Armėnijos karalystė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
'Մեծ Հայք'
Armėnijos Karalystė
nebėra
Blank.png
190 m. pr. m. e. – 428 Blank.png
 
Blank.png
Location of Armėnijos Karalystė
Sostinė Tigranakertas
Valdymo forma karalystė
Dinastijos
 190 m. pr. m. e.-54 m. Artašesidai
 54-428 m. Aršakuni
Istorija
 - Įkūrimas 190 m. pr. m. e.
 - Prijungimas prie Persijos 428 m.
Assyrian Urarartian battle captured horses.jpg
Senovės Armėnija
Nairi:
Hajasa-Azi, Muški, Šuprija, Chubuškija, Daiaeni
Urartija
Orontidai
Achemenidai (Armėnija)
Seleukidai (Armėnija)
Sofena, Komagena, Korduena
Armėnijos karalystė:
Artašesidai > Aršakuni
Romos imperija (Armėnija)
Bizantija / Sasanidai
Sasanidai (Marzpanatas)
Armėnijos istorija, Kurdistano istorija

Armėnijos karalystė (arm. Մեծ Հայք) – istorinė valstybė Azijoje gyvavusi 190 m. pr. m. e. - 428 metais. Karalystė veliau atiteko Romos ir Sasanidų imperijoms.

Istorija

Karalystės pirmtakė buvo Armėnijos satrapija. Po Seleukidų imperijos sugriuvimo karalius Artaxias I 190 m. pr. m. e. įkūrė Armėnijos Karalystę. 66 m. pr. m. e. Armėnijos Karalystei jau priklausė beveik visas Kaukazas ir dabartinės Sirijos, Libano ir Turkijos teritorijos. Kurį laiką ji buvo viena iš didžiausių valstybių Romos imperijos rytuose.

Armėnijos karalystė nuolatos konfliktavo su kaimyninėmis Romos ir Persų imperijom. Dažnai vykdavo kariniai susirėmimai su Romos imperijos kariuomene. 47 m. pr. m. e. Romos imperija perėmė karalystės kontrolę.

387 m. Armėnijos karalystė skilo į dvi dalis. Vakarų Armėnija tapo Romos imperijos provincija. Rytų Armėnija išliko karalyste iki 428 m. kai vietiniai bajorai nuvertė karaliau valdžią ir Sasanidų imperija įvedė savo valdžią.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: