Artūras Žukauskas (1956)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Artūras Žukauskas
Vaizdas:Artūras Žukauskas.jpg
Artūras Žukauskas .... m.

Gimė 1956 m. lapkričio 22 d. (67 m.)
Vilnius

Sutuoktinis(-ė)
  • Rita Žukauskienė
  • 1957 m. sausio 1 d., Vilnius
Vaikai
  • Agnė Žukauskaitė
  • 1983 m. ... d., Vilnius

  • Kotryna Žukauskaitė
  • 1987 m. ... d., Vilnius

Veikla
mokslinė, mokslo organizacinė
Sritis fizika, Vilniaus universitetas
Pareigos
  • 1979-1982 VU Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros jaunesnysis mokslinis bendradarbis

  • 1983-1992 VU Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros vyresnysis mokslinis bendradarbis

  • 1992-2015 VU Taikomųjų mokslų instituto Puslaidininkinės optoelektronikos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas

  • 2002-2012 VU Taikomųjų mokslų instituto direktorius

  • 2013-2015 VU Taikomųjų mokslų instituto Puslaidininkinės optoelektronikos skyriaus vedėjas.


Išsilavinimas
  • 1963-1968 Šiaulių 5-oji vidurinė mokykla, moksleivis

  • 1968-1974 Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinė mokykla, moksleivis

  • 1974-1979 Vilniaus universitetas Fizikos fakultetas, studentas

  • 1980-1982 Vilniaus universitetas Fizikos fakultetas, aspirantas

Kvalifikacija
  • 1983 Fizikos mokslų kandidatas

  • 1991 Habilituotas fizinių (gamtos) mokslų daktaras

Narystė MA
  • 2001 m. Lietuvos Mokslų Akademijos narys ekspertas narys

  • 2011 m. Lenkijos Mokslų Akademijos tikrasis narys

Žinomas už ...
Nuopelnai ...

Artūras Žukauskas (g. 1956 m. lapkričio 22 d. Vilniuje) – fizikas, habilituotas gamtos mokslų daktaras, LMA akademikas, Vilniaus universiteto rektorius.

Mokykliniai metai

1963 m. Artūras pradėjo lankyti Šiaulių 5-joje vidurinę mokyklą.

1968 m. šeimai persikėlus į Vilnių mokslus tęsė Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1974 m.

Mokykloje Artūrui mokytis sekėsi labai gerai, ypač matematika, chemija, literatūra. Pastoviai dalyvaudavo matematikos olimpiadose. Chemijos pratimus įgudo spręsti logaritmine liniuote per 5 sekundes, dėl ko chemijos mokytoja būdavo šokiruota ir pranašavo jam didžiojo chemiko ateitį. Jaunųjų technikų stotyje lankė radiotechnikos būrelį. Pamokas ruošti sąlygų neturėjo, nes namie jo kambarys buvo paverstas laboratorija ir bandymų poligonu. Literatūros rašinius rašė neskaitęs knygų, tik pasikliaudamas vaizduote (mokytoja juos skaitydavo visai klasei).

Blogiau buvo su muzika ir fiziniu lavinimu. Fizinio lavinimo mokytojas sutiko atestatui parašyti 4 („gerai“) tik išreikalavęs prisiekti, kad visą likusį gyvenimą jis sportuos. Šį pažadą jis drausmingai vykdo - jau virš 40 metų dalyvauja masinėse orientavimosi sporto varžybose.

Universitetinės studijos

1974 m. įstojo į Vilniaus universitetą (VU) Fizikos fakultetą, kurį baigė 1979 m., įgydamas fiziko ir fizikos mokytojo kvalifikaciją.

Kadangi mokykloje mokytojas surašydavo penketus jam vien už tai, kad lankė radiotechnikos būrelį, todėl baigiant mokyklą Artūrui kilo noras apie fiziką daugiau sužinoti ir ją studijuoti. Po mokyklos baigimo, kad išlaikyti stojamąjį fizikos egzaminą jis perskaitė visus fizikos vadovėlius ir išsprendė 1500 uždavinių.

Mokslai universitete irgi sekėsi gerai. Dalyvavo studentų mokslinės draugijos veikloje, Fiziko dienų organizavime. Net buvo Fi-Di 11-ojo organizacinio komiteto pirmininkas. Lankė Universiteto radijo klubą. Dalyvavo sportinio radio pelengavimo ir radijo ryšio teletaipu varžybose. Kartu ir treniravo Universiteto komandą. 1980 m. su VU komanda iškovojo Europos čempionate III vietą).

Pastarasis pasiekimas kainavo vedybomis su dabartine sutuoktine prof. Rita Žukauskiene, kuri irgi buvo užkietėjusi trumpabangininkė.

Mokslo keliu

Kadangi nuo trečio kurso Artūras dirbo mokslinėje laboratorijoje ir joje sukūrė unikalią eksperimentinę įrangą, baigus universitetą 1979 m. ir paskyrimas buvo į „Puslaidininkių probleminę laboratoriją“ jaunesniuoju mokslo bendradarbiu. Jos vadovas prof. Remigijus Baltramiejūnas pasirūpino, kad Artūrą Žukauską priimtų į neakivaizdinę aspirantūrą. Mokslinė tema buvo karštų elektronų tyrimas lazerio šviesa sužadintuose puslaidininkiuose.

Jau per pirmus darbo metus pavyko išspausdinti publikaciją moksliniame žurnale ir parengti dar kelias publikacijas (vieną – viename iš prestižiškiausių sovietinių žurnalų, kitą – užsienio žurnalui anglų kalba). Todėl aspirantūra buvo baigta per 2,5 metų.

1983 m. sausio 24 d. VU Mokslinėje taryboje Artūras Žukauskas apgynė kandidatinę disertaciją „Nepusiausvirųjų krūvininkų ir eksitonų kaitimas stipriai sužadintuose II-VI (A B) grupės junginių kristaluose“ (vadovas Remigijus Baltramiejūnas), už kurią buvo suteiktas fizikos ir matematikos mokslų kandidato mokslinis laipsnis. Lietuvos mokslo taryba 1993 m. disertaciją nostrifikavo, suteikdama fizinių mokslų daktaro laipsnį (fizika - 02 P).

1983 m. A. Žukauskas tapo vyresniuoju moksliniu bendradarbiu ir toliau iki 1992 m. dirbo mokslinį darbą VU Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedroje. Jis toliau tęsė tyrinėjimus stipriai sužadintuose tiesiajuosčiuose puslaidininkiuose, sukūrė savo ... mokslinę grupę ir taip paruošė habilitacinį darbą.

1991 m. gegužės 17 d. VU Mokslinėje taryboje Artūras Žukauskas apgynė daktarinę disertaciją „Netermalizuotos elektronų ir fononų sistemos kinetika stipriai sužadintuose tiesiajuosčiuose puslaidininkiuose“, už kurią buvo suteiktas fizikos ir matematikos mokslų daktaro mokslinis laipsnis. Lietuvos mokslo taryba 1993 m. disertaciją nostrifikavo, suteikdama fizinių mokslų habilituoto daktaro laipsnį (fizika - 02 P).

Akademinė ir mokslinė veikla

Pagrindinės mokslinės veiklos sritys – puslaidininkinių medžiagų ir darinių optinės savybės, šviesos diodų taikymai apšvietimo ir matavimų srityse.

Mokslo interesai

  • Optoelektronikai skirtų puslaidininkinių medžiagų optinės savybės
  • Kietakūnių šviesos šaltinių tyrimai, kūrimas ir taikymai
  • krūvininkų relaksacija ir rekombinacija optiškai sužadintuose tiesiatarpiuose puslaidininkiuose
  • puslaidininkinių medžiagų ir darinių optinės savybės
  • šviesos diodų taikymai apšvietimo ir matavimų srityse.

Dėstyti kursai

1993 m. Artūras Žukauskas tapo Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros profesoriumi.

Vadovavimas daktaro disertacijoms

Kvalifikacijos tobulinimas

  • Vizituojantis mokslininkas, Troja, Niujorko valstija, JAV (2000 ir 2001 m.)

Ekspertinė ir visuomeninė veikla

Lietuvos mokslo tarybos Fizinių mokslų komisijos narys (2000–2003)

Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas (2001-2011)

Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (nuo 2011)

IEEE vyresnysis narys (nuo 2009)

Lietuvos fizikų draugijos valdybos narys (nuo ...)

Lietuvos medžiagų tyrinėtojų draugijos narys (nuo ...)

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos prezidiumo narys (nuo ...)

Pažangių apšvietimo technologijų vystytojų asociacijos valdybos pirmininkas (nuo ...)

Nacionalinės viešųjų pirkimų praktikų asociacijos narys (nuo ...)

Nacionalinės viešųjų pirkimų praktikų asociacijos narys (nuo ...)

Fotoelektros technologijų ir verslo asociacijos valdybos narys (nuo ...)

Ištvermės sporto šakų ir turizmo mėgėjų klubo „OK Klajūnas“ narys (nuo ...)

Įvertinimai

Kilmė ir šeima

TėvaiKazys Žukauskas (1927 m. lapkričio 26 d. Kižiuose, Igliškėlių valč., Marijampolės apskritis - 1995 m. ... Vilniuje) – istorikas, pedagogikos mokslų kandidatas, Šiaulių pedagoginio instituto rektorius, Aukštojo ir specialiojo mokslo ministro pavaduotojas. — Nadiežda Žukauskienė (1928 m. rugpjūčio 13 d. – 2007 m. balandžio 4 d. Vilniuje), istorikė.
Sesuo — A. Žukauskaitė (g. ...), profesija.

Šeima — žmona Rita Žukauskienė (iki ... m. Aitė, g. 1957 m. Vilniuje), Socialinių mokslų srities psichologijos krypties daktarė (1998), habilitacijos procedūra (2004), Socialinių mokslų srities profesoriaus pedagoginis vardas (2007).
Dukros — Agnė Žukauskaitė (g. 1983 m. Vilniuje), fizikė (Vilniaus universitetas, ... m.), fizikos mokslų daktarė (... m.), podoktorantūros stažistė Vokietijoje; — Kotryna Žukauskaitė (g. 1987 m. Vilniuje), dizainerė, iliustratorė (Vilniaus dailės akademija, Kingstono universitetas, Anglija ... m.).

Bibliografija

Monografijos, vadovėlio, virš 260 straipsnių moksliniuose žurnaluose ir konferencijų darbuose, septynių patentuotų išradimų autorius ir bendraautorius. Publikacijos cituotos virš 2000 kartų (pagal Thomson Reuters Web of Science duomenis).

  • Artūras Žukauskas, Michael S. Shur, Remis Gaska. Introduction to solid-state lighting. New York: „Wiley“, 2002. – 207 p.:iliustr. ISBN 0471215740
  • UV solid-state light emitters and detectors. Parengė Michael S. Shur ir Artūras Žukauskas. Dordrecht: „Kluwer Academic Publishers“, 2004. – 308 p.:iliustr. ISBN 140202035X, ISBN 1402020341
  • Michael S. Shur and Artūras Žukauskas, “Solid-state lighting: Toward superior illumination,” Proc. IEEE 93 (10), pp. 1691–1703 (2005).
  • Artūras Žukauskas. Puslaidininkiniai šviestukai. Vilnius: „Progretus“, 2008. – 231 p.:iliustr. ISBN 9789955781127

Svarbiausios publikacijos:

1.Р. Балтрамеюнас, А. Жукаускас, Г. Тамулайтис, “Спектроскопия возбуждения электронно-дырочной плазмы в монокристаллах селенида кадмия: горячие электроны и фононы”, Ж. Эксп. Теор. Физ. 91 (5), с. 1909–1916 (1986) [R. Baltramiejūnas, A. Žukauskas, and G. Tamulaitis, “Excitation spectroscopy of the electron–hole plasma in cadmium selenide single crystals: Hot electrons and phonons,” Sov. Phys. JETP 64 (5), pp. 1132–1136 (1986)].

2.A.E. Ovechkin, V.D. Ryzhikov, G. Tamulaitis, and A. Žukauskas, “Luminescence of ZnWO4 and CdWO4 crystals,” Phys. Status Solidi A 103 (1), pp. 285–290 (1987).

3.S. Juršėnas, G. Kurilčik, M. Strumskis, and A. Žukauskas, “Nonradiative recombination of hot photoelectrons in CdS nanocrystals embedded in glass,”Appl. Phys. Lett. 71 (17), pp. 2502–2504 (1997).

4.M. A. Khan, J. W. Yang, G. Simin, R. Gaska, M. S. Shur, H.‑C. zur Loye, G. Tamulaitis, A. Zukauskas, D. J. Smith, D. Chandrasekhar, and R. Bicknell-Tassius, “Lattice and energy band engineering in AlInGaN/GaN heterostructures,”Appl. Phys. Lett. 76 (9), pp. 1161–1163 (2000).

5.G. Tamulaitis, K. Kazlauskas, S. Juršėnas, A. Žukauskas, M. A. Khan, J. W. Yang, J. Zhang, G. Simin, and R. Gaska, “Optical bandgap formation in AlInGaN alloys,”Appl. Phys. Lett. 77 (14), pp. 2136–2138 (2000).

6.S. Juršėnas, N. Kurilčik, G. Kurilčik, A. Žukauskas, P. Prystawko, M. Leszczynski, T. Suski, P. Perlin, I. Grzegory, and S. Porowski, “Decay of stimulated and spontaneous emission in highly excited homoepitaxial GaN,” Appl. Phys. Lett. 78(24), pp. 3776–3778 (2001).

7.A. Žukauskas, M. S. Shur, and R. Gaska, Introduction to Solid-State Lighting(Wiley, New York, 2002), xii+207 p., ISBN 0471215740; vertimas į kinų kalbą: 固体照明导论 (Chemical Industry Press, 2005), 184 p., ISBN 7502576193.

8.A. Žukauskas, R. Vaicekauskas, F. Ivanauskas, R. Gaska, and M. S. Shur, “Optimization of white polychromatic semiconductor lamps,” Appl. Phys. Lett. 80(2), pp. 234–236 (2002).

9.M. S. Shur and A. Žukauskas, “Solid-state lighting: Toward superior illumination,”Proc. IEEE 93 (10), pp. 1691–1703 (2005).

10.P. Vitta, N. Kurilčik, S. Juršėnas, A. Žukauskas, A. Lunev, Y. Bilenko, J. Zhang, X. Hu, J. Deng, T. Katona, and R. Gaska, “Deep-UV light-emitting diodes for frequency-domain measurements of fluorescence lifetime in basic biofluorophores,”Appl. Phys. Lett. 87 (8), Art. No 084106, 3 p. (2005).

11.K. Kazlauskas, G. Tamulaitis, P. Pobedinskas, A. Žukauskas, M. Springis, C.‑F. Huang, Y.‑C. Cheng, and C. C. Yang, “Exciton hopping in InxGa1-xN multiple quantum wells,” Phys. Rev. B 71 (8), Art. No 085306, 5 p. (2005).

12.G. Tamulaitis, P. Duchovskis, Z. Bliznikas, K. Breivė, R. Ulinskaitė, A. Brazaitytė, A. Novičkovas, and A. Žukauskas, “High-power light-emitting diode based facility for plant cultivation,” J. Phys. D Appl. Phys. 38 (17), pp. 3182–3187 (2005).

13.A. Katelnikovas, P. Vitta, P. Pobedinskas, G. Tamulaitis, A. Žukauskas, J.-E. Jørgensen, and A. Kareiva, “Photoluminescence in sol-gel derived YAG:Ce phosphors,” J. Cryst. Growth 304 (2), pp. 361–368 (2007).

14.A. Žukauskas, R. Vaicekauskas, F. Ivanauskas, H. Vaitkevičius, P. Vitta, and M. S. Shur, “Statistical approach to color quality of solid-state lamps,” IEEE J. Sel. Top. Quantum Electron. 15 (6), pp. 1753-1762 (2009).

15.A. Žukauskas, R. Vaicekauskas, P. Vitta, A. Tuzikas, A. Petrulis, and M. Shur, “Color rendition engine,” Opt. Express 20(5), pp. 5356–5367 (2012).

16.A. Žukauskas, P. Duchovskis, Z. Bliznikas, G. Samuolienė, A. Urbonavičiūtė, and P. Vitta, “Method and apparatus for the reduction of harmful nitrates in plants using radiant flux generated by a solid-state illuminator,” European Patent No 2,111,091 (2012).

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 67% (+11046-3472=7574 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 46% (+7645-137=7508 wiki spaudos ženklai).
  • Saulius Maskeliūnas – redaktorius – 8% (+1392-0=1392 wiki spaudos ženklai).