Armalėnai
Armalėnai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Armalėnų panorama | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Klaipėdos apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Šilutės rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Šilutės seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 126 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
|
Armalėnai (anksčiau Ermalėnai, Bėgšai, Urbiškiai) – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 3 km į rytus nuo Šilutės, prie kelio Šilutė–Žemaičių Naumiestis.
Armalėnuose yra Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, 351 kuopa, Šilutės aerodromas, (iki 2006 m. buvo LK KASP Juozo Kasperavičiaus aviacijos eskadrilė), UAB „Šilutės veislininkystė“, evangelikų liuteronų senosios kapinės (1997 m. įtrauktos į Lietuvos Respublikos kultūrinio paveldo registrą).
Geografija
Armalėnai ribojasi su Verdainės, Macikų, Mažių kaimais. Iš pietų prieina Gaidelių miškas.
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Armalėnai TSRS topografiniame žemėlapyje[2][3]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Armalėnų apylinkėse gyventa I tūkstantmečio pradžioje. XIX a. pabaigoje buvusią kalvelę (20 m skersmens, 1,5 m aukščio), priminantį pilkapį, prie Armalėnų ir Macikų kaimų ribos, kasinėjo Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas Ernstas Ankeris (Anckeris, Ancheris) (1848 m.-1935 m.), kuris savo radinius (keletą bronzinių daiktų) atidavė į Karaliaučiaus „Prūsijos“ muziejų (neišliko). 1891 m. tą kalvelę pakartotinai tyrinėjo vokiečių archeologas Adalbertas Becenbergeris (Adalbert Bezzenberger) (1851-1922), radiniai – du įmoviniai ietigaliai ir vienas ietigalio smaigalys, keramikos šukės, degintų kaulų liekanos, šlako gabaliukai, datuojami I-II a., buvo perduoti į Karaliaučiaus „Prūsijos“ muziejų (neišliko).
1540 m. Armalėnų teritorijoje minimas Hermann Leel, 1593 m. Herman Lehle kaimas.
Armalėnuose yra buvę kulminis dvaras (XVIII a.), vėliau – Macikų dvaro palivarkas, pradinė mokykla (nuo 1902 m., tais pačiais metais mokyklai pastatytas ir naujas pastatas), garinė plytinė (molį iš karjero veždavo 700 m ilgio siauruoju geležinkeliu), privatus platusis (1435 mm) geležinkelis Šilutė-Kulėšai (1912 m.-1944 m.; 1945 m. išardytas) su stotele. XXa. pradžioje Armalėnų kaime gyveno daugiau nei 300 žmonių, iš jų apie 70 % lietuvininkų; buvo daugiau kaip 50 sodybų vienkiemiuose, kurių viena dalis buvo išsidėstę palei dabartinį kelią Šilutė-Žemaičių Naumiestis (palivarkas, plytinė, kalvė ir keli vienkiemiai), kita – į pietus nuo kelio, buvusioje dvaro žemėje (taisyklingai suformuotuose sklypuose įkurti vienkiemiai). 1929 m. Armalėnų pradinėje mokykloje, kurioje mokomoji kalba buvo vokiečių, mokėsi 44 vaikai (iš jų tik 8 lietuvininkai). Armalėnai priklausė Gaidelių valsčiui, Verdainės parapijai.
II pasaulinio karo metais Armalėnų kaimo laukuose vokiečiai laidojo mirusius iš Macikų konclagerio. Priklausė Jonaičių apylinkei. Dauguma gyventojų dirbo Jonaičių tarybiniame ūkyje ir Šilutės mieste.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1525–1701 m. | Prūsijos kunigaikštystė | |
1701–1736 m. | Prūsijos karalystė | |
1736–1818 m. | Lietuvos departamentas, Prūsijos karalystė | |
1818–1871 m. | Šilokarčemos apskritis, Prūsijos karalystė | |
1871–1918 m. | Šilokarčemos apskritis, Vokietijos imperija | |
1919–1923 m. | Šilutės apskritis, Klaipėdos kraštas | |
1923–1939 m. | Šilutės apskritis, Klaipėdos kraštas, Lietuva | |
1939–1944 m. | Šilutės apskritis, Trečiasis Reichas | |
1950–1995 m. | Šilutės rajonas | |
1995– | Šilutės rajono savivaldybė |
Pavadinimas
Kaimas vadintas 1540 m. Hermann Leel, Biekßen, 1710-1728 m. Urbiszken, Urbiszkien, Urbszken, 1734 m. Urbißken, 1736 m. Herman Lehlen, 1748 m. Matzigken, 1763 m. Boegsten, 1774 m. Beckschen, nuo 1785 m. Boegschen, Herman Löhlen, 1781 m. Hermanlöhnen, nuo 1912 m. Hermannlöhnen.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2021 m. | ||||||||
1871 m. | 1885 m. | 1910 m. | 1925 m. | 1939 m. | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur.[4] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
23 | 22 | 352 | 428 | 321 | 50 | 85 | ||
1979 m.sur.[5] | 1989 m.sur. | 1997 m. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
116 | 151 | 179 | 173 | 147 | 126 | - | ||
|
Po karo iš esmės pasikeitė Armalėnų gyventojai – į pasitraukusiųjų į Vakarus ar ištremtų gyventojų sodybas buvo atkeldinti iš įvairių Lietuvos vietovių. 1997 m. Armalėnuose buvo 61 ūkis; 2003 m. 28 ūkiai laikė 293 galvijus.
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Armalėnai TSRS topografiniame žemėlapyje[6][7]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Šaltiniai
- ↑ Vietovardžių žodynas (Lietuvių kalbos institutas, 2007 m.)
- ↑ Armalėnai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Armalėnai loadmap.net
- ↑ 4,0 4,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Armalėnai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Armalėnai loadmap.net
- Hermannlöhlen GenWiki
- Mažosios Lietuvos enciklopedija. T.1., Vilnius. 2000.
- Šilutės kraštas. Enciklopedinis žodynas. Šilutė. 2000.
- Albertas Juška. Mažosios Lietuvos mokykla. Klaipėda. 2003.
- Šilutės apskrities kaimų sąrašas (1910)
- Šilutės apskrities kaimų sąrašas (1925)