, graikai, asirai, azerbaidžaniečiai ir baltarusai. Maždaug 5 milijonai armėnų gyvena už Armėnijos ribų.[4] Sovietmečiu didžiausia mažuma šalyje buvo azerbaidžianiečiai, kurie tuo metu sudarė 2,5% visų gyventojų, bet dėl Kalnų Karabacho konflikto daugelis jų emigravo į Azerbaidžianą. Dėl tos pačios priežasties daug Azerbaidžiano armėnų persikraustė į Armėniją.

Armėnai turi savo rašto sistemą ir kalbą, kuria kalba 97,7 % visų šalies gyventojų. Be to, 75,8 % gyventojų moka rusiškai, nors pastaruoju metu vis populiaresnė tampa anglų kalba.

Armėnijos gyventojų skaičiaus kitimas 1949 - 2007 m. Gyventojų skaičius pateikiamas tūkstančiais

Dėl didelės emigracijos po Sovietų Sąjungos iširimo Armėnijos gyventojų skaičius nuolat mažėjo, bet vėliau emigracija smarkiai sumažėjo ir kitose šalyse gyvenę Armėnai pradėjo grįžti į Armėniją, todėl manoma, kad nuo 2010 metų šalis turės teigiamą gyventojų prieaugį. 99,4 % vyresnių nei 15 metų gyventojų yra raštingi. Pasak 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė gyvenimo trukmė Armėnijoje yra 72,68 metų (dvejais metais mažesnė nei Lietuvos). Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apsk.) :

  • 0-14 metų: 18,2 %
  • 15-64 metų: 71,1 %
  • virš 65 metų: 10,6 %[3]

Didžiausi Armėnijos miestai:

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1989 m. ir 2012 m.
1989 m.sur. 2000 m. 2001 m.sur. 2002 m. 2003 m.
3 283 000 3 002 594 3 212 900 3 210 300 3 212 200
2004 m. 2007 m. 2011 m.sur. 2012 m. -
3 215 800 3 222 700 3 262 600 3 274 741 -

Religija

Khor Virap vienuolynas - viena iš labiausiai turistų lankomų vietų Armėnijoje. Pasakojama, kad tolumoje matomo Ararato kalno viršūnėje sustojo Nojaus arka.

Dominuojanti religija Armėnijoje yra krikščionybė. Manoma, kad Armėnų apaštališkąją bažnyčią 40–60 m. po Kristaus gimimo įkūrė du Kristaus apaštalai. Tai yra seniausia pasaulyje valstybinė bažnyčia ir viena seniausių krikščioniškų bendruomenių. 301 m. Armėnija tapo pirmąja pasaulio valstybe, kurioje krikščionybė tapo oficialia religija. Armėnų apaštališkajai bažnyčiai priklauso maždaug 94,7 %[3] Armėnų krikščionių. Tai yra labai apeiginga ir konservatyvi bažnyčia, pripažįstanti tik tris pirmuosius visuotinius bažnyčios susirinkimus.[5] Dar 4 % šalies gyventojų sudaro Armėnų apaštališkajai bažnyčiai nepriklausantys krikščionys. Šalies vakaruose gyvenantys kurdai daugiausiai praktikuoja savo tradicinę religiją - jazidizmą. Tai monoteistinė religija, turinti gamtos garbinimo elementų. Šios religijos atstovai sudaro 1,3 % Armėnijos populiacijos.[3] Jazidizmo neišpažįstantys kurdai daugiausiai yra sunitai.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Armėnijos kultūra

Kita informacija

Šaltiniai

  1. World Gazetteer.
  2. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 37 psl.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 CŽV faktų knyga: Armėnija
  4. Astourian, Stephan H. (2007). "Armenian Demography, the Homeland, and the Diaspora: Trends and Consequences". ed. Michel Bruneau Arméniens et grecs en diaspora: approches comparatives: 191-210, Athens: École française d’Athènes. OCLC 173263899
  5. "The Armenian Apostolic Church (World Council of Churches)."



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: