Armalėnai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Armalėnai
Armalėnai.jpg
Armalėnų panorama

Armalėnai
Koordinatės:55°20′31″N 21°31′52″E / 55.342°N 21.531°E / 55.342; 21.531 (Armalėnai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija: Šilutės seniūnija
Gyventojų: 126 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Armalė́nai
Kilmininkas: Armalė́nų
Naudininkas: Armalė́nams
Galininkas: Armalė́nus
Įnagininkas: Armalė́nais
Vietininkas: Armalė́nuose
Istoriniai pavadinimai
  • vok. Hermannlöhnen, Boegschen, Urbißken

Armalėnai (anksčiau Ermalėnai, Bėgšai, Urbiškiai) – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 3 km į rytus nuo Šilutės, prie kelio ŠilutėŽemaičių Naumiestis.

Armalėnuose yra Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, 351 kuopa, Šilutės aerodromas, (iki 2006 m. buvo LK KASP Juozo Kasperavičiaus aviacijos eskadrilė), UAB „Šilutės veislininkystė“, evangelikų liuteronų senosios kapinės (1997 m. įtrauktos į Lietuvos Respublikos kultūrinio paveldo registrą).

Geografija

Armalėnai ribojasi su Verdainės, Macikų, Mažių kaimais. Iš pietų prieina Gaidelių miškas.


<tabber> OpenStreetMap=


Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Armalėnai OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Armalėnai TSRS topografiniame žemėlapyje[2][3].

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap

</tabber>


Istorija

Armalėnai 1860 m. žemėlapyje

Armalėnų apylinkėse gyventa I tūkstantmečio pradžioje. XIX a. pabaigoje buvusią kalvelę (20 m skersmens, 1,5 m aukščio), priminantį pilkapį, prie Armalėnų ir Macikų kaimų ribos, kasinėjo Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas Ernstas Ankeris (Anckeris, Ancheris) (1848 m.-1935 m.), kuris savo radinius (keletą bronzinių daiktų) atidavė į Karaliaučiaus „Prūsijos“ muziejų (neišliko). 1891 m. tą kalvelę pakartotinai tyrinėjo vokiečių archeologas Adalbertas Becenbergeris (Adalbert Bezzenberger) (1851-1922), radiniai – du įmoviniai ietigaliai ir vienas ietigalio smaigalys, keramikos šukės, degintų kaulų liekanos, šlako gabaliukai, datuojami I-II a., buvo perduoti į Karaliaučiaus „Prūsijos“ muziejų (neišliko).

1540 m. Armalėnų teritorijoje minimas Hermann Leel, 1593 m. Herman Lehle kaimas.

Armalėnuose yra buvę kulminis dvaras (XVIII a.), vėliau – Macikų dvaro palivarkas, pradinė mokykla (nuo 1902 m., tais pačiais metais mokyklai pastatytas ir naujas pastatas), garinė plytinė (molį iš karjero veždavo 700 m ilgio siauruoju geležinkeliu), privatus platusis (1435 mm) geležinkelis Šilutė-Kulėšai (1912 m.-1944 m.; 1945 m. išardytas) su stotele. XXa. pradžioje Armalėnų kaime gyveno daugiau nei 300 žmonių, iš jų apie 70 % lietuvininkų; buvo daugiau kaip 50 sodybų vienkiemiuose, kurių viena dalis buvo išsidėstę palei dabartinį kelią Šilutė-Žemaičių Naumiestis (palivarkas, plytinė, kalvė ir keli vienkiemiai), kita – į pietus nuo kelio, buvusioje dvaro žemėje (taisyklingai suformuotuose sklypuose įkurti vienkiemiai). 1929 m. Armalėnų pradinėje mokykloje, kurioje mokomoji kalba buvo vokiečių, mokėsi 44 vaikai (iš jų tik 8 lietuvininkai). Armalėnai priklausė Gaidelių valsčiui, Verdainės parapijai.

II pasaulinio karo metais Armalėnų kaimo laukuose vokiečiai laidojo mirusius iš Macikų konclagerio. Priklausė Jonaičių apylinkei. Dauguma gyventojų dirbo Jonaičių tarybiniame ūkyje ir Šilutės mieste.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
15251701 m. Prūsijos kunigaikštystė
17011736 m. Prūsijos karalystė
17361818 m. Lietuvos departamentas, Prūsijos karalystė
18181871 m. Šilokarčemos apskritis, Prūsijos karalystė
18711918 m. Šilokarčemos apskritis, Vokietijos imperija
19191923 m. Šilutės apskritis, Klaipėdos kraštas
19231939 m. Šilutės apskritis, Klaipėdos kraštas, Lietuva
19391944 m. Šilutės apskritis, Trečiasis Reichas
19501995 m. Šilutės rajonas
1995 Šilutės rajono savivaldybė


Pavadinimas

Kaimas vadintas 1540 m. Hermann Leel, Biekßen, 1710-1728 m. Urbiszken, Urbiszkien, Urbszken, 1734 m. Urbißken, 1736 m. Herman Lehlen, 1748 m. Matzigken, 1763 m. Boegsten, 1774 m. Beckschen, nuo 1785 m. Boegschen, Herman Löhlen, 1781 m. Hermanlöhnen, nuo 1912 m. Hermannlöhnen.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2021 m.
1871 m. 1885 m. 1910 m. 1925 m. 1939 m. 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[4]
23 22 352 428 321 50 85
1979 m.sur.[5] 1989 m.sur. 1997 m. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m. -
116 151 179 173 147 126 -

Po karo iš esmės pasikeitė Armalėnų gyventojai – į pasitraukusiųjų į Vakarus ar ištremtų gyventojų sodybas buvo atkeldinti iš įvairių Lietuvos vietovių. 1997 m. Armalėnuose buvo 61 ūkis; 2003 m. 28 ūkiai laikė 293 galvijus.


<tabber> OpenStreetMap=


Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Armalėnai OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Armalėnai TSRS topografiniame žemėlapyje[6][7].

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap

</tabber>


Šaltiniai

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 79% (+4592-251=4341 wiki spaudos ženklai).
  • Rimantas Lazdynas – autorius – 39% (+2274-0=2274 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 3% (+176-0=176 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+5-952=-947 wiki spaudos ženklai).