Armėnijos revoliucinė federacija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Armėnijos revoliucinė federacija, (ARF, arm.: Hay Heghapokhakan Dashnaktsutiun, sutrumpintai: Dashnaktsutiun, Dashnak, Tashnak) – seniausia Armėnijos politinė partija, veikianti Armėnijoje, Kalnų Karabache ir Libane. Nacionalistinė, socialistinė, demokratinė ir revoliucinė partija, siekianti atkurti laisvą, nepriklausomą ir vieningą Armėniją.

Kovoje už nepriklausomybę

ARF įkurta 1890 m. kaip koordinuojantis revoliucinis organas. 1918 m. dašnakų vadovaujami armėnai iškovojo dalies savo žemių nepriklausomybę nuo Turkijos, 1918 m. vasario mėn. buvo sudarytas Užkaukazės seimas, bet, prasidėjus Turkijos invazijai, 1918 m. gegužės 28 d. paskelbta Armėnijos respublika. ARF buvo valdanti partija.

Į pagalbą Armėnijai atėjusi Antantė privertė turkus išeiti, tačiau 1920 m. lapkričio 29 d. armėnai buvo priversti paklusti sovietų Rusijos ultimatumui. 1921 m. ARF organizavo sukilimą prieš Rusijos komunistų invaziją, bet pralaimėjo. ARF toliau veikė tik užsienio diasporoje.

Atgimimas

1990 m. ARF buvo atkurta, bet prezidento L. Ter-Petrosiano uždrausta, uždaryti partijos laikraščiai, suimti ne tik ARF, bet ir jos jaunimo, moterų, sporto organizacijų vadovai. Partijos legalizavimas 1998 m. buvo pirmasis naujojo prezidento Roberto Kočariano žingsnis.

2003 m. parlamento rinkimuose gavo 8 vietas iš 131, taip pat dvi vietas Armėnijos vyriausybėje. 2005 m. partijos atstovų parlamente padaugėjo iki 11, ji su Armėnijos respublikonų partija ir centristine Teisingumo partija sudarė valdančiąją koaliciją.

2005 m. rinkimuose į Kalnų Karabacho parlamentą ARF gavo 9 iš 33 vietų.

ARF taip pat turi 6 vietas iš 128 Libano Nacionalinėje asamblėjoje.

Struktūra

Pasaulinis partijos kongresas renka ARF biurą ir Armėnijos asamblėją. Biuras sudaro Vykdomąją tarybą.

JAV leidžia dienraščius „Asbarez“, dalį jo tiražo – anglų kalba, „Armenian Weekly“, savaitraštį „Hairenik“, Irane – dienraštį „Alik“, Armėnijoje savaitraštį „Jerkir“.

Būstinė Londone. SI narė stebėtoja nuo 1996 m. rugsėjo 9 d., konsultacinė narė nuo 1999 m. lapkričio 8 d., tikroji narė nuo 2003 m. spalio 27 d.

Pirmininkai

  • 1999 m. – Marijus Nalpaltianas,
  • 2001 m. – Hrantas Markarjanas,
  • 2003 m. – Hrairas Karapetianas
  • 2005 m. – Levonas Mkrtčianas.

Nuorodos



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+4208-30=4178 wiki spaudos ženklai).