Arnold Böcklin

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Arnoldas Beklinas
Arnold Boecklin-fiedelnder Tod.jpg
Arnoldo Beklino „Autoportretas su giltine, grojančia smuiku“, 1872 m., Senoji nacionalinė galerija, Berlynas)

Gimė 1827 m. spalio 16 d.
Bazelis
Mirė 1901 m. sausio 16 d. (73 m.)
Fjezolė
Palaidotas Florencija

Tautybė šveicaras

Veikla
XIX a. simbolizmo dailininkas

Vikiteka Arnold BöcklinVikiteka

Arnoldas Beklinas (vok. Arnold Böcklin, 1827 m. spalio 16 − 1901 m. vasario 16 d.) – XIX a. dailininkas-simbolistas, kilęs iš vokiškai kalbančios Šveicarijos. Garsiausiu jo darbu įvardijamas paveikslas „Mirusiųjų sala“.

Biografija

Arnoldas Beklinas gimė 1827 m. spalio 16 d. Bazelyje (Šveicarija). Mokėsi Johann Wilhelm Schirmer priežiūroje Diuseldorfe. Po to tobulinosi Antverpene, Briuselyje ir Paryžiuje. Ankstyvieji Beklino peizažai buvo įtakoti Kamilio Koro. 1850 m. dailininkas atvyko į Italiją, kur praleido 7 metus. Įsijungė į vokiečių menininkų grupę Romoje Tugendbund, suartėjo su Oswald Achenbach ir Anselm Feuerbach. Italijoje Beklino stilistika pasikeitė, jis pradėjo tapyti simbolistinius, mistiškus kūrinius su antikinės mitologijos motyvais. 1853 m. jis vedė italę Angela Pascucci, su kuria susilaukė 4 vaikų. Žmona buvo jo nuolatinis moterų herojių modelis ir, įmanoma, pastūmėjo domėtis antikine mitologija.[1] 1857 m. Beklinas išgarsėjo didelių matmenų paveikslu „Panas viksvose“. Atvykęs į Miuncheną įgijo karaliaus Liudviko I-ojo palankumą. Karalius 1859 m. įsigijo antrąjį paveikslo „Panas viksvose“ variantą.[2] Dailininką rėmė Adolf Friedrich Graf von Schack, kuris įsigijo 14 Beklino paveikslų.[3] Po išvykų į Veimarą (dirbo dailės mokytoju 2 metus), Romą, Pompėją ir Bazelį, 1871 m. Beklinas vėl apsistojo Miunchene. 1874 m. persikraustė į Florenciją, kur buvo susijęs su vokiečių menininkais Adolf von Hildebrand ir Hans von Marées.

1880 m. Beklinas pasirašė sutartį su Berlyno meno kūrinių dileriu Fritz Gurlitt. 1885–1892 m. laikotarpiu gyveno netoli Ciuricho. Beklino paveikslai buvo populiarūs ir dailininkas neturėjo finansinių rūpesčių. 1892 m. jis persikraustė į Florenciją, mirė 1901 m. vasario 16 d. Fjezolėje. Palaidotas Evangelico degli Allori kapinėse Florencijoje. Beklino dailė turėjo reikšmingą įtaką XIX a. antros pusės simbolistinei ir neoromantinei dailei, ypač vokiečių. Jo įtaką galima atsekti M. K. Čiurlionio kūryboje. Beklino kūryba taip pat paveikė XX a. pradžios menininkus, visų pirmą siurrealistus.

Garsiausiu Beklino darbu įvardijamas paveikslas „Mirusiųjų sala“, pagal kurį Sergejus Rachmaninovas ir Heinrich Schulz-Beuthen sukūrė operas. „Mirusiųjų salos“ reprodukcijas turėjo Zigmundas Froidas, Leninas, motyvą panaudojo Augustas Strindbergas. Beklinas nutapė 5 paveikslo versijas 1880-86 m. laikotarpiu, vieną kurių įsigijo Hitleris.[4] Viena paveikslo versija sunaikinta 2-ojo pasaulinio karo metu.[5] Paveikslas įkvėptas anglų kapinių Florencijoje, kur palaidota 1877 m. mirusi mažametė dailininko duktė Maria Anna. Beklinas nedavė paveikslams pavadinimo, jis sugalvotas paveikslų dilerio Fritz Gurlitt. 1880 m. paveikslą Florencijoje užsakė Marie Berna, kurios vyras buvo tik ką miręs. Beklinas nutapė dvi paveikslo versijas. Fritz Gurlitt vėliau užsakė dar tris.

Darbų galerija

Išnašos


Nuorodos

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Arnold Böcklin – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+6496-0=6496 wiki spaudos ženklai).